„Antikorupcinės piliulės labai primena viagrą“, – socialiniame tinkle paskelbė panevėžiečiai, mėlynos spalvos dėžutes palyginę su vaistais, skirtais erekcijos sutrikimų turintiems žmonėms.
Panevėžyje tokias mėlynas dėžutes dalijo STT atstovai per akciją „Gyvenu skaidriai“. Ant metalinių dėžučių puikuojasi šios tarnybos ženklas ir užrašas „Antikorupcinės piliulės“ lietuvių bei anglų kalbomis. Viduje – mėtinio skonio saldūs saldainiai, kurių forma primena tabletes.
Kitoje dėžutės pusėje nurodytas adresas, kuriuo galėtų kreiptis piliulių vartotojai, jeigu jiems kiltų klausimų. Jis – Nyderlandų mieste Enschedėje. Piliulių galiojimo laikas – iki 2022 metų birželio.
Tokių pastilių praėjusią savaitę gavo Vilniuje įsikūrusių teismų darbuotojai.
Vieni teisėjai, paraginti pačiulpti piliulių, pasišaipę numojo ranka, antriems ši brukama priemonė sukėlė įtarimų. Kiti įstatymo sargai stebėjosi, kad tokiu būdu švaistomos valdiškos lėšos.
Ne visiems buvo juokinga
„Vyko susitikimas, vieša paskaita, kurioje dalyvavo visi mūsų darbuotojai, ne tik teisėjai.
Kalbėjome apie viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimą, antikorupcines priemones. Mes patys turime antikorupcinį planą.
Buvo atėję atstovų iš STT, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Mes juos pakvietėme. Jie skaitė paskaitas, taip pat ir apie galimą korupcijos pasireiškimo riziką“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos vadovas Algimantas Valantinas.
Pašnekovas prisiminė, kad STT atstovas per susitikimą ir padalijo dėžučių su antikorupcinėmis piliulėmis.
„Suvalgysime STT piliulę ir būsime nekorumpuoti? Manau, jos buvo duotos juoko forma, todėl nesureikšminau. Galbūt tos piliulės – tai komunikacinė priemonė? O jei ką nors iš teisėjų tai įžeidė, tegul jie pasako motyvus“, – kalbėjo A.Valantinas.
Akcija – kaip šarlatanų
„Aš tuo metu buvau posėdyje, nagrinėjau bylą, todėl piliulių negavau. Ar mus, teisėjus, laiko kvailiais, kad turime čiulpti kažkokias piliules?
Jeigu man tokių bruktų, pasiųsčiau kuo toliau ir pasibaigtų antikorupcinė programa.
STT – ne saldainių fabrikas, todėl tokios kuriozinės akcijos primena šarlatanizmą“, – kalbėjo pasipiktinęs teisėjas (pavardė redakcijai žinoma).
Piliulių dalybos teisėjui priminė anekdotą apie močiutę, kuri nuėjo į vaistinę paprašyti vaistų nuo galvos skausmo.
Vaistininkė jai pasiūlė vienų, antrų, bet močiutė dūrė pirštu į prezervatyvus ir paaiškino: „Kai anūkė jų turi eidama į šokius, man galvos neskauda.“
Suskėlęs anekdotą valstybės pareigūnas surimtėjo: „Gal kas nors iš to pasidarė gerą versliuką?“
Dalijo ir moksleiviams
Antikorupcinių piliulių STT atstovai turi apsčiai ir dalija jas ne tik teisėjams. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį Šiauliuose buvo surengta diskusija su moksleiviais apie korupciją.
Buvo diskutuojama, ar mokytojams dovanojamos gėlės gali būti laikoma korupcijos apraiška, ar galima toleruoti nusirašinėjimą mokyklose.
Po susitikimo gimnazistams buvo įteikta saldžiųjų pastilių.
Mėtinio skonio piliulėmis STT atstovai viliojo žmones ir į susitikimą Trakuose, kuris vyko šią vasarą.
Po jo tarnybos atstovai dalijosi įspūdžiais: „Karštai praūžė.“
Piliulių ragavo ir joniškiečiai. Prieš tai vietos savivaldybės darbuotojai, mokytojai ir moksleiviai atliko įvairias užduotis, dalyvavo viktorinoje „Ką žinai apie korupciją“.
Visoms komandoms buvo įteikta dovanų – 30 eurų vertės vietinio baro dovanų kuponų bei antikorupcinių piliulių.
Tarėsi su reklamos agentūra
„Piliulės yra antikorupcinio švietimo priemonė, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į korupciją“, – „Lietuvos rytui“ aiškino STT Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė.
