Pasiūlęs prie miesto prijungti 13 pakaunėje esančių Kauno rajono seniūnijų Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sukėlė tikrą emocijų audrą. Miesto taryba jau kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų surengtas mini referendumas.
Kauno meras tokią iniciatyvą aiškino aplinkybe, kad vis daugiau miesto gyventojų oficialiai yra Kauno rajono gyventojai, nors didžiąją laiko dalį praleidžia mieste.
V.Matijošaitis pakaunės gyventojus gundė pažadais įrengti geresnes gatves, šaligatvius, taip pat pažadėjo išspręsti visuomeninio transporto problemas. Visi miestelių ir kaimų pavadinimai nesikeistų, esą nedidėtų ir mokesčiai.
Jeigu visų seniūnijų gyventojai pritartų sumanymui prisijungti prie Kauno, miesto teritorija padidėtų beveik dukart. Kauno rajonas netektų maždaug 300 kvadratinių kilometrų teritorijos, kurioje koncentruojasi didžioji dalis gyventojų bei verslo.
V.Matijošaitis įžvelgia tik du neigiamus aspektus Kauno rajono gyventojams – tai žemės mokestis ir verslo liudijimų kaina.
„Žemės mokestį taryba gali labai lengvai nustatyti pagal teritoriją, o verslo liudijimų kainą galime sumažinti ir mieste“, – žadėjo V.Matijošaitis.
Numatyti griežti apribojimai
Aiškėja, kad viskas nėra taip paprasta, kaip įsivaizduoja Kauno meras V.Matijošaitis. Rajono gyventojams gali kilti rimtų kliūčių net netikėčiausiose srityse.
Štai Kauno mieste galioja Gyvūnų laikymo taisyklės, kuriose išdėstytos sąlygos ūkiniams gyvūnams laikyti.
Vištų ar triušių galima rasti beveik kiekvieno pakaunės gyventojo kieme. Stambesni raguočiai taip pat nėra retenybė. Jeigu liktų galioti Kaune galiojančios taisyklės, kuriose yra sunkiai įvykdomų reikalavimų, gyventojai jų negalėtų laikyti.
Taisyklėse nurodyta, kad ūkiniai gyvūnai gali būti laikomi nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje tik turint raštišką kaimyninių valdų savininkų sutikimą.
Ūkiniai gyvūnai turėtų būti apgyvendinti tik pagal suderintą projektą įrengtuose bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose ūkiniuose pastatuose (tvartuose).
Teritorija, kurioje laikomi ūkiniai gyvūnai, turi būti valoma kasdien, periodiškai atliekant dezinsekciją ir deratizaciją, patalpos taip pat turi būti dezinfekuojamos.
Nesiruošia sudėti ginklų
„Tragedija, visiška nesąmonė“, – apie grėsmę ūkiui kalbėjo netoli Ringaudų (Kauno r.) ūkininkaujantis Jonas Gricius. Jo valdose galima sutikti ožkų, avių, žirgų. Iš viso – apie pusšimtį gyvūnų.
Vyras pasiūlė perimti užsienio šalių, kuriose nustatyta daug laisvesnė gyvūnų laikymo tvarka, patirtį.
Jis regėjo net Vokietijos miestuose laikomus gyvūnus ir niekam jie netrukdo.
Jeigu įtikinėjimai nepadėtų, J.Gricius galvotų net apie protesto akcijas. Arba visai atsisakytų ūkio ir išeitų į pensiją.
„Tai gal visą šalį paskelbkime vienu miestu ir uždrauskime laikyti gyvūnus?“ – Kauno valdžios užmojais stebėjosi J.Gricius.
Jis tikino neįžvelgiantis jokios dalies Kauno rajono prijungimo prie miesto naudos, mat niekas nesugeba pateikti rimtų argumentų.
Paukščių skaičius net didėja
Neveronių (Kauno r.) seniūnijos teritorijoje nėra didelių ūkių, tačiau laikyti gyvūnus savo reikmėms labai populiaru.
„Daugiausia laikoma paukščių – vištų, žąsų, ančių, kalakutų. Galima išvysti net stambesnių raguočių. Uždraudus juos laikyti gyventojams būtų išties liūdna“, – sakė Neveronių seniūnė Aldona Petkevičienė.
Pasak jos, gyventojų neįtikino pažadai, kad visas kylančias problemas galima greitai išspręsti.
Daugiau kaip du dešimtmečius Neveronyse gyvenanti A.Petkevičienė mano, kad pastaraisiais metais vietos gyventojai laiko net daugiau gyvūnų.
Gyventojai tai vertina labai tolerantiškai. Seniūnė prisiminė per daugelį darbo metų gavusi vos vieną skundą dėl rytais triukšmaujančio gaidžio.
