Vos 63 – „už“, 5 – „prieš“, o 11 biuletenių sugadinti. Tokie buvo vakarykščio slapto balsavimo dėl Seimo pirmininko likimo, kuriame dalyvavo tiktai valdančiosios daugumos atstovai ir keli Mišriosios Seimo narių grupės nariai, rezultatai.
O V.Pranckiečiui atstatydinti reikėjo ne mažiau nei 71 balso.
Priblokštas tokio pralaimėjimo R.Karbauskis iškart pareiškė mėginsiąs išsiaiškinti, kas jį išdavė.
Vakarykščio Seimo posėdžio išvakarėse ir net jam prasidėjus tvyrojo įtampa.
Mat valdantieji nuogąstavo, ar opozicija nesiims panašių triukų kaip prieš savaitę, kai surengtas balsavimas virto farsu ir V.Pranckietis liko poste.
Seimo užkulisiuose antradienį virė ginčai, ar R.Karbauskiui šįkart pavyko mobilizuoti ne tik saviškius valstiečius, bet ir visą valdančiąją daugumą.
Balsavime dalyvavo 79 Seimo nariai – valdančiųjų valstiečių, „socialdarbiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir frakcijos „Lietuvos gerovei“ atstovai, taip pat keli Mišriosios Seimo narių grupės nariai.
Iš pastarųjų kai kurie buvo anksčiau pareiškę paramą V.Pranckiečiui, kiti greičiausiai buvo sutikę paremti R.Karbauskį.
Svarstant, kas konkrečiai vakar R.Karbauskiui galėjo iškrėsti tokią kiaulystę, užkulisiuose pirmiausia buvo minimi keli valstiečiai, kurie nuo seno priskiriami maištininkų prieš partijos pirmininką ir premjero Sauliaus Skvernelio šalininkų grupei.
Taip pat buvo spėjama, kad balsuoti už V.Pranckietį galėjo ir po kelis „socialdarbiečius“ bei LLRA-KŠS atstovus.
Įtakos turėjo takoskyra?
Vis dėlto bene didžiausia intriga – kiek įtakos tokiems balsavimo rezultatams galėjo turėti gilėjanti R.Karbauskio ir S.Skvenelio takoskyra, taip pat Seimo valstiečių gretose bręstantis maištas prieš Vyriausybę ir partijai esą nenaudingą kitų metų biudžeto projektą.
„Lietuvos ryto“ šaltiniai valdančiojoje daugumoje tikino, kad S.Skvernelis, visuomet reiškęs palaikymą V.Pranckiečiui, esą pats įkalbinėjo kai kuriuos svyruojančius parlamentarus balsuoti už tai, kad Seimo pirmininkas liktų poste.
Teigiama, kad taip premjeras nori dar labiau susilpninti R.Karbauskį ir rengiasi galutinėms skyryboms su juo po to, kai bus patvirtintas biudžetas.
Beje, S.Skvernelis vakarykščiame balsavime nedalyvavo.
„Lietuvos rytas“ jau anksčiau rašė apie galimus scenarijus, kurių vienas numato, kad S.Skvernelis su šalininkais gali suburti alternatyvią daugumą, palaikomą ir opozicijos.
Bene aktyviausias tokių pranašysčių skelbėjas yra V.Pranckietis. Dar gerokai iki praėjusios savaitės balsavimo jis viešai svaidėsi užuominomis, kad padės premjerui „sukalti naują laivą“.
O praėjusios savaitės pabaigoje V.Pranckietis susitikinėjo su Seimo nariais ir prašė jų paramos per antradienio balsavimą.