L.Linkevičius naudos nemato – mato pasirengimą rinkimams
„Man tai nežinau, kokia čia nauda iš to posėdžio. Na, toks truputėlį sunkus susikalbėjimas. Išvadų ir neturėjo būti. Kiekvienas pasidarė savo išvadas. Artėja, matyt, rinkimai, kai kas nori išnaudoti, man truputį keista, kad šita sitaucija pasirinkta, gal kolegos nelabai turi fantazijos, gal kažkokių kitų klausimų nesusigalvoja.
Astravo klausimu reiktų konsoliduotis, sumažinti tą galimą žalą, kuri gali būti“, – po uždaro posėdžio sakė L.Linkevičius.
L.Linkevičius po posėdžio parodė dokumentą – komunikatą, pasirašytą 2010 m. Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus ir Baltarusijos premjero Sergėjaus Sidorkio. Šiuo dokumentu buvo nutarta bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje.
Uždarame Užsienio reikalų komiteto posėdyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, komiteto pirmininkas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narys Juozas Bernatonis, komiteto nariai, konservatorių atstovai Ž.Pavilionis, Emanuelis Zingeris ir Audronius Ažubalis bei kiti komiteto nariai.
Vyks į Minską
L.Linkevičius taip pat pripažino, kad rytoj vyksta į Baltarusiją, kur vyks ES Rytų partnerystės susitikimas. Anot jo, tai kolektyvinis važiavimas.
Žygimantas Pavilionis išsakė viešas abejones dėl šios užsienio reikalų ministro išvykos.
„Jis vyksta be raudonų linijų, jis jas kažkokias turi, ar jos geros, ar ne, mes nesvarstėme to, nes mes kol kas neturėjome galimybės svarstyti jo pozicijos dėl bendradarbiavimo su Baltarusija“, – teigė konservatorius Ž.Pavilionis.
Dialogo klausimo neatmeta
Užsienio reikalų ministras akcentavo, kad su Baltarusija yra net keletas galimų dialogo plėtojimo krypčių – tarp jų yra tiek ekonomikos, tiek kultūros klausimai. Jo teigimu, svarbus ir Baltarusijos suvereniteto išsaugojimo klausimas.
„Kitas kelias yra visiškai nesikalbėti ir nesitikėti, kad ta šalis ką nors darys. Noriu pridurti ir jūs turbūt suprantate, tai, kad 50 km nuo Vilniaus ir 150 km nuo Minsko, tai toks čia ir skirtumas. Ir manyti, kad jie čia specialiai statys kažkokią bombą, kad mus nubaustų, naivu taip manyti. Bet mes negalime pasitikėti ta kultūra statybos“, – tikino L.Linkevičius.
Jis sutiko, kad Astravo klausimu reikia pritraukti ES atstovų dėmesį, siekiant ES pritarimo Lietuvos pateikiamai argumentacijai.
Tuo tarpu A.Ažubalis dialogo su Baltarusija galimybes vertino kritiškiau.
„Dialogas svarbu, tačiau dialogo kaina negali būti Lietuvos žmonių saugumas. Aš prieš bet kokį dialogą, jeigu jis gresia valstybei ir jos žmonėms. 10 metų Lietuva bandė pradėti dialogą su Baltarusija. Ką mes gavome dienos pabaigoje? Tą patį“, – poziciją išsakė politikas.
Konservatoriai: Seimas buvo apeitas
Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario A.Ažubalio, šis susitikimas buvo labai svarbus.
„Dar kartą įsitikinau, kad labai gerai, kad opozicija inicijavo neeilinį posėdį, nes išvadas galima daryti tokias – jos nėra labai linksmos ir paguodžiančios.
Pirmas dalykas, apie prasidėjusias konsultacijas tarp ES ir Baltarusijos, ir darbotvarkės, ir Lietuvos pozicijos šiuo klausimu. Niekas nebuvo informuojami apie tai, kokia Lietuvos pozicija.
Šiuo atveju, manau, yra didelė kaltė šios administracijos, todėl, kad Seimas nieko nežinojo. Antras dalykas, įsitikinome dar kartą, kad labai svarbus įstatymas, kurį priėmė visos frakcijos Seime, turiu omenyje dėl elektros energijos nepirkimo, kuris buvo priimtas 2017 m., praktiškai nėra vykdomas“, – aiškino A.Ažubalis.
Rusijos šešėlis
TS-LKD atstovas E.Zingeris po uždaro posėdžio atkreipė dėmesį į Rusijos vaidmenį šioje situacijoje.
„Šitas visas projektas yra Rusijos kerštas Lietuvai – politinis kerštas. <..> Todėl tai yra pirmaeilis klausimas. Santykiai su Baltarusija negali būti perkrauti, neišsprendus šios atominės elektrinės prie pat Vilniaus klausimo arba bent ieškant būdų, kaip jį spręsti.
