Vadovaujantis spalio 4-13 dienomis atlikta apklausa, Lietuvos prezidento pareigas einantis G.Nausėda ir toliau muša populiarumo rekordus. Spalio mėnesį palankiai šį politiką vertino 82,5 apklaustųjų, tuo tarpu nepalankiai – vos 3,3 proc.
Šis rezultatas, lyginant su rugsėjo mėnesio duomenimis, liudija vis dar augantį prezidento populiarumą: rugsėjį šiai politinei figūrai palankumą išreiškė 79,3 proc. apklaustųjų, o nepalankiai G.Nausėdą vertino kiek daugiau apklausos dalyvių, tai yra, 4,8 proc. apklaustųjų.
„G.Nausėdos reitingas yra labai panašus į Valdo Adamkaus reitingą, kuris buvo 1998 metų laikotarpiu (pirmosios kadencijos pradžioje - red.past.).
Šį mėnesį G.Nausėda atrodo netgi geriau nei V.Adamkus“, – taip prezidento poziciją apibūdino sociologas, „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.
Pasak V.Gaidžio, G.Nausėdos asmenybė lemia ir didėjantį pasitikėjimą pačia prezidento institucija, kuria spalio mėnesį pasitikėjo 71,2 proc. apklausos dalyvių.
Tarp asmenybių yra ir naujokų
Antrojoje vietoje tarp asmenybių, kuriomis labiausiai pasitiki Lietuvos gyventojai, rikiuojasi ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, palankiai vertinamas 50,1 proc. apklaustųjų (rugsėjo mėnesį šis rodiklis siekė 51 proc.).
Premjero S.Skvernelio reitingas, sociologo pastebėjimu, tapo stabilus – tai galimai susieta ir su jo sveikata, ir su šiek tiek pasikeitusia, nuosaikesne jo elgesio stilistika.
Visuomenės veikėjų rokiruotėje yra ir naujų veidų. Pirmą kartą į reitingus pateko naujoji Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasitikėjimą šia politike išsakė 27 proc. repondentų, nepasitikėjimą – 11,9 proc.
„Pirmą kartą reitinguojama V.Čmilytė-Nielsen vertinama teigiamai ir kaip pirmą kartą tas skaičius išties neblogas“, – komentavo V.Gaidys.
Didžiausi pavojaus varpai, anot sociologo, ir šį mėnesį skamba Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui, kurio reitingas krenta jau šeštą mėnesį.
V.Matijošaičiu spalio mėnesį pasitikėjo 43,3 proc., nepasitikėjo 23,5 proc. apklausos dalyvių (rugsėjo mėnesį šie skaičiai buvo lygūs atitinkamai 51 proc. ir 17 proc.).
Pasitikėjimas kariuomene – aukščiausias per 20 metų
Institucijų, kuriomis Lietuvos gyventojai pasitiki labiausiai, išsidėstyme didelių pokyčių nėra. Pirmąją vietą ir toliau užima ugniagesiai gelbėtojai, kuriais pasitiki net 88,8 proc. apklaustųjų.
Antrąją vietą institucijų rokiruotėje pagal pasitikėjimą užima prezidento institucija, kuria pasitiki 71,2 proc. repondentų. Na, o trečioji vieta atiteko kariuomenei, kuria šį mėnesį pasitikėjo rekordiškai daug – 63,4 proc. apklausos dalyvių (pasitikėjimas kariuomene rugsėjį siekė 60,2 proc.).
„Svarbiausias ir įdomiausias momentas – kariuomenė, kuri pasiekė aukščiausią rezultatą per 20 metų, kai, bendradarbiaujant su „Lietuvos rytu“, esame matavę pasitikėjimą ir nepasitikėjimą šia institucija. Tai yra rekordas.
Pasitikėjimas kariuomene augo jau kurį laiką ir tai nebuvo kažkoks staigus šuolis. Pasitikėjimas kariuomene iš esmės yra europėjimo rodiklis. Europos Sąjungoje (ES) nėra šalies, kurioje kariuomenė būtų vertinama neigiamai.
Šiuo atveju Lietuvos vidurkis yra aukštesnis nei Eurobarometro pateikiamas ES vidurkis“, – aiškino „Vilmorus“ vadovas.
Partijų išsidėstyme – permainų laukimo laikas
Lyginant su rugsėjo mėnesiu, partijų išsidėstymo rikiuotėje pastebimi šiokie tokie pokyčiai: iš pirmosios vietos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) spalį išstūmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, TS-LKD palaikytų 15,6 proc. apklaustųjų (rugsėjį šis skaičius buvo lygus 14,4 proc.). Pagal spalio mėnesio duomenis antrojoje partijų reitingų vietoje likusią LVŽS palaikytų 11,1 proc. apklausos dalyvių.
Šios politinės jėgos palaikymas, lyginant su rugsėjo mėnesiu, gerokai smuktelėjo – rugsėjį juos palaikė 14,6 proc. apklaustųjų.
Porinkiminiu laikotarpiu tai nėra aukščiausias konservatorių rezultatas. Tuo tarpu valstiečių rezultatas šį mėnesį yra mažiausias tarprinkiminiu laikotarpiu.
„Nereiktų tikėtis, kad tai, kokius reitingus matome dabar, atspindi tai, kas bus po metų (per 2020 m. Seimo rinkimus – red. past.).
Dabar viskas yra laukimo būsenoje. Net ir TS-LKD, kuri dabar yra reitingo lyderė ir pirmoje pozicijoje buvo ne vieną kartą, turi problemų: yra elektorato netolygumai, yra liberalus elektoratas, yra krikščioniškas demokratiškas elektoratas ir į tas tikslines grupes taiko kitos partijos, pavyzdžiui, liberalų sąjūdis ar galimai kuriama nauja dešiniųjų partija“, – prognozavo V.Gaidys.
Laukimo būsenoje, pasak sociologo, yra ir trečiojoje vietoje atsidūrusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), turinti 6,8 proc. apklausos dalyvių palaikymą (rugsėjį šią partiją palaikė 8,4 proc.).
„Socialdemokratai tendencijų prasme turi tam tikrą stabilią nišą ir, matyt, kai baigsis vadovybėje rokiruotės, kai į Lietuvą sugrįš Vytenis Povilas Andriukaitis, bus aiškiau ir tada bus galima tikėtis LSDP pokyčio“, – dėmesį atkreipė V.Gaidys.
