Opozicija: dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu reikėtų spręsti tik po I. Rozovos tyrimo

Opozicijos atstovai sako, kad nepasitikėjimo Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu klausimą reikėtų spręsti tik po tyrimo dėl parlamentarinės Irinos Rozovos ryšių su Rusija.

Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Viktoras Pranckietis.<br>D.Umbraso nuotr.
Viktoras Pranckietis.<br>D.Umbraso nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Irina Rozova.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 7, 2019, 10:34 AM, atnaujinta Sep 8, 2019, 8:20 AM

„Būtų logiška, kad klausimas dėl Seimo pirmininko būtų sprendžiamas ne prieš tyrimą, o po“, – BNS sakė opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Turi būti kažkoks motyvas, argumentai. Tai jie, suprantu, gali paaiškėti po tyrimo dėl I. Rozovos išvadų. Nelabai matyčiau prasmės balsuoti dėl nemotyvuoto atstatydinimo ar apskritai jo svarstyti“, – teigė ji.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prieš kelias savaites nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl Rusų aljanso atstovės I. Rozovos, priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Toks sprendimas priimtas susipažinus su 2018 metų pradžioje Seimo pirmininkui siųsta žvalgybos pažyma, kur Valstybės saugumo departamentas rekomenduoja parlamentarei nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija dėl nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais.

Valdantieji siekia, kad tyrimo metu būtų analizuojama, ar tinkamai elgėsi V. Pranckietis, kai gavęs šią pažymą nesiėmė aktyvių veiksmų.

Didžiausią opozicinę frakciją turinčių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad pritaria idėjai klausimą dėl Seimo pirmininko kelti po tyrimo, nes jis leis atskleisti „tikruosius tos istorijos nuslėpėjus“.

„Man tikrai visiškai neaišku, ar tai yra tik Seimo pirmininkas, ar daugiau žmonių, kurie matė, priėmė sprendimus ir kuriems galbūt buvo aktualu, kad ta informacija nebūtų atskleista viešojoje erdvėje“, – sakė Seimo narys.

„Taip pat nenoriu, kad Seimo pirmininku būtų pridengta tikroji problema – kad Rusija dar mėgina daryti įtaką Lietuvos politinei erdvei, ar tai būtų per Mindaugą Bastį, ar per I. Rozovą, ar, kaip paaiškėjo 2013 metais, per Valdemarą Tomaševskį“, – pridūrė jis.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis šią savaitę pareiškė, kad valdančioji dauguma sutiktų palaukti parlamentinio tyrimo išvadų, jeigu tai padėtų sutelkti opozicijos balsus sprendžiant klausimą dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku.

Tačiau V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad jeigu tyrimas užtruktų, atstatydinti parlamento vadovą būtų vis mažiau prasmės dėl artėjančių 2020-ųjų Seimo rinkimų.

„Turiu abejonių, ar nesusidarys situacija, kad bus likęs koks pusmetis ar dar mažiau iki rinkimų. (...) Neatmetu situacijos, kad balsavimui bus likę per mažai laiko“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovė.

G. Landsbergis siūlė sulaukti, per kiek laiko bus baigtas tyrimas.

„Aš iš valdančiųjų matau tokį norą tą tyrimą kuo skubiau įveikti ir pakeisti tuo pačiu Seimo pirmininką. Aš manau, kad tyrimas turi būti išsamus, nuoseklus, apimantis visus klausimus, kurie yra iškelti, ir kai jis baigsis, matysime, kiek to laiko likę“, – teigė politikas.

Valdantieji jau kurį laiką ragina V. Pranckietį trauktis iš pareigų, nes yra sutarę šį postą perleisti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.

Parlamento vadovas pats atsistatydinti atsisako kaltindamas R. Karbauskį kerštavimu, o šią savaitę pasitraukė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?