Pasirodo, taip ši tarnyba įgyvendino projektą, skirtą antikorupcinei reklamai sukurti. Tam ji pasitelkė reklamos agentūrą „Headline“.
„Viešųjų ryšių specialistai patarė rinktis šią antikorupcinio švietimo priemonę kaip efektyvią, nebrangią ir atkreipiančią dėmesį“, – tvirtino STT atstovė, pirma atsakymus derinusi su vadovybe.
Bet reklamos agentūros direktorius Jonas Blinstrubas neprisiminė, ar jie siūlė seklių tarnybai pasigaminti pastilių: „Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti. Nežinau apie piliules. Klauskite kliento.“
Pašnekovas patvirtino, kad jo vadovaujama reklamos įmonė yra dalyvavusi viešajame konkurse, kurį skelbė STT. Viešai prieinama informacija rodo, kad antikorupcinio švietimo projekto įgyvendinimo sutarties su STT suma siekė 131,6 tūkst. eurų.
„Kaip sužinojote sumą? Taip, su jais buvo projektas“, – teigė reklamos agentūros vadovas.
Atseikėjo tūkstančius eurų
Piliulių STT pirko iš antikorupcinio švietimo programai paskirtų pinigų. Saldainiai buvo gaminami du kartus. „Lietuvos rytas“ paklausė STT, ar buvo surengtas viešasis konkursas ir kokios įmonės jame dalyvavo.
„Abiejuose pirkimuose buvo apklausta po tris tiekėjus, gaminančius analogišką produkciją.
Abu viešuosius pirkimus laimėjo mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas – bendrovė „Apunta“.
Šios mėtinės dražė nėra naujiena rinkoje – kaip rinkodaros priemonę jas naudoja daug įmonių, viešojo sektoriaus atstovų“, – aiškino STT atstovė R.Paukštienė.
Iš viso per du pirkimus STT įsigijo 2200 mėlynųjų dėžučių su piliulėmis. Per pirmąjį pirkimą buvo užsakyta 1000 vienetų po 1,49 euro, per antrąjį – 1200 vienetų po 1,48 euro. Iš viso piliulėms išleista 3266 eurai.
Kiekvienoje dėžutėje – 23 gramai mėtinių pastilių.
Pasidomėjau, kiek panašios mėtinės pastilės arba dražė kainuoja bendrovės „Rūta“ parduotuvėje Vilniuje. 100 gramų dražė „Mėtinė“ parduodama po 38 centus.
Taigi 23 gramai lietuviškų pastilių būtų kainavę vos 8 centus.
Apstu projektų iš biudžeto
Iš tiesų tiekėjas, kurį pasirinko STT, pats negamino pastilių. Tai – tik dar viena reklamos paslaugas teikianti įmonė, įsikūrusi Vilniuje.
„Tai buvo specialus tarnybos užsakymas.
Pasiūlėmė pasirinkti – ar saldus, ar gaivus skonis. Užsakovai pasirinko mėtinį. Tokia priemonė – tai ryški reklama, nes ant jos yra įstaigos logotipas, suteikta emocija. Mintis apie saldainius pastiprina reklamos poveikį“, – teigė agentūros „Apunda“ direktorė Jelena Gediminė.
Reklamos įmonės vadovė patvirtino, kad ir STT piliulės, ir mėlynosios metalinės dėžutės pagamintos ne Lietuvoje, o Nyderlanduose.
Reklamos agentūra patikėjo užsakymą įvykdyti subrangovui, nes esą mūsų šalyje niekas negalėtų tokių dėžučių pagaminti.
Paklausta, kokių dar biudžetinių institucijų užsakymus vykdė, agentūros vadovė susimąstė: „Aš turbūt negalėčiau įvardyti tokios įstaigos, kuri per 20 metų pas mus neužsakė saldžių dovanų. Daug užsakinėja. Tai būna nedideli biudžetiniai projektai.“
Saldėsiai – šimtais kilogramų
Patyrinėjus viešųjų pirkimų konkursus ir sudarytas sutartis paaiškėjo, kad biudžetinės įstaigos itin mėgsta pasisaldinti gyvenimą.
Kai kurios jų saldumynų užsisako šimtais kilogramų. Tik dauguma, skirtingai nuo STT, sudaro sutartis tiesiai su gamintojais.
Pavyzdžiui, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ 2018 metų gruodį sudarė sutartį su bendrove „Rūta“, kuriai užsakė saldainių su logotipu „Lietuvos geležinkeliai“ už daugiau kaip 10,5 tūkstančio eurų.
Užsakyta 200 kilogramų juodojo šokolado saldainių, įvyniotų į juodos ir auksinės spalvos popierėlius. Taip pat – 200 kilogramų pieninio šokolado saldainių tokioje pat pakuotėje.
