Po balsavimo 77 Seimo nariai iš 93 balsavo už tyrimo projekto nutarimą. Klausimas toliau bus svarstomas NSGK, o galutinai dėl tyrimo apsispręs Seimas. Tam dar prireiks dviejų balsavimų.
Iniciatyvą palaikė
Po balsavimo 77 Seimo nariai iš 93 balsavo už tyrimo projekto nutarimą. 12 parlamentarų susilaikė, o 4 balsavo prieš.
Po balsavimo Julius Sabatauskas prašė pavesti tyrimą atlikti kitam komitetui, nes galimai bus tiriami ir kai kurie NSGK nariai. Jis siūlė pavesti šį klausimą Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Jurgis Razma tikino, kad klausimas svarstomas labai emocingai ir ragino NSGK narius netirti patiems savęs, nes tai yra antraeilis dalykas.
Tuo tarpu NSGK pirmininkas D.Gaižaukas tvirtino, kad tai tik nutarimo projektas ir komitetas tikrai netirs pats savęs.
Seime vyko balsavimas, ar šį tyrimą vertėtų pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šiam pasiūlymui balsavimo metu pritarė 18 Seimo narių, o 75 parlamentarai balsavo už NSGK įgyvendinamą projektą.
Kaip ir minėta, šio tyrimo klausimas toliau bus svarstomas NSGK, o galutinai dėl tyrimo apsispręs Seimas. Tam dar prireiks dviejų balsavimų.
S. Skvernelį klausimas apie I. Rozovą išmušė iš vėžių – pakėlė toną
Pertrauką iniciavo liberalai
Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu praėjusį ketvirtadienį buvo balsuojama dėl projekto svarstymo nukėlimo į kitą posėdį.
Prieš balsavo 37 parlamentarai, už – 30 Seimo narių ir 32 parlamentarai susilaikė. Todėl svarstymas ir tvirtinimas buvo nukeltas į šią savaitę.
Eugenijaus Gentvilo nuomone, siūloma tyrimo strateginė kryptis, siejant ją ne su Rusijos įtakos klausimu, o su tam tikrų asmenų Seime veikla, yra bloga.
„Čia yra padėta bomba po parlamentinio tyrimo pamatais. NSGK nariai tirs patys save, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos?“ – stebėjosi pertraukos paprašęs E.Gentvilas.
Jo nuomone, šiam klausimui tirti turi būti sudaryta tarpfrakcinė komisija.
Nesutarimai tarp pozicijos ir opozicijos
Praėjusį ketvirtadienį parlamentarų pasipiktinimą sukėlė NSGK pirmininko D.Gaižausko tyrimo projekto pristatymas, kuris gerokai skyrėsi nuo praėjusį trečiadienį NSGK posėdyje suderinto projekto nutarimo.
Projekto nutarime buvo numatyta, kad siūlomas parlamentinis tyrimas turėtų vykti trimis kryptimis: nustatyti konkrečius Seimo narės I.Rozovos veiksmus, ar per ją Rusija bandė daryti įtaką Lietuvos politikai; įvertinti Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, buvusio NSGK vadovo Vytauto Bako ir kitų Seimo narių elgesį gavus informaciją apie I.Rozovą bei ištirti, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama, siekiant politinių tikslų.
Susiję straipsniai
Tyrimo projekte buvo numatyta, kad jei pasitvirtins įtarimai dėl Lietuvos saugumui riziką kėlusių I.Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais, parlamentarei grės apkaltos procesas.
Apkaltos procesas pagal esamą projekto nutarimą gali grėsti ir kitiems Seimo nariams, tarp jų Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui, buvusiam NSGK pirmininkui V.Bakui ir kitiems parlamentarams. Tokias prielaidas gali sudaryti tyrime numatytas siekis išsiaiškinti, „ar šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
Tai praėjusį ketvirtadienį sukėlė daug diskusijų. Parlamentarai nesutarė dėl pagrindinio tyrimo objekto: D.Gaižauskas ir kai kurie kiti valdančiųjų atstovai akcentavo, kad reikia tirti I.Rozovos ir kitų su šia situacija susijusių Seimo narių elgesį, tuo tarpu opozicijos nariai ragino pagrindinį dėmesį sutelkti į Rusijos veiksmus, susijusius su kišimusi į Lietuvos vidaus politiką.
Seimui išreiškus norą pradėti tyrimą, tyrimo projekto tikslus ir jų formuluotes dar svarstys NSGK.