Lietuvos švietimą graužiant kirminui – milijono vertas klausimas

Naujaisiais mokslo metais valdžia žada skirti švietimui daugiau pinigų. Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad mokinių žinių lygis menkas, o lėšos naudojamos neefektyviai. Ar didžioji švietimo bėda – pinigų stygius?

Valstybės kontrolierius A.Dulkys: „Bėda, kad regime tik išlaidas mokytojų algoms ir mokyklų pastatams.“
Valstybės kontrolierius A.Dulkys: „Bėda, kad regime tik išlaidas mokytojų algoms ir mokyklų pastatams.“
Valstybės kontrolierius A.Dulkys: „Bėda, kad regime tik išlaidas mokytojų algoms ir mokyklų pastatams.“
Valstybės kontrolierius A.Dulkys: „Bėda, kad regime tik išlaidas mokytojų algoms ir mokyklų pastatams.“
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Sep 17, 2019, 5:42 PM

– Valstybės auditas priėjo prie išvados, kad daug mokyklų nesuteikia auklėtiniams reikiamų žinių ir pernelyg didelę lėšų dalį skiria ne mokymui, o infrastruktūrai išlaikyti.

Gal reikėtų mažiau kalbėti apie mokytojų algas ir labiau sunerimti dėl mokinių žinių? – „Lietuvos rytas“ paklausė valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio.

– Iš tiesų daugiau kalbame apie mokytojų problemas, o apie mokinių žinias – mažiau, nors prioritetas turėtų būti skiriamas mokymo kokybei.

Atlikome ne vieną švietimo auditą, naujausiais aiškinomės, kaip sekasi gerinti mokinių pasiekimus. Padarėme išvadą, kad tikslas geriau išmokyti moksleivius – tik popierinis.

Lietuvos moksleivių žinių lygis nesiekia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkio, nors švietimui ir skiriama nemaža bendrojo vidaus produkto dalis – pagal šį rodiklį mes nesame atsilikę.

– Ar darote išvadą, kad švietimas neefektyviai naudoja lėšas?

– Skaičiai rodo, kad per daug lėšų suvalgo mokyklų infrastruktūra ir per mažai lieka vaikams ugdyti.

Manau, viena didžiausių klaidų, kad mokyklą mes suprantame kaip pastatą, kurį būtina išlaikyti. Dar rūpi, kad jame dirbančių mokytojų piniginės nebūtų per plonos, o mokinių ugdymas lyg ir lieka nuošalyje.

Tačiau tikrasis mokyklos turinys – tai mokytojų žinios ir mokinių smalsumas. Vaikų smalsumas nebus tenkinamas, kai klasės perpildytos ir mokytojai nespėja skirti mokiniui tiek laiko, kiek reikia. Bet kai mokyklos jungiamojoje klasėje mokosi keli skirtingo amžiaus vaikai, irgi nebus ugdomas jų noras žinoti.

Be to, mokykla – tai ne pavieniai mokytojai, o jų bendruomenė, kuri yra svarbiausias pedagogų universitetas. Geras mokytojas gali subręsti tik kūrybingoje bendruomenėje, kur nuolat dalijamasi žiniomis, o kartu gyvuoja sveika konkurencija.

Jei mokytojas netobulės, bus abejingas savo darbui, jis neugdys ir mokiniui būdingo prigimtinio smalsumo pažinti pasaulį. Tačiau kaip gali kilti pedagogo kvalifikacija mokykloje, kurioje tėra keli mokytojai?

– Vadinasi, tokių mokyklų neturėtų likti?

– Pirmiausia apsispręskime, kokią jaunąją kartą norime ugdyti XXI amžiuje. Jeigu mokyklą suvokiame tiktai kaip patogią netoli namų esančią teritoriją, kur vaikai saugiai leistų laiką ir augtų, galima mėginti išlaikyti ir tokias mokymo įstaigas.

Man keista girdėti, kai maža, vos alsuojanti mokyklėlė vis vien išlaikoma, nes neva to prašo vietos bendruomenė.

– Bet juk taip ir yra – kaimų žmonės prašo neuždarinėti šių mokyklų.

– Reikia kalbėtis su bendruomene. Ar ji žino, kad miestelių mokyklose mokinių pasiekimai gerokai prastesni nei didžiuosiuose miestuose?

Netikiu, kad žmonės nenori savo vaikams geresnės ateities. Gal supratę padėtį jie nesakys, kad būtinai išsaugokime pas mus esančią mokyklą, ir norės vaikus geriau pavėžėti toliau, kur geros ugdymo sąlygos.

– Bet juk tų mokyklėlių mokytojai turbūt nelinkę aiškinti mokinių tėvams, kad geriau vaikus leisti mokytis į dideles mokyklas.

– Iš tiesų čia mes pakliūvame į uždarą ratą, kurį reikia įveikti. VK pirmoji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau egzistuoja šešėlinė mokykla – 30 proc. mokinių papildomai moko korepetitoriai.

Visiems ministrams – ne mažiau nei už švietimą atsakančiam jų kolegai – turi rūpėti mokyklos. Bėda, kad švietimo nesuvokiame kaip ekonomikos dalies, o tik regime išlaidas algoms ar pastatams. Jei Lietuva nesugeba parengti gerų specialistų, netenka prasmės ir inovacijos.

Švietimo būklė – net ir rimta nacionalinio saugumo problema.

Perkame karinę techniką, tačiau ko ji verta, jeigu nebus ja naudotis mokančių žmonių?

– Kokius receptus siūlo valstybės auditas?

– Nesiūlome uždarinėti konkrečių mokyklų, bet turime klausti, kaip jos gali pagerinti mokinių pasiekimus.

Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, mokykla gali būti uždaryta ir dideliame mieste, ir miestelyje, jei neįstengia garantuoti gero mokymo lygio, o jį lemia mokytojų kolektyvas. Labai svarbus ir vadovų vaidmuo. Bet jei gero mokymo kriterijų mokykla neatitinka, ją reikia uždaryti.

Girdėti labai prieštaringų atsiliepimų apie etatinį mokytojų apmokėjimo modelį. Svarstome, kad mūsų auditoriams reikėtų patyrinėti, kaip jis veikia. Kai verda karšti ginčai, reikia nuomonės iš šalies.

Pokyčius labai nelengva įdiegti, todėl neskubėkime reformų nurašyti. Net gerą idėją nesunku diskredituoti, jei ji diegiama nemokšiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.