Nori sveikesnio maisto
Neveronių gyventojos Vaidos Mikolaitienės šeima ūkinius gyvūnus pradėjo aktyviau laikyti prieš 5–6 metus. Sprendimą lėmė rūpinimasis pašlijusia sveikata ir noras maitintis sveikesniu maistu.
Specialiame aptvare ganosi 5 jautukai, o dar visai neseniai lakstė būrys vištų. Pernai neveroniškiai laikė net 100 ančiukų.
„Visiškai apsirūpiname mėsa, seniai nereikėjo jos pirkti parduotuvėje“, – pasakojo moteris. Jos kaimynai taip pat laiko įvairių gyvūnų, todėl kartais su jais keičiasi vištų kiaušiniais ar mėsa.
Vitalijos ir Juozo Algimanto Zinkevičių tvartelyje kudakuoja 5 vištos, kurioms net leidžiama pasišildyti ištuštėjusiame šiltnamyje.
„Per dieną vištos padeda 2–3 kiaušinius. Mums visiškai užtenka“, – kalbėjo šeimininkė. Paukščių priežiūra sutuoktiniams – nesunki ir net maloni veikla, mat vištoms tereikia lesalo ir vandens.
Anksčiau neveroniškiai prižiūrėjo dar didesnį vištų būrį, taip pat laikė triušius, tačiau ilgaausius pakirto ligos.
Jungtis prie miesto nenori
Kauno rajono gyventojai bijo ne tik netekti galimybės auginti gyvulius.
Visai greta Kauno ribos, Garliavos apylinkių seniūnijos Seniavos kaime, Titnago Rato gatvėje, gyvenantis Aloyzas Žaltauskas ir jo anūkas Albertas nusiteikę kategoriškai.
„Mes nenorime, kad būtume prijungti prie miesto“, – rėžė vyrai.
Senjoras A.Žaltauskas pasakojo, kad Seniavos kaime gyveno dar jo tėvai. Suaugęs jis išsikraustė į miestą. Kaune, Savanorių prospekte, užaugo ir jo anūkas.
„Prieš kelerius metus sugrįžau į tėvoniją. Drauge gyvena ir anūkas. Mums čia patinka, nes yra ramiau. Galime auginti daržoves, vaisius, nes oras švarus, žemės užtenka. Taip pat mums, pensininkams, kaip ir neįgaliems žmonėms, netaikomas žemės mokestis. Kaip yra mieste, nežinome. Jei taptume miesto dalimi, ramybės būtų mažiau, o mokesčiai greičiausiai užgultų pečius“, – svarstė senjoras.
Jaunasis A.Žaltauskas pastebėjo, kad vienintelis trūkumas, su kuriuo jis ir kaimynai susiduria gyvendami rajone, – viešojo transporto problema.
„Mano draugė dirbti važiuoja į kitą rajono vietą. Autobusai kursuoja tik anksti ryte ir vakare, nepatogiu laiku. Jei neturi automobilio, būna problemų. Bet manau, kad miestas ir rajonas dėl transporto galėtų susitarti ir nesujungiant teritorijų, užtektų paprastesnių sprendimų“, – sakė rajono gyventojas.
Bijo brangesnio draudimo
Kauno miesto ir rajono riba eina per Rokus. Rajono pusėje, Rokų kaime, gyvenantys žmonės taip pat nenori tapti miestiečiais. Prie pat ribos su miestu viename Nemuno gatvės daugiabutyje įsikūręs aktorius Stasys Nacius pasakojo, kad 1996 metais, kai Rokai buvo padalyti, miesto pusėje atsidūrusi jo sesuo skundėsi, jog iš karto padidėjo žemės mokestis.
„Dabar Kauno valdžia tikina, kad mokesčiai nedidės, bet tuo sunku patikėti. Gal taip metus ir pabus, bet paskui nuspręs kitaip“, – svarstė S.Nacius.
Taip pat vyras pastebėjo, kad nuo to laiko, kai prie miesto buvo prijungta dalis Rokų ar Vaišvydavos, tose teritorijoje beveik niekas nepasikeitė.
„Kaip šaligatvių nebuvo, taip ir nėra, gatvės taip pat tik palopomos. Geriau Kauno valdžia pirmiau sutvarkytų, pavyzdžiui, Palemoną, kuris seniai yra miesto dalis, o tik paskui kėsintųsi į rajono teritorijas, kurios dabar tvarkomos puikiai“, – sakė Rokų kaimo gyventojas.
Kitas Rokų kaimo atstovas Gintautas Šimkaitis svarstė, kad jei teritorija būtų paskelbta miesto dalimi, atsirastų daugiau išlaidų.
