Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas gruodžio 10 dieną.
Konstitucijos pataisos klausimas bus nagrinėjamas Teisės ir teisėtvarkos komitete, o kaip papildomi komitetai buvo paskirti du – Konstitucijos komisija ir Žmogaus teisių komitetas.
„Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 metų sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“, – pristatydamas pataisą sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Galėtų rinkti tik po dešimties metų
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.
Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
Dėl Konstitucijos pataisos priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka ir kiekvieną kartą reikia, kad už pataisą balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.
Konstitucijos pataisą teikia 95 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir valdančiųjų, ir opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai.
Ankstesni bandymai įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą Seime žlugo, nes opozicija nepalaikė siūlymo R. Paksui atverti kelią dalyvauti rinkimuose į prezidentus.
„Penkis kartus buvo bandoma įgyvendinti šį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir penkis kartus jis buvo nesėkmingas, matyt, ir dėl to, kad jis numatydavo daugiau nei EŽTT nurodė“, – sakė V. Pranckietis.
Parlamento vadovas pažymėjo, kad šį kartą pataisą teikia 95 Seimo nariai, tiek balsų pakanka pataisai priimti.
„Tai yra konstitucinė dauguma, tas sprendimas yra kompromisinis“, – pažymėjo V. Pranckietis.
R.Karbauskis: „Lietuva išvengtų sankcijų“
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad Seimui pateikta Konstitucijos pataisa, kuri atvertų Rolandui Paksui kelią į Seimą, tai galimybė Lietuvai išvengti sankcijų.
„Artimiausiu metu, jeigu Lietuva nesiims jokių priemonių, bus taikomos sankcijos ir tokiu atveju Lietuvos mokesčių mokėtojams pradės tai kainuoti tiesiogiai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Į klausimą, kodėl Seimas nelinkęs leisti R. Paksui siekti ir Lietuvos prezidento posto, jis sakė, kad pasirinktas tas variantas, kurį palaiko ir opozicija.
„Jūs žinote diskusiją, kuri Seime buvo ir anksčiau. Tai yra valdančioji dauguma pateikė siūlymą su galimybės tapti prezidentu įrašymu, bet iš tikrųjų mes nesurinkome reikiamo balsų skaičiaus, nes tai Konstitucijos pataisa, ir opozicijai nepritariant, mes niekaip negalime šito įgyvendinti.
Dėl to dabar yra pasirinktas tas variantas, kurį sutinka palaikyti ir opozicija – tai yra leidimas būti išrinktam į Seimą“, – sakė R. Karbauskis, pabrėžęs, kad šis klausimas niekaip nėra susijęs su valdančiosios koalicijos sudarymu.
Politikas nesiėmė atsakyti, ar Seimui pavyks priimti Konstitucijos pataisą. „Ar bus priimta, negaliu pasakyti. Bus aišku po tam tikro termino“, – sakė R. Karbauskis.
Tarptautinis teismas: dabartinis draudimas yra neproporcingas
Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
