Realiausiu kandidatu įvardijamas buvęs valstiečių kandidatas į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus, tačiau jo kortas maišo teismas, kuriame jis siekia reabilituotis dėl neva neteisėto atleidimo iš darbo valstybiniame jūrų uoste.
Ir kai jau atrodė, kad Ramūno Karbauskio favoritui šviečiasi pergalė, susisiekimo ministrą pasiekė reikalavimas išieškoti iš A.Vaitkaus kišenės 50 tūkst. eurų valstybės naudai.
Realus kandidatas į atsilaisvinusią kėdę
Lietuvos kandidatas į Europos komisarus V.Sinkevičius ketvirtadienį prisistatė Europos parlamente. Kandidato egzaminas truko tris valandas. Kol V.Sinkevičius laikė egzaminą, Lietuvoje buvo svarstoma, kas galėtų užimti jo kėdę ministerijoje Lietuvoje, jeigu spalio 24 dieną jis bus paskirtas į Europos Komisiją.
Ir kai tik iškyla šis klausimas, visų žvilgsniai nukrypsta į buvusį valstiečių kandidatą į Klaipėdos merus A.Vaitkų.
Valstiečių lyderis R.Karbauskis jau seniai buvo pažadėjęs, kad jeigu klaipėdiečiai neįvertins A.Vaitkaus, jis bus pakviestas dirbti į Vilnių.
„A.Vaitkaus vaidmenį apibrėžė R.Karbauskis. Kai atleido A.Vaitkų, suprato, kad geruoju nesibaigs. Pagal visą politiką matau, kad A.Vaitkus stovi pirmas eilėje užimti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė Seimo narys Bronislovas Matelis.
Tačiau šiuo metu A.Vaitkaus reputacija susvyravusi. Jis buvo atleistas iš valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovo pareigų, o pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atleidimas buvo teisėtas. Tačiau naujai paskirtas susisiekimo ministras su A.Vaitkumi pasitarė, kad šiam reikėtų apskųsti sprendimą.
„Dėl pono Vaitkaus jau ne kartą minėjau, kad buvo išankstiniai pokalbiai, dabar vyksta teisminis ginčas. Po nutarties bus priimtas sprendimas. Kai aš viešai informavau, kad su A.Vaitkumi buvo kalbama, ar jam paduoti apeliaciją, ar ne – jis nieko neprašė, aš nieko nežadėjau“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Kai du vyrai pasitarė, verta ar ne skųstis teismui dar kartą ir abu vieningai sutarė, kad verta, kilo abejonių, kad teismo sprendimas tik priedanga. Teisininkai gali sukirsti rankomis ir procesą baigti taikos sutartimi. O kai biografija vėl taps švari, ministro kėdę R.Karbauskis galės pasiūlyti savo favoritui.
Pasivijo nauji skundai
Tačiau teismui dar nespėjus paskelbti sprendimo, susisiekimo ministrą pasiekė parlamentaro B.Matelio parengtas reikalavimas išieškoti iš A.Vaitkaus valstybei padarytą žalą.
„Kažkas prisidengė valstybės įmone, įkišo ranką į biudžetą, ištaškė, ištratino 55 tūkst. eurų. Mano tikslas atkreipti dėmesį, tokiems dalykams kelias turi būti užtvertas ir pačiu radikaliausiu būdu. Tos lėšos turi būti išieškotos iš paties A.Vaitkaus asmeninės sąskaitos“, – sakė B.Matelis.
A.Vaitkų atsiveja prieš savivaldos rinkimus priimtas sprendimas valstybės įmonės vardu paduoti buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eugenijų Gentvilą į teismą.
„Kai susitarė su R.Karbauskiu, kad kandidatuos į Klaipėdos merus, staigiai per savaitę susiranda advokatą, pateikia kvailą ieškinį. Advokatai ne prie ko, jiems duota užduotis kompromituoti E.Gentvilą prieš artėjančius rinkimus. Tuo labiau, kad A.Vaitkaus konkurentas į mero postą buvo jaunasis Simonas Gentvilas“, – teigė E.Gentvilas.
Anot E.Gentvilo, prieš Seimo rinkimus 2016 m. socialdemokratų partijai tuo metu priklausęs A.Vaitkus valstybės vardu jam surašęs piniginę pretenziją.
„Prisiminkim, kad A.Vaitkus prieš ieškinį buvo pateikęs ir pretenziją. Gegužės 1 d. A.Vaitkus tampa socialdemokratų partijos kandidatu į Seimą. E.Gentvilas – liberalų lyderis, nu ką, reikia pretenziją pareikši ir nuskalambyti per visą Lietuvą.
Socialdemokratas paskelbia pretenziją Liberalų sąjūdžio pirmam numeriui, kapstykis, Gentvilai. Kapsčiausi 23 mėnesius – dramblių nėštumas tiek užtrunka. Sulaukė pokalbių su R.Karbauskiu liepos mėnesį ir vėl pateikia ieškinį. E.Gentvilas, vietoj to, kad būtų rinkimų maratone, sėdi teismo salėje“, – atsiminė E.Gentvilas.
