Pasak V.Bavėjano advokato Sauliaus Juzukonio, komitetas, priimdamas tokį sprendimą, susitapatino su ikiteisminio tyrimo įstaigomis.
„Matant, kaip tai daroma, toks vaizdas jau ryškėja. Ar tie, kurie kovoja prieš korupciją, patys netampa korupcijos dalimi?
Kovojant irgi reikia laikytis tam tikro skaidrumo ir laikytis tam tikrų taisyklių, kad niekam nekeltų abejonių.
Susiję straipsniai
Mes akivaizdžiai matome, kad taip nėra. Mums kilo klausimas, kodėl mums apskritai čia šiandien reikėjo ateiti? Ateiti tam, kad pabūum ir gautum eilinį vertinimą, sprendimą, kad reikia atleisti.
Ar tai yra skaidru, kai mes išeiname (iš posėdžių salės. – ELTA) laukti sprendimo, kai komiteto nariai svarsto, ar reikia pritarti, ar ne, prezidento patarėja Jūratė Šovienė taip pat dalyvauja, nors mus paprašė išeiti už durų. Ar tai skaidru? Manome, kad ne“, – teigė V.Bavėjano advokatas Saulius Juzukonis.
Pasak jo, kai kurios svarbios procedūros buvo apeitos, o ir pati atleidimo procedūra neatitinka, pasak jo, teisingo atleidimo iš teisėjo pareigų tvarkos.
Kartu advokatas tvirtino, kad Prezidentūros deklaruotas pretekstas atleisti V.Bavėjaną dėl teisėjo vardo pažeminimo nėra aiškiai apibrėžtas.
Advokato teigimu, teisėjo vardo pažeminimas yra procedūros dalykas, kurį kažkas turi nustatyti.
Bet nei Teisėjų garbės teismas, nei Teisėjų etikos ir garbės komisija to nenustatė.
Pastarąją savaitę Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos teikimui atleisti korupcija įtariamą teisėją V.Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų.
Už tai balsavo 71 Seimo narys, prieštaraujančių nebuvo, susilaikė 6 parlamentarai.
Seime pristatydama prezidento teikimą pritarti V.Bavėjano atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, G.Nausėdos vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė pabrėžė, kad Teisėjų taryba nustatė, jog V.Bavėjanas 2018 metų rudenį neformaliai bendraudamas su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu, nevengdamas galimos pašalinės įtakos, toleravo pateiktus pasiūlymus daryti galimą neteisėtą poveikį bylą nagrinėjantiems teisėjams dėl švelnesnės bausmės paskyrimo.
Taip pat, teigė patarėja, V.Bavėjanas, toleruodamas baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens pasiūlymus, aptarinėjo galimybes šio asmens naudai paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus, kad būtų pažeista nešališka ir skaidri bylų skirstymo tvarka.
Kartu ji akcentavo, kad ši prezidento inicijuota procedūra yra „savarankiška“, taikoma išimtinai už neformalų teisėjo bendravimą su bylos baigtimi suinteresuota šalimi.
Rugpjūčio 30 d. prezidentas iš Teisėjų tarybos gavo pritarimą, kad V. Bavėjanas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą ir pritarė atleisti šį teisėją iš pareigų.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad šalies vadovas inicijuodamas teisėjo atleidimą iš pareigų privalo gauti Teisėjų tarybos patarimą. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra atleidžiami prezidento, jam gavus Seimo pritarimą.