Pirmadienį Lietuvos „Caritas“ kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoju Tomu Tomilinu parlamente surengė konferenciją „Gerovės valstybės link – ar geru keliu einame?“. Joje dalyvavo ne tik politikai, bet ir bažnyčios atstovai, pareiškę savo požiūrį į gerovės Lietuvos viziją.
Konferencijos organizatorių teigimu, viešojoje erdvėje vis dažniau kalbant apie gerovės valstybę, kurios svarbą ypač akcentuoja prezidentas Gitanas Nausėda, yra labai svarbu sutarti dėl gerovės valstybės sampratos, nes įvairūs viešosios politikos veikėjai ir interesų grupės akcentuoja skirtingus gerovės valstybės aspektus.
Įvardijo tris sritis
Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas vyskupas Kęstutis Kėvalas džiaugėsi prezidento pastangomis kalbėti apie gerovės valstybės idėją, tačiau pabrėžė, kad gerovė nėra tik teisingas mokesčių perskirstymas bei mokesčių politika.
Anot jo, gerovės valstybės kūrimui pirmiausia reikia stiprinti tris svarbias sritis – šeimą, iš kurios esą ir kylą gerovė, visuomenines organizacijas ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kuris, K.Kėvalo įsitikinimu, padėtų sulaikyti iš šalies emigruojantį jaunimą.
„Viską turime daryti, kad jaunas protas, energija ir širdis, liktų dirbti mūsų tėvynėje“, – konferencijoje sakė Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas, pridurdamas, kad reikėtų išsikelti tikslus ir neišsibarstyti.
Vyskupas aiškino, kad kalbėti apie gerovės valstybę neįmanoma, kol neturime jos vizijos, kurią galėtume įvardyti keliais lakoniškais sakiniais. „Man mintyse kyla trys dalykai – valstybė turėtų rūpintis šeima, jaunimu, savo vargšais. Manau, kad išsprendus šiuos rūpesčius, mes gerovės valstybę turėtume jau stipresnę“, – sakė jis.
Išskyrė iššūkius
Pirmasis iššūkis, pasak K.Kėvalo, yra šalies vargšai, kuriuos jis įvardijo „vienatvės vargšais“. Antruoju iššūkiu vyskupas pavadino šeimų padėtį, kuriose dažnai vyksta smurto protrūkiai. Trečiasis iššūkis – emigracija, kurią K.Kėvalas apibūdino kaip itin dramatišką.
„Reikia duoti jaunam žmogui kurti smulkų ir vidutinį verslą, kitaip sakant, gerinti smulkaus ir vidutinio verslo aplinką (...) Mūsų kaimyninės valstybės eksperimentuoja su PVM mokesčiu, pavyzdžiui, Lenkija su PVM mokesčiu maistui, Latvijoje, kiek žinau, su daržovėmis...
Taigi žmonės nutarė, kad tas, kuris nori auginti pomidorus, juos augintų savo krašte, o ne pamatęs PVM mokestį sakytų, kad braškes rinks Anglijoje. (...) Gal tiems jauniems žmonėms reikia sudaryti sąlygas rinkti tas braškes Lietuvoje?“ – patarimus dalijo vyskupas.
Nesutiko su kritika „pašalpiniams“
Tuo tarpu Seimo narys, valstietis Tomas Tomilinas svarstė, kad formuojant gerovės valstybę esą svarbiausia yra neprisidėti prie turtingų lobistų ir įtakos grupių: „Iš esmės jų tikslas – sunaikinti valstybės galimybes keisti visuomenę, įvesti daugiau socialinio ir ekonominio teisingumo.“
„Mes ėmėmės labai daug iniciatyvų, kurias kartais visi vadina pašalpinių visuomenės stiprinimu. Aš kategoriškai prieštarauju tai minčiai, nes mes tikrai esame mažiausiai socialiniais reikalais besirūpinanti valstybė Europoje ir mes neturime to pamiršti“, – pareiškė T.Tomilinas.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas konferencijoje priminė, kad bažnyčia kartu su valstybe stengiasi dėl visuomenės gerovės.
„Noriu palinkėti, kad dirbant kartu – valstybei ir bažnyčiai – galėtume parengti svetingą ateitį, su svetingumu priimti tuos pakeitimus, kurie ves į geresnę visuomenę ir visuomenės gerovę“, – kalbėjo arkivyskupas.