Valstybei kainavo 55 tūkst. eurų
Anot E.Gentvilo, kai nevyko rinkimai, tai ir kova dėl valstybei neva padarytos žalos nevyko.
„Štai ir turėk, žmogau, reputaciją, kai tave skandina galinga, milijonus uždirbanti įmonė. O baigėsi taip, kaip ir turėjo teisinėje valstybėje baigtis. Uosto direkcija sumokėjo savo advokatams 25 tūkst. 200 eurų, mano advokatams kompensavo mano išlaidas 18 tūkst. 300 eurų.
Beje, noriu pabrėžti, uosto direkcija turi teisės skyrių, 9 žmonės – vis tiek jų advokatai brangiau kainavo negu mano vieno. Ir dar 11 tūkst. žyminis mokestis. Tai štai A.Vaitkaus noras pakompromituoti mane už uosto direkcijos pinigus tai uosto direkcijai kainavo 55 tūkst. eurų“, – sakė E.Gentvilas.
„Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo įjungtas valstybės mechanizmas ir netgi lėšos, kad susidoroti su valdančiajai daugumai neparankiu politiku. Juokiuosi, sakau, kiek kainuoja susidoroti su nepriklausomybės akto signataru? 55 tūkst. eurų – tiek išleista pinigų susidoroti su E.Gentvilu. Tai rodo, kad valstybė, jeigu nori, gali sutrypti žmogų – aš manau, kad čia valstybės vardu buvo veikiama. Čia dar blogiau“, – sakė B.Matelis.
Raimundas Palaitis – pirmasis politikas, iš kurio kišenės buvo priteista atlyginti valstybei padarytą žalą. Naujasis susisiekimo ministras, kuriam pavaldi jūrų uosto direkcija, sako, kad žalą valstybei turi išsiieškoti pati direkcija.
„Bylinėjimasis su E.Gentvilu buvo jūrų uosto direkcijos sprendimas. Analogiška situacija ir dabar, sprendimą turi priimti uosto valdybą ir tai jos kompetencija“, – sakė J.Narkevič.
Bandys išieškoti žalą
Bet buvę A.Vaitkaus pavaldiniai priimti sprendimo neskuba, nes gali taip nutikti, kad A.Vaitkus teismo keliu bus grąžintas į pareigas jūrų uoste.
„Turime pakankamai laiko, senatis trys metai dėl žalos atlyginimo. Turime laiko įsivertinti ir priėmus sprendimą matysime, ką toliau daryti“, – sakė Valstybinio jūsų uosto direkcijos atstovas Linas Rudys.
Kreipimąsi susisiekimo ministrui parašęs B.Matelis sako, jeigu ministras nesiims išieškoti žalos valstybei iš politiko kišenės, jis kreipsis į prokurorus.
„Turiu galimybių kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad gintų valstybės interesą, juk lėšos tai valstybės. Generalinė prokuratūra turi atlikti tyrimą. Gal atsirastų žmonių, o jų yra, kurie patvirtintų, kad persekioti E.Gentvilą buvo išankstinis R.Karbauskio ir A.Vaitkaus susitarimas. Jeigu tokių atsirastų, prokuratūra galėtų kelti baudžiamą bylą. Čia klasikinis pavyzdys, kaip įtakingi politikai susitaria ir persekioja kitą žmogų, kuris yra opozicijoje“, – sakė B.Matelis.
Pats A.Vaitkus neigia, kad E.Gentvilas jo sprendimu į teismą paduotas dėl politinių motyvų. Taip pat tikina kol kas nesvarstantis galimybės užimti ekonomikos ir inovacijų ministro postą.
„Nesvarstau jokių teorinių galimybių, nenagrinėju. Kada jos bus praktinės, tada bus galima kalbėti“, – sakė A.Vaitkus.
A.Vaitkaus vadovaujama valstybinė jūrų uosto direkcija iš E.Gentvilo siekė prisiteisti 2 milijonus eurų už esą valstybei padarytą žalą tuo metu, kai E.Gentvilas vadovavo direkcijai.
„Netryškome su A.Vaitkumi asmenine meile. Sužlugdžiau verslininką, kuris buvo didžiausias uosto rangovas ir labai mylimas, kai A.Vaitkus buvo uosto valdybos pirmininkas iki 2009 m. Pranciškus Jurgutis laimėdavo 85 proc. visų uosto darbų. Man pradėjus dirbti, P.Jurgutis man rašteliu pasiūlo kyšį, aš tą patį vakarą kreipiuosi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, P.Jurgutis nufilmuojamas, nuteisiamas ir galutinai sužlugo. Dar ir čia galėjo būti keršto motyvas“, – sakė E.Gentvilas.
A.Vaitkus dabar siekia teismo keliu sugrįžti į valstybinio jūrų uosto direktoriau vietą ir prisiteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.
Kai A.Vaitkus siekė Klaipėdos miesto mero posto kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga,
partiją maksimaliai leistinomis sumomis rėmė komercinių interesų jūrų uoste turinčios įmonės. Galimas interesų konfliktas ir tapo priežastimi atleisti A.Vaitkų iš pareigų. Vasarą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad A.Vaitkus, nedeklaravęs interesų, pažeidė įstatymą.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