Tarp didžiųjų saldumynų mėgėjų – ir Prezidentūra.
Pavyzdžiui, 2016 metų vasario mėnesį, apklausos būdu vykdydama mažos vertės pirkimus, ji sudarė trejų metų sutartį ir už 40 tūkst. eurų įsigijo šokolado bei kitų gardėsių.
Prezidentūroje svečiai būdavo vaišinami aukštesnės klasės saldainiais „Prezidento rūmai“.
Tokių būdavo užsakoma po 10–20 kilogramų.
Bene daugiausia saldžių dovanų mėgėjų – Seime.
Praėjusių metų kovą Seimo kanceliarija sudarė prekių viešojo pirkimo ir pardavimo sutartį su bendrove „Rūta“ dėl saldainių ir šokolado gaminių, skirtų reprezentacijai. Pradinė sutarties vertė – 90 tūkst. eurų.
O iki šių metų spalio 1-osios gamintojai turėjo pateikti pasiūlymus dar vienam Seimo kanceliarijos skelbtam konkursui, kurio vertė – 148,7 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).
Seimo kanceliarijos darbuotojai pateikė gamintojams specialių reikalavimų. Šokoladinius saldainius su migdolais paprašė vynioti į žalios spalvos pakuotes su užrašu „Mūsų Seimas“, šokoladinius su sutirštintu pienu – į geltonos spalvos su tokiu pat užrašu, o rinkinių dėžutes – puošti karpiniais ir Seimo logotipu.
Lankėsi ir aukščiausioje instancijoje
STT atstovai kaip patarėjai lankėsi ir Lietuvos aukščiausiajame teisme (LAT). Čia sudaryta darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus dėl kasacinių skundų atrankos. Ji susitiko su STT atstovais, kurie dėstė, kad teisėjui, balsavusiam už kasacinio skundo priėmimą, turėtų būti uždrausta dalyvauti nagrinėjant bylą iš esmės. Neva toks teisėjas gali būti šališkas.
„STT pateikė savo matymą, kur gali būti silpnosios skundų atrankos vietos. Pritarėme STT siūlymui viešinti kolegijų nutartis. Bet STT tikrai nedalyvaus sprendžiant bylas“, – tvirtino LAT pirmininkas R.Norkus.
Ta pati LAT darbo grupė sumanė ir sijoti advokatus – ne visiems leisti rašyti kasacinius skundus. Jei toks siūlymas bus įgyvendintas, teisingumo siekiantiems asmenims gali pabrangti teisinės paslaugos.
Didelę patirtį turintis teisėjas „Lietuvos rytui“ yra atskleidęs, kad specialiųjų tarnybų atstovai lankosi teismuose ir vakarais, o kai kurių jų veikla jau peržengė teisinės valstybės ribas.
„Teismų koridoriuose, kabinetuose įtaisyta klausymosi įrangos. Klausomasi ne tik teisėjų pokalbių. Specialiosios tarnybos turi priėjimą ir prie teisėjų kompiuterių“, – „Lietuvos rytui“ yra atskleidęs teisėjas, kuris priima nutartis svarbiose bylose.
Išlaidos reprezentacijai didėja
Valdiškos institucijos išleidžia vis daugiau lėšų reprezentacijai. Seimo Audito komitetas nustatė, kad faktinės išlaidos reprezentacijai 2018 m. buvo 1,2 mln. (17 proc.) didesnės nei 2017-aisiais.
Tarp lyderių 2018 m. buvo Krašto apsaugos ministerija, su pavaldžiomis įstaigomis reprezentacijai išleidusi 2,161 mln. eurų; Užsienio reikalų ministerija (su pavaldžiomis įstaigomis) – 1,947 mln. eurų; Seimo kanceliarija – 687 tūkst. eurų; Policijos departamentas (su pavaldžiomis įstaigomis) – 572,3 tūkst. eurų, Prezidentūros kanceliarija – 264,5 tūkst. eurų.
2013–2018 m. išlaidų reprezentacijai duomenų pagal ketvirčius palyginimas parodė tendenciją, kad kasmet 4-ąjį ketvirtį išlaidos reprezentacijai būna didžiausios.
Viešųjų pirkimų sutartys liudija, kad įvairios biudžetinės įstaigos yra užsakiusios ir pirkusios ne tik saldumynų su savo logotipais, bet ir šilkinių kaklaraiščių, vilnonių šalikų, šaškių rinkinių, ženkliukų, sąsagų, rašiklių, vazų, nuotraukų rėmelių, namų aromatų.
