Susitikimai su aukščiausio rango vadovais
Trečiadienį prezidentas susitiks su naujuoju Europos Parlamento pirmininku Davidu-Maria Sassoli (Davidu Marija Sasoliu) ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Ketvirtadienį G. Nausėdą priims kadenciją baigiantys Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Europos Komisijos vadovas Donaldas Tuskas bei Jean'as-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir juos pakeisiantys Charles'as Michelis (Šarlis Mišelis) bei Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lajen).
„Šio vizito metu su ES ir NATO vadovais aptarsiu Lietuvai aktualius saugumo, globalios politikos, ekonomikos, finansų, energetikos klausimus“, – vizito išvakarėse išplatintame pranešime spaudai sakė G. Nausėda.
Dėmesys bendrijos biudžetui
Per susitikimus su ES lyderiais prezidentas daugiausiai dėmesio skirs būsimajam daugiamečiam bendrijos biudžetui, energetikai, Jungtinės Karalystės pasitraukimui.
Lietuva siekia naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą. G. Nausėda taip pat aptars finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas.
Elektros tinklų sinchronizavimas
G. Nausėda aptars Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa planus ir pristatys iniciatyvą steigti ES koordinatoriaus pareigybę šiam projektui. Per susitikimus su ES pareigūnais taip pat planuojama aptarti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės problemas.
Pokalbio su būsimąja Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Ursula fon der Layen) metu prezidentas domėsis, kokį portfelį naujojoje komisijoje gali gauti Lietuvos siūlomas atstovas Virginijus Sinkevičius.
G. Nausėda su ES lyderiais taip pat turėtų apsikeisti įžvalgomis dėl galimų Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos scenarijų.
Su NATO vadovu šalies vadovas aptars regiono šalių prašymus sustiprinti oro gynybą, skirti kitus papildomus pajėgumus, pristatys Lietuvos planus didinti krašto apsaugos finansavimą.
Tai bus šeštasis beveik du mėnesius dirbančio Lietuvos prezidento vizitas į užsienį.
