Tokie įtarimai krinta po Seime netyčia padaryto įrašo, kuriame garsi kalbininkė ministerijos tarnautojai patarinėjo, kaip būtų galima išleisti daugiau pinigų.
Keliasdešimt kalbininkų, švietimo sistemos specialistų praėjusią savaitę Seime dalyvavo rašytojams Juozui Tumui-Vaižgantui ir Alfonsui Nykai-Niliūnui skirtoje konferencijoje.
Per renginio pertrauką ilgas kalbas apie autorių kūrybą pakeitė trumpi pokalbiai apie biudžeto pinigų panaudojimą.
Įjungti mikrofonai užfiksavo, kaip J.Zabarskaitė ir Švietimo ministerijos specialistė Elona Bagdanavičienė aptarinėja, kaip būtų galima išleisti daugiau biudžeto pinigų naujiems kalbininkų renginiams.
J.Z.: Klausyk, bet aš tau sugalvojau, kur pinigus išleisti.
E.B.: Nu?
J.Z.: Su malonumu, visiems. Bet galim... O tu nenori pati pasižiūrėti, žiūrint, kiek tu turi. Pavyzdžiui, dar tokią išvažiuojamą padaryti užsienio mokyklom. Arba Anglijos, arba Norvegijos.
E.B.: Jo, bet man atrodo.
J.Z.: Neužteks?
E.B.: Ne.
J.Z.: Bet, pavyzdžiui, pažiūrėk, turi tas tokias švietimo, tarkim, tarybas, pavyzdžiui, Norvegijos.
E.B.: Čia tavęs netransliuoja?
J.Z.: A... Nu jo, gal geriau nereikia.
Supratusios, kad kalba prie įjungto mikrofono, moterys pokalbį baigė.
Tokio specialisčių pasikalbėjimu sako buvęs priblokštas Seimo Švietimo komiteto vadovas. Ministras žada vertinti situaciją.
„Net nežinau, kaip reaguoti čia“, – išgirdęs apie tokį pokalbį iš „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Reporteris“ žurnalistų sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kur kas griežtesnis buvo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
„Tokių pokalbių apskritai negali būti. Čia buvusi instituto direktorė, iš to teksto aišku, kad ji aiškina ministerijos darbuotojui, kur jis turi išleisti pinigus. Sugalvojo, kur išleisti pinigus. Tai yra labai keista“, – sakė E.Jovaiša.
J.Zabarskaitė sako negalinti pasakyti, apie kokius pinigus ji prieš 4 dienas kalbėjo su ministerijos tarnautoja.
„Ne, iš tikrųjų tai tikrai net negaliu pasakyti, apie ką mes čia kalbėjome. Turbūt apie užsienio lietuvių lituanistinį edukavimą“, – savo pokalbį komentavo J.Zabarskaitė.
15 metų Lietuvių kalbos institutui vadovavusi J.Zabarskaitė pernai buvo atleista. Ministerija po patikrinimo paskelbė, kad J.Zabarskaitė nekontroliavo instituto finansų. Pavaldiniams už tokius pat darbus mokėjo skirtingas algas. Viename projekte J.Zabarskaitė įdarbino pati save.
Iš darbo atleista J.Zabarskaitė kreipėsi į teismą. Prašė sugrąžinti ją į pareigas ir išmokėti kompensaciją.
„Tas grįžimas į pareigas turi specifikų, nes darbo sutarties terminas baigiasi spalio mėnesį, tad tas grįžimas iš esmės gali būti labai trumpas“, – sakė J.Zabarskaitės advokatas Jonas Platelis.
Savo pavaldinės E.Bagdanavičienės pokalbį su J.Zabarskaite pamatęs ministras A.Monkevičius sakė, kad, nepaisant, koks bus teismo sprendimas, J.Zabarskaitė Lietuvių kalbos institutui nebevadovaus.
„Būtent aš įvertinau tas teisines galimybes, jei ji ir būtų sugrąžinta, mes turėtume sumokėti jai kompensaciją, bet neturėtume grąžinti į tą darbą taip, kad negalėtume vėl atleisti. Žodžiu, konkursas įvyks, bus naujas vadovas ir čia jokios teisinės kolizijos nebus“, – sakė ministras A.Monkevičius.
Internete galima nesunkiai rasti, kad po atleidimo J.Zabarskaitė dalyvavo ne viename renginyje kartu su ta pačia ministerijos tarnautoja E.Bagdanavičiene, kuriai Seime patarinėjo, kokių dar galima sugalvoti renginių.
„Lietuvos ryto“ televizijai pradėjus domėtis ministerija inicijuoja tarnybinį patikrinimą dėl tarnautojų ryšių su atleista instituto vadove.
Pastaraisiais metais tarnybos vieną po kito konstatuoja J.Zabarskaitės pažeidimus. Nustatyta, kad ji nepagrįstai atleido savo pavaduotoją, kai jis paprašė informacijos apie įtartinus instituto pirkimus. Profesorė J.Zabarskaitė dėl pažeidimų du kartus sulaukė nepalankių išvadų iš akademinės etikos kontrolieriaus.
