Išbandymas ministrei?
LSDP frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas susitikimo pradžioje akcentavo, kad tai, kas įvyko Alytuje, alytiškių akimis, yra tragedija, parodanti nepasiruošimą ir nekompetenciją.
„Suprantu, kad ateiti metai laiko iki rinkimų nėra pakankama.
Bet praėjusią savaitę buvo išbandymas jums, ne tik visam Alytaus miestui. Alytiškių akimis, jūs išbandymo neišlaikėte“, – tokiais žodžiais J.Sabatauskas kreipėsi į vidaus reikalų ministrę.
Jis taip pat tikino, kad, reaguojant į galimai netinkamą ministerijos ir kitų tarnybų veiklą, yra pasirašinėjama peticija dėl galimo nepasitikėjimo vidaus reikalų ministre, po kuria pasirašė jau dvidešimt penki tūkstančiai žmonių.
Žada premijas ir apdovanojimus ugniagesiams
„Išbandymai teko dideli. Tas gaisras parodė sisteminius dalykus ir aš dabar, kaip ministrė, esu informuota ir matau sisteminius netolygumus, kurių neturi būti ir kurie turi būti pataisyti“, – savo poziciją išsakė R.Tamašunienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad, siekiant suvaldyti Alytuje kilusį gaisrą, ji pasitikėjo profesionalų nuomone, o ugniagesiams ir savanoriams žadėjo pinigines premijas bei apdovanojimus.
„Neįvyko nelaimių, kalbant apie ugniagesius, savanorių talkinimą gaisravietėje. Visiems ugniagesiams ir savanoriams mes užtikrinsime medicininę pagalbą be eilės. <..> Kalbamės apie galimybes suteikti papildomas atostogas. Įvertinti bus nuopelnai tiek piniginėmis premijomis, tiek apdovanojimais“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
Kokio dydžio premijų pareigūnai gali tikėtis, ji nenurodė.
R.Tamašunienė pranešė, kad gesinti gaisrą buvo pasitelktos šešių savivaldybių pajėgos.
Dialogas su savivaldybe palaikomas, bet problemas ministerija pripažįsta
Ministrė akcentavo, kad nuo gaisro pradžios palaikė nuolatinį dialogą su Alytaus miesto savivaldybe. Ji gyrė Alytaus savivaldybę, kad ši nepermetė atsakomybės įmonei.
R.Tamašunienė teigė, kad į gaisrą buvo tinkamai reaguojama: savivaldybė sušaukė ekstremalių situacijų komisiją ir ėmėsi veiksmų, o ji, kaip vidaus reikalų ministerijos, atsakingos už reagavimą į ekstremalias situacijas, vadovė, rėmėsi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisro štabo vadovų parengtu planu.
Vis tik ji pripažino, kad gaisras išryškino sisteminius trūkumus.
„Matome daug sisteminių trūkumų, nesakome, kad viskas tvarkoje. Tai rodo, kad civilinei saugai iki šiol buvo skirta per mažai dėmesio“, – sakė ministrė.
Pateikus klausimą, iš kokių lėšų planuojama kompensuoti patirtą žalą miestui, aplinkai ir žmonėms, R.Tamašunienė tikino, kad egzistuoja valstybės rezervinis fondas, kurio lėšas galima naudoti ekstremalių situacijų metu.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju yra dar ir įmonė, kuri vykdė veiklą ir kurios teritorijoje kilo gaisras.
„Nenoriu pateikti išankstinio vertinimo, nes atliekamas tyrimas. Paaiškėjus, kad vis dėlto yra įmonės žala, bus taip pat pareikalauta atlyginti“, – aiškino ministrė.
Kvietėsi ir Aplinkos komitetas
Trečiadienį Seimo Aplinkos komitetas taip pat nagrinėjo, kodėl didelis gaisras kilo padangų perdirbimo gamykloje.
Į neeilinį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį buvo kviečiami Alytaus miesto ir rajono savivaldybių, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijų atstovai. Vidaus reikalų ministrė į šį posėdį neatvyko, tačiau dalyvavo LSDP frakcijos posėdyje.
Pasigirdo kalbos apie interpeliaciją
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma, įvertinęs vidaus reikalų ministrės atsisakymą šiandien ryte atvykti į Aplinkos komiteto posėdį bei aplaidų ir neprofesionalų reagavimą į nelaimę Alytuje, nesuteikiant centralizuotos pagalbos gesinant gaisrą, taip pat nesuteikiant reikiamos informacijos ir pagalbos gyventojams, pradeda konsultacijas su kitomis Seimo frakcijomis dėl atsakymų iš ministrės gavimo interpeliacijos būdu.
„Visuomenėje kyla daug klausimų ir abejonių dėl aplaidaus ir neprofesionalaus Vyriausybės reagavimo į nelaimę – gaisrą Alytuje. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė paliko alytiškius su šia didele problema dorotis vienus, vėlavo su pagalba, neskyrė tam tinkamo dėmesio bei resursų. Pirmiausia, reagavimas į tokias ekstremalias situacijas ir gaisrus yra Vidaus reikalų ministerijos atsakomybė. Kyla klausimų, ar nebuvo pavėluota tinkamai įvertinti teršalų koncentraciją aplinkinėse vietovėse, ar buvo prieinamos reikalingos matavimo priemonės?