„Pavyzdžiui, manau, kad pabrangtų automobilio draudimas. Juk draudikai atsižvelgia ir į teritoriją, kurioje gyvena žmonės. Jei ji mažesnė, draudimas paprastai būna pigesnis, nes mažesnė tikimybė, kad pateksi į avariją. Jei tapsime miesto gyventojais, automobilių draudimas, matyt, pabrangs“, – kalbėjo vyras.
Rokų kaimo gyventojams neaišku ir tai, ar keistųsi mokesčiai už komunalines paslaugas.
Vietos darželyje negavo
Jaunesni rajono gyventojai mano kitaip.
Ringaudų seniūnijoje, Poderiškių kaime, gyvenanti Jurgita Šidlauskienė sakė laukianti, kada taps miestiete.
„Mokesčius vis tiek mokame, tad koks skirtumas, rajonui ar miestui. Todėl aš norėčiau, kad taptume miesto dalimi“, – lūkesčių neslėpė moteris.
Ji tvirtino, kad Ringaudų seniūnijoje jos vaikui vietos darželyje pritrūko, todėl dabar atžalą turi vežioti į privatų darželį kitoje rajono seniūnijoje.
„Jei gyventume mieste, manau, ten vietų vaikams nepritrūktų. Dar vienas minusas rajonui – viešojo transporto sistema. Iš mūsų kaimo pasiekti kitus rajonus ar miestą sudėtinga. Ypač tai nepatogu vyresniems žmonėms, kurie turi vykti pas gydytojus ar į rajono savivaldybę“, – kalbėjo Kauno rajono gyventoja.
Tikisi, kad turtas pabrangs
Jaunieji Garliavos gyventojai taip pat pritarė idėjai jų teritoriją prijungti prie miesto.
Garliaviškis Matas Ryckis sakė, kad jo šeima visą laiką gyveno rajone. Jis neseniai taip pat rajone įsigijo naują sklypą, nes žemė kainavo pigiau nei panašus sklypas mieste.
„Kai išgirdau kalbas apie rajono prijungimą prie Kauno, apsidžiaugiau. Manau, dėl to pabrangs nekilnojamasis turtas – namai ir sklypai. Man, kaip ir daugeliui tokį turtą turinčių žmonių, tai aktualu. Žinau, kad ir daugiau jaunų žmonių tikisi – jei gyvens mieste, kada nors jų turtas pabrangs“, – sakė vyras.
Kita Garliavos gyventoja Simona Zinčenko pritarė kaimynui. Moteris tik nuogąstavo, kad Kaune uždaromos kai kurios mokyklos.
„Jei mokyklos ir toliau bus taip uždarinėjamos kaip iki šiol, tėvai dėl to bus priversti kovoti teismuose, nebus gerai“, – kalbėjo rajono gyventoja.
Gyventojų nuomonės išsiskyrė
Raudondvario gyventojų, įsikūrusių iš karto už miesto ribos Pakrantės alėjoje, nuomonės išsiskyrė.
Aurimas Blažys tvirtino, kad jam nebepatinka Kauno mero užmojai, nes pastaruoju metu miesto politikų sprendimai primetami žmonėms.
„Man nepriimtina, kad su gyventojais nesitariama, neaiškinama, kas ir kaip. Emociškai tai atstumia nuo noro gyventi valdant tokiai valdžiai“, – sakė vyras.
Kita Raudondvario gyventoja Valda Kairienė tikino, kad jai vis vien, kaip bus. Vienas jos vaikas mokosi mieste, kitas – rajone. Ji pati dirba važinėdama po visą Lietuvą, todėl gerai jaustųsi ir būdama rajono, ir miesto gyventoja.
Raudondvaryje gyvenantis, bet ne tik rajone, o ir mieste paštą nešiojantis Antanas Krečnoras atviravo, kad pastaruoju metu iš žmonių girdi daug pasvarstymų, kas būtų gerai, jei miesto ribos išsiplėstų.
„Girdžiu įvairių samprotavimų ir pastebiu, kad žmonės daug ko nežino, todėl kyla įvairių baimių ir spekuliacijų“, – kalbėjo pašto tarnautojas.
Norėtų ne tik pažadų
Daugelis rajono gyventojų pasigedo ir aiškumo, kaip bus vykdoma jų apklausa.
Tačiau kad ir kokiu būdu ji būtų vykdoma, didesnė dalis kalbintų rajono gyventojų joje ketina dalyvauti, nes žmonės tiki, jog jų balsai gali lemti jų pačių ateitį.
„Tik labai norėtume vieno dalyko. Dabar iš Kauno valdžios atstovų girdime, kad siūlomų prijungti vietovių tipai nesikeistų, tik jie taptų Kauno miesto dalimi. Žadama, kad nesikeistų ir mokesčių dydis. Reikėtų, kad visi šie pažadai būtų kaip nors įforminti, kad paskui jie nebūtų pamiršti“, – mintimis dalijosi Domeikavos gyventoja Irmantė Gečaitė.
