V.Matijošaitis tokį sumanymą aiškino aplinkybe, kad vis daugiau miesto gyventojų oficialiai yra rajono gyventojai, nors didžiąją laiko dalį praleidžia mieste, naudojasi jo infrastruktūra.
Kauno vadovas pakaunės gyventojus gundo pažadais įrengti geresnes gatves, šaligatvius, taip pat žada išspręsti visuomeninio transporto problemas.
Visi miestelių ir kaimų pavadinimai nesikeistų, esą nedidėtų ir mokesčiai.
Jeigu visų seniūnijų gyventojai pritartų sumanymui prisijungti prie Kauno, miesto teritorija padidėtų beveik dukart.
Kartu Kauno rajonas netektų apie 300 kvadratinių kilometrų teritorijos, kurioje koncentruojasi didžioji dalis gyventojų bei verslo.
Prilygino sunaikinimui
Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės pranešė surengusios pakaunės gyventojų apklausas, tačiau gauti rezultatai – skirtingi.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kolegos planą pavadino viduramžių projektu, kuriuo siekiama sunaikinti vieną geriausiai šalyje besitvarkančių savivaldybių.
„Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai.
Vienas tokių – Kauno miesto mero V.Matijošaičio paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų. Kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį?
Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.
Jei, anot V.Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, kodėl mieste gyventojų mažėja, o į rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno, bet ir iš visos Lietuvos?
Ar šis planas nėra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, tokiu būdu surinkti daugiau mokesčių ir parodyti, kaip neva auga investicijos?
Valią galima nupirkti?
Apie V.Matijošaičio ketinimus pirmą kartą V.Makūnas viešai išgirdo gegužės 22 dieną Birštone vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje.
Tada Kauno meras kitiems regiono savivaldybių vadovams pareiškė, kad turi slaptą mintį – prisijungti Kauno rajoną.
Nors šalies savivaldybių ribas Vyriausybės teikimu gali keisti tik Seimas ir tik pritarus gyventojams, V.Matijošaitis esą tvirtino, kad tą valią galima nupirkti.
Opozicijai kilo abejonių
Antradienį artėjant šio klausimo svarstymui miesto taryboje grupė Kauno rajono gyventojų surengė protesto akciją prie Kauno savivaldybės.
Konservatorių atstovė taryboje Edita Gudišauskienė siūlė klausimą atidėti, nes jis esą labai svarbus ir būtina viską gerai apsvarstyti.
Kitas tarybos opozicijos atstovas Vygantas Gudėnas priminė, kad 2007 metais Kauno rajono gyventojai jau buvo apklausti dėl galimo prisijungimo prie miesto ir tada jie pasakė to nenorintys.
Tuo metu Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras aiškino, kad prijungti prie Kauno siekiama tas teritorijas, kurios glaudžiausiai susijusios su miestu.
Miesto taryba taip pat pasiūlė šį klausimą apsvarstyti ir Kauno rajono tarybai.
Pabėrė gausybę skaičių
Per Kauno tarybos posėdį buvo pateikta daug skaičių, kurie turėjo įrodyti, kad dalies rajono teritorijos prijungimas esą būtų natūralus.
Pavyzdžiui, miesto darželius šiuo metu lanko 5060 Kaune negyvenančių vaikų, o 3232 Kauno rajone gyvenantys vaikai varsto miesto mokyklų duris.
Rajono gyventojai taip pat aktyviai naudojasi mieste teikiamomis sveikatos paslaugomis – vien miesto poliklinikoje per pastaruosius trejus metus pas gydytojus lankėsi daugiau nei 42 tūkst. žmonių iš rajono.
Kauno miesto valdžios tvirtinimu, savivaldybės įmonės aptarnauja daugiau nei 25 tūkst. rajono gyventojų.
Be to, dešimčiai rajono žmones aptarnaujančių autobusų maršrutų Kauno savivaldybė kasmet išleidžia daugiau nei 1 mln. eurų.
Žadėjo neskriausti naujokų
Kauno meras tikino, kad tai nėra staiga atsiradęs projektas.
Anot jo, prijungus dalį rajono teritorijos veiksmingiau veiks infrastruktūra, vienos šeimos nariams nereikės fiktyviai deklaruoti gyvenamosios vietos mieste ir rajone siekiant galimybės pasirinkti vaikams darželį ar mokyklą.
„Nuspręs patys gyventojai. Kas bus, jeigu referendumas neįvyks? Neįvyks, tai neįvyks, nieko baisaus“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
Jeigu rajono žmonių sprendimas būtų teigiamas, meras norėtų naujų teritorijų prijungimą prie miesto užbaigti iki kadencijos pabaigos 2023-iaisiais.
V.Matijošaitis įžvelgė tik du neigiamus aspektus Kauno rajono gyventojams – tai žemės mokestis ir verslo liudijimų kaina. Tarkime, pastarųjų kaina rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, o mieste siekia iki 520 eurų.
Bet Kauno vadovas žadėjo neskriausti naujųjų miesto gyventojų: „Žemės mokestį taryba gali labai lengvai nustatyti pagal teritoriją, o verslo liudijimų kainą galime sumažinti ir mieste.“
Iš pirmų lūpų
Eglė Juozapavičienė, Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos vadovė:
„Neprieštaraujame pertvarkoms, tačiau norime, kad numatomi pokyčiai būtų derinami su vietos gyventojais.
Niekas nėra net girdėjęs apie vykusias Kauno rajono gyventojų apklausas ir jų rezultatus. Negalime pjaustyti Kauno rajono ir pasiimti tai, kas skaniausia.“
Rita Tamašunienė, Vidaus reikalų ministrė:
„Manau, kad vis dėlto svarbiausia yra savivaldybės gyventojų, kuriuos konkrečiai tokia pertvarka palies, nuomonė. Negali kitaip demokratinėje valstybėje būti, kad tokiais svarbiais gyventojams klausimais procesai kaip nors būti sutrumpinti.
Šiuo metu nėra nustatyta reikalavimų, kiek gyventojų apklausoje turi dalyvauti žmonių, kad ji būtų laikoma įvykusia, bet dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neturėtų nulemti viso rajono likimo. Bet dabar esame visai pradiniame taške, procesai yra ilgi, nes tai nevyksta kasdien ir savivaldybių ribos nekeičiamos dažnai.“