Ar neturėjo būti skelbiama ekstremali padėtis valstybės mastu, ar nebuvo pavėluotas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis? Ar buvo tinkamai ir laiku informuojami gyventojai? Ar neturėjo būti skelbiama atskirų gyvenviečių evakuacija, jei vėžį sukeliančių teršalų koncentracija ore kelias paras normas viršija 3–4 kartus?“, – klausė J.Razma.
Pasak Seimo nario J.Razmos, būdama ekstremalių situacijų komisijos vadove, vidaus reikalų ministrė turi pareigą ir atsakomybę laiku įvertinti padėties grėsmingumą, o iškilus pavojui žmonių sveikatai ir gyvybei – neatidėliotinai imtis veiksmų.
„Ministrė ne tik aplaidžiai reagavo į nelaimę, bet ir šiandien neatvyko į Seimo Aplinkos komiteto posėdį atsakyti į šiuos ir kitus kilusius klausimus. Jei Vyriausybė nesugeba tinkamai sureaguoti į nelaimę ir gaisrą Alytuje, sunku įsivaizduoti kaip ji susitvarkytų, jei neduok Dieve, kas nors atsitiktų Astravo atominėje elektrinėje. Reaguodami į tokį neprofesionalų veikimą ir neturėdami galimybės gauti iš ministrės atsakymų tiesiogiai, šiandien pradėsime konsultacijas su kitomis opozicinėmis frakcijomis dėl galimybės surengti ministrei interpeliaciją bei gauti atsakymus tokiu būdu“, – pabrėžė J.Razma.
R.Tamašunienė apie peticiją dėl jos atsistatydinimo: atsakomybės nesikratysiu
Vidaus reikalų ministrė, reaguodama į dėl jos atsistatydinimo renkamus gyventojų parašus, sako, kad nesikrato atsakomybės, tačiau tokie nutikimai, pasak jos, liudija apie esamus sisteminius trūkumus. Ministrės teigimu, civilinės saugos sistemos tobulinimas bus Vyriausybės prioritetas.
„Aš vertinu žmonių nuomonę (...). Noriu pasakyti, kad šioje situacijoje – po dviejų mėnesių darbo – aš esu labiausiai apie civilinę saugą informuotas žmogus, ir tos klaidos, tie sisteminiai trūkumai, kurių, deja, yra tiek savivaldybių lygmeniu, tiek sąveikaujant su valstybinėmis institucijomis... Aš nesikratysiu atsakomybės“, – po susitikimo su LSDP frakcijos nariais sakė R.Tamašunienė.
Ministrės teigimu, per likusius metus iki Seimo rinkimų jos prioritetas bus civilinės saugos politikos tobulinimas.
„Per tuos likusius šios Vyriausybės metus civilinė sauga taps dideliu prioritetu, ir ten reikia maksimumo metodinės pagalbos savivaldybėms, taip pat organizuoti pratybas, turėti atnaujintus sąrašus, kokia ir kurioje vietoje yra technika, turėti planus, kaip mes sąveikaujame. Turėti pagaliau geresnę informavimo sistemą gyventojams.
Ta žmonių nuomonė man yra labai svarbi, bet ji signalizuoja apie tai, kad šioje srityje tikrai tos sąveikos trūksta, ir trūkumų yra daug. Galiu patikinti, kad dėsiu maksimumą pastangų, kad ta situacija taisytųsi“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Vidaus reikalų ministerijos vadovė patikino, kad, vykdant gaisro likvidavimo darbus, buvo atsiklausta ekspertų nuomonės.
Precedentų jau buvo?
„Akivaizdu, kad po 2002 metų Trakų rajone buvusio padangų gaisro apsiribota kalbomis. Kalbos neatveda prie rezultato. Negali būti gaisrų kaip šitas“, – posėdžio išvakarėse žurnalistams Seime sakė komiteto vicepirmininkas liberalas Simonas Gentvilas.
„Akivaizdu, kad institucijos nepasirengusios tokiems dalykams“, – pridūrė jis.
Parlamentaras stebėjosi, kaip galėjo nesuveikti priešgaisrinė apsauga gamykloje, kur laikoma 40 tūkst. senų automobilių padangų. Jis taip klausė, kodėl alytiškiai į savo mobiliuosius telefonus nesulaukė pranešimų, kaip jiems elgtis, kilus tokiam gaisrui.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė apie situaciją Alytuje trečiadienį informuosianti Vyriausybės narius.
„Imsiuosi iniciatyvos informuoti, kadangi ekstremali situacija paskelbta dviejose savivaldybėse, ir gaisras yra suvaldytas. Pagal gaisrininkų terminologiją, jie nori pradėti padarinių likvidavimo darbus“, – antradienį BNS sakė ministrė.
Jos teigimu, gaisravietėje dar smilksta sudegusios padangos ir kiti daiktai.
„Ta masė yra smilkstanti ir jos yra be galo daug“, – tvirtino R. Tamašunienė.
Pasak jos, ta užgesinta masė bus vežama į įmonės „Toksika“ pavojingų atliekų aikštelę Šiauliuose.
Ministrė taip pat teigė, kad vėliau Vyriausybė turės priimti sprendimą ir dėl išlaidų gesinant gaisrą kompensavimo.
Gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje kilo praėjusio trečiadienio naktį.
Penktadienį gaisras lokalizuotas, tačiau ugniagesiai įvykio vietoje dirba ir toliau, nes padangos gaisravietėje dar smilksta. Vėjo nešami teršalų debesys yra pavojingi žmonių sveikatai ir gamtai.
Ekstremali situacija paskelbta Alytaus mieste ir Alytaus rajone.