Kauno rajono gyventojai įsitikinę, kad politikams turėtų būti naudinga išgirsti paprastų žmonių lūkesčius, net jei miesto valdžios užmojai prisijungti rajoną liktų neįgyvendinti.
Išsklaidė kai kuriuos mitus
Nekilnojamojo turto įmonės „Ober Haus“ Kauno biuro Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas sakė, kad kol kas didelio antplūdžio klientų, kurie domėtųsi nekilnojamuoju turtu ar sklypais Kauno rajone, nepajuto.
„Nekilnojamuoju turtu Kauno rajone kauniečiai domisi nuolat, ypač patrauklios tos vietos, kur išplėtota infrastruktūra. Manau, kad jei rajonas taptų miesto dalimi, daug priklausytų nuo to, ar miestas sugebės tiek investuoti, kad pagerintų rajone esančią infrastruktūrą, kad pagerėtų susisiekimas, kad būtų daugiau darželių ir mokyklų“, – sakė A.Kišūnas.
Nekilnojamasis turtas, eksperto nuomone, galėtų brangti einant laikui, bet staigaus kainų šuolio rajono teritorijoje neprognozavo.
Draudimo bendrovės „If“ komunikacijos vadovė Milda Lomsargienė sakė, kad apskaičiuojant kasko ar privalomojo automobilių draudimo kainą Kauno miestas ar Kauno rajonas yra vienodos rizikos teritorijos, nes nemaža dalis žmonių gyvena rajone ir važinėja į miestą arba atvirkščiai.
„Todėl įmokos dydis konkrečiam automobiliui, nepaisant to, ar jo savininkas gyvena mieste, ar rajone, būtų vienodas“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.
Dauguma pagrindinių mokesčių būtų skaičiuojami pagal zonas
Tomas Grigalevičius, Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams:
„Prie Kauno miesto prisijungusiose teritorijose pagrindiniai mokesčiai būtų zonuojami. Tai reiškia, kad miestiečiais tapusiems rajono gyventojams jie nepadidėtų, išliktų tokie, kokie yra iki šiol, o kai kurie taptų net ir mažesni, pavyzdžiui, tapus miesto gyventojais būtų aiškesnis, paprastesnis ir dauguma atvejų pigesnis ir atliekų išvežimas.
Mieste šiuo metu nekilnojamojo turto mokestis yra didesnis nei rajone. Tačiau rajono kaimams ar miesteliams tapus Kauno miesto savivaldybės dalimi šis, kaip ir dauguma kitų mokesčių, taptų zonuojami ir gyventojams nė kiek nepadidėtų.
Gyvulius gyventojai laikyti ir toliau galės.
Pagerės ir viešojo transporto situacija. Šiuo metu Kauno rajono viešajame transporte nėra ne tik e.bilieto sistemos, bet ir aiškios apmokėjimo ir kainų sistemos.
Miesto savivaldybės dalimi tapusiose teritorijose kursuotų gerokai atnaujintas miesto viešasis transportas, būtų įdiegta bendra e.bilieto sistema, kuri garantuotų gyventojams pigesnį ir patogesnį atsiskaitymą už keliones, galimybę turėti mėnesinius ar metinius nuolatinius bilietus, nuolaidas ir atsiskaityti mobiliąja programėle „Žiogas“.
Taip pat šiuo metu rajono dalimi esančiose teritorijose būtų sukurtas platesnis ir gyventojams patogesnis viešojo transporto maršrutų tinklas, kuris užtikrintų susisiekimą su visomis miesto teritorijomis.
Dabartinius rajono gyventojus, tapus Kauno dalimi, pasieks kokybiškesnės paslaugos, pradedant sveikatos priežiūra, švietimu, baigiant viešuoju transportu ar naujais, sutvarkytais keliais, šaligatviais, dviračių takais, viešosiomis erdvėmis.
Taip pat žmonėms nebereikės apsimetinėti ir „dalinti“ šeimos administracinėmis ribomis, kai vienas šeimos narys registruotas rajone, o kitas mieste tam, kad būtų galima gyventi vienur, o mieste gauti visas paslaugas, kurias gauna miesto gyventojai.
Dabartiniai miesto gyventojai nebeturės mokėti už kitos savivaldybės gyventojams teikiamas miesto paslaugas, tokias kaip darželių, mokyklų lankymas, viešasis transportas ar sveikatos paslaugos.
Šiuo metu rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantys žmonės, besinaudojantys miesto paslaugomis, dirba, mokosi, leidžia laiką mieste, tačiau gyventojų pajamų mokestį sumoka rajono savivaldybei. Todėl už jiems teikiamas paslaugas turi mokėti miesto gyventojai. Šioms rajono teritorijoms tapus miesto savivaldybės dalimi šios neteisybės nebeliktų.“