Todėl energijos nepirkimas yra mūsų pozicija, kaip atsakymas į šitą politinį Rusijos valstybės veiksmą prieš mus, kur Baltarusija neturi beveik jokio žodžio“, – teigė E.Zingeris.
Kaltinimai konservatoriams
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas J.Bernatonis nevengė kritikos konservatoriams.
„Labai gaila, kad opozicijos atstovai atėjo į šį posėdį su išankstine partijos nuostata, tai yra su kritiniu požiūriu. Nebuvo klausomasi, ką ministras kalbėjo“, – teigė J.Bernatonis.
Jis tikino, kad posėdžio metu buvo išsakyti kaltinimai ir ministrui, ir prezidentui, bet nenorėjo jų plačiau komentuoti, nes posėdis buvo uždaras. J.Bernatonis taip pat ramino, kad Lietuva iš Astravo elektros energijos neperka, nes ji dar nėra pagaminta.
S.Skvernelis pritarė L.Linkevičiui: ištraukta rusų korta
Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio premjeras Saulius Skvernelis taip pat aptarė Astravo ir Baltarusijos klausimą.
„Be jokios abejonės mūsų Konstitucijoje numatyta, kad užsienio politikos pagrindines kryptis formuoja prezidentas ir įgyvendina kartu su Vyriausybe. Tai mes matome pokytį – teisingą, mano galva, pokytį. Baltarusija yra kaimynas, su kuriuo mes turime bendrauti, kalbėtis, turime užtikrinti savo interesų pasaugą ir gynimą bendradarbiaudami ir bendraudami. Tai noriu patikinti, kad bent jau Vyriausybė nekeičia jokių savo pamatinių nuostatų, kalbant apie Astravo atominė elektrinę“, – sakė premjeras.
Jis tikino, kad svarbu suprasti, kokios pozicijos Baltarusijos atžvilgiu yra laikomasi.
„Ar mes turime interesą, kad šita valstybė būtų demokratinė valstybė, ar kad ji būtų orientuota į vakarų demokratiją, ar tiesiog atiduoti ir palikti ją likimo valiai“, – svarstymais dalijosi S.Skvernelis.
Jis tikino, kad su Astravo atomine elektrine susijęs konservatorių elgesys nuostabos jam nekelia.
„Kalbant apie konservatorius, nieko naujo. Artėja rinkimai ir ištraukiama rusų bauginimo korta. <..> Tas kolaboravimas, kuris buvo A.Kubiliaus Vyriausybės su Baltarusija atominės elektrinės srityje, davė rezultatą, kad ta elektrinė stovi. Tai atrodo nenuoširdu, dirbtina ir skirta tik rinkimams“, – teigė S.Skvernelis.
Konservatorius kritikuojantis prezidentas per prievartą dialogo nesieks
Praėjusią savaitę TS-LKD partijos Prezidiumas inicijavo TS-LKD Tarybos kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybę, raginantį neišduoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir užtikrinti, kad Lietuva neatsitrauks nuo ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimų vetavimo, kaip instrumento Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Astravo klausimas buvo analizuotas ir šeštadienį vykusiame konservatorių tarybos posėdyje.
Astravo atominės elektrinės klausimas į viešąją erdvę vėl iškilo po to, kai praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Niujorke susitiko su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi. Konservatoriai pageidavo, kad ministras pateiktų pokalbio išklotinę.
Pristatę kreipimąsi į šalies vadovus dėl Astravo atominės elektrinės, konservatoriai kaltino valstiečius pasyvumu, o užsienio reikalų ministrą – prorusiškumu bei ragino jį trauktis iš pareigų. Replikų neišvengė ir prezidentas G.Nausėda. Konservatoriai jam linkėjo principingumo Baltarusijos atžvilgiu Europos Vadovų Taryboje.
G.Nausėda atsakė į konservatorių kreipimąsį dėl Astravo atominės elektrinės ir sureagavo į TS-LKD kritiką L.Linkevičiaus atžvilgiu. Pasak prezidento, L.Linkevičius, siekdamas platesnio dialogo su Minsku, tinkamai atstovauja Lietuvos nacionaliniams interesams, o jo adresu nukreipta konservatorių kritika neturi pagrindo.
Prezidentas pripažįsta, kad netoli Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė neatitinka tarptautinių normų ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Anot G.Nausėdos, šiuo metu rengiamas susitarimas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų yra proga įtvirtinti konkrečias sąlygas, kurios apimtų pagarbą demokratijos vertybėms ir branduolinės saugos reikalavimams.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad Baltarusijai dialogo dėl atominės elektrinės saugumo ir partnerystės per prievartą primesti neįmanoma.
Primename, kad Lietuva pastaraisiais metais vienintelė iš ES šalių blokavo susitarimą dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų. Konservatoriai sako, kad Lietuva turi ir toliau nepasirašyti sutarties. Prezidentas ir ministras sako, kad sutarčiai pritars tik tuo atveju, jei joje bus sąlygos dėl pagarbos demokratijos vertybėms ir branduolinės saugos reikalavimams.
