Kazachstane gimęs, Šalčininkuose su motina ir patėviu augęs S.Tomas per 36 savo gyvenimo metus du kartus keitė pavardę, o dabar nusprendė pasikeisti ir tautybę.
Iki šiol save lietuviu vadinęs vyras teismui atsiųstame rašte pareiškė, kad jis yra žydas, išpažįsta judaizmą, todėl Lietuvoje skriaudžiamas.
Austrijoje jaučiasi saugiau
„Pasiprašiau prieglobsčio Austrijoje, šioje šalyje deklaravau gyvenamąją vietą, o šios šalies įstatymai man neleidžia išvykti į valstybę, kurioje esu politiškai persekiojamas“, – Vilniaus apygardos teismui parašė S.Tomas.
Taip jis bandė pateisinti nedalyvavimą teisme, kuriam pats yra įteikęs apeliacinį skundą dėl šių metų gegužės 8 dieną Vilniaus apylinkės teismo priimto nuosprendžio.
Juo S.Tomas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo ir nuteistas arešto bausme, o už sudaužytą lentą Vilniaus savivaldybei turėtų sumokėti 2242 eurus.
Pateikė tris variantus
Nei bausmės dydis, nei priteistas civilinis ieškinys teisininku save vadinančio vyro netenkina.
Apeliaciniame skunde S.Tomas teigia, kad jo padaryta veika negalėjo būti įvertinta pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, nes jo elgesys nebuvo įžūlus ir nei visuomenės rimties, nei tvarkos nesutrikdė.
„Aš pats užsakiau filmavimą, pats prisidaviau policijai ir pateikiau jai vaizdo įrašą. Be to, lenta nėra kultūrinė vertybė ir išvis neaišku, kam ji priklauso“, – savo skunde rašė S.Tomas.
Nuteistasis pateikė tris jį tenkinančius bylos baigties variantus. Pirmas – jis turėtų būti išteisintas, antras – nuteistas simboline vieno cento bauda, trečias – byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui, o jį nuteisusi teisėja patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
Tikslas – atkreipti dėmesį
Kadangi S.Tomas nepanoro dalyvauti teismo posėdyje, jį teisme gynė valstybės skirta advokatė Liudmila Karvelienė.
Ji teismui aiškino, kad su savo klientu bendravo tik internetu, tačiau aptarė ne vieną gynybos versiją: „S.Tomas pripažįsta faktines bylos aplinkybes, bet ginčija tai, kad padarė nusikaltimą. Jis neturėjo tikslo sutrikdyti tvarkos ar demonstruoti nepagarbos.
S.Tomo tikslas buvo atkreipti dėmesį į J.Noreikos veiklos įvertinimą ir į tai, kad matomoje Vilniaus vietoje kabo lenta žmogui, kuris nenusipelnė pagarbos. Todėl lentą sudaužė ir sulaukė labai gerų rezultatų, kokių norėjo jis pats ir žydų bendruomenė: lenta buvo nuimta, pasipylė rimtų žmonių straipsniai.
S.Tomo vardu kalbėjusi advokatė L.Karvelienė prašė jos ginamąjį išteisinti.
Vienas sudaužė, kitas – nukabino
į Europarlamentą nesėkmingai kandidatavęs S.Tomas teisėsaugos akiratyje atsidūrė balandžio 8 dieną, kai kartu su į prezidentus kandidatavusiu, bet reikiamo parašų skaičiaus nesurinkusiu Kazimieru Juraičiu ir jo žmona atvyko prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato ir sudaužė ant jo kabančią atminimo lentą sovietų sušaudytam J.Noreikai.
Už šį vandalizmą S.Tomas dviem paroms buvo uždarytas į areštinę, o vėliau paleistas skyrus jam dvi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų poėmį.
Kadangi S.Tomas kaltu prisipažino, byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka.
Per posėdį S.Tomas teismo paprašė jam leisti išvykti 10 dienų į Izraelį. Teismas prašymą patenkino, tačiau į Lietuvą S.Tomas taip ir negrįžo.
Sudaužyta J.Noreikos lenta buvo suklijuota ir vėl pakabinta ant bibliotekos sienos, tačiau liepos 27-osios naktį jos ant pastato vėl neliko. Šįkart – Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu.
Nors keli asmenys ir kelios visuomeninės organizacijos dėl to kreipėsi į prokuratūrą ir paprašė R.Šimašiaus atžvilgiu pradėti bylą, prokuratūra tai daryti atsisakė, nes lenta esą yra savivaldybės nuosavybė ir ji su ja ką nori, tą ir daro.
