„J. Chiracas iš tikrųjų buvo kietas, ypatingas politikas, jis buvo išsilavinęs, atkaklus. Manau, kad Prancūzijai ir Europai jis iš tikrųjų nemažai nusipelnė“, – BNS sakė 2000-2006 metais ministru dirbęs A. Valionis.
J. Chiracas Prancūzijos prezidentu dirbo 1995 – 2007 metais. Tuo metu Lietuva įstojo į ES ir NATO.
Panašiu metu Jungtinės Valstijos pradėjo karinius veiksmus Irake, šią intervenciją parėmė Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Aršiai priešinęsis karui Irake J. Chiracas tada pareiškė, kad šios valstybės „praleido gerą progą patylėti“.
A. Valionis prisimena kelis kartus kalbėjęs su Prancūzijos prezidentu apie Iraką.
„Būdavo tarp mūsų ir trinčių. Nors prezidentai su ministrais kalbasi labai retai, mes turėjome galimybių pasikalbėti dėl mūsų įsipareigojimų Irake“, – pasakojo A. Valionis.
„J. Chiracas buvo kategoriškas. Buvo labai kietas politikas, labai kietas derybininkas“, – teigė jis.
Pasak eksministro, J. Chiraco požiūris į ES ir NATO ne visada buvo sutampantis su Lietuvos, tačiau jis suprato šių organizacijų naudą.
„Europos Sąjungą jis akcentuodavo kaip tėvynių, suverenių valstybių su minimaliai atiduotom kompetencijom organizaciją, kaip konservatorius skeptiškai vertino NATO, daugiau kalbėjo apie Europos pajėgas. Tačiau jis suprato šių organizacijų naudą, prisiėmė atsakomybę už pasaulį, Europą ir savo šalį, ko trūksta daliai dabartinių politikų“, – sakė buvęs politikas.
Pasak jo, J. Chiracas nebūtų pritaręs Lietuvos stojimui į minėtas organizacijas, jeigu nematytų naudos ir Prancūzijai.
„Jis, būdamas pragmatišku politiku ir nebūdamas altruistu, manė, kad tu palankus tiek, kiek tu sugebėsi įrodyti bendrą visų interesą. Tačiau J. Chiracas suprato, kad ES plėtra ne tik naudinga Vokietijai, kaip tada buvo dažnai spekuliuojama, bet taip pat naudinga ir Prancūzijai“, – tvirtino A. Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras prisiminė, kaip 2001 metais viešėdamas Vilniuje J. Chiracas padėjo išspręsti klausimą dėl kompensacijos Lietuvai už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
„Vykstant deryboms, pietų pabaigoje J. Chiracas pasakė, kad po dešimties minučių mes su prezidentu Valdu Adamkumi turime eiti į spaudos konferenciją ir ką mes galėsime pasakyti žurnalistams? Nesugebėjome susiderėti? Aišku, tada prancūzų derybininkai padarė nuolaidas ir mes greitai per dešimt minučių, iš esmės Prezidentūros balkone, susitarėme“, – teigė A. Valionis.
J. Chiracas mirė būdamas 86 metų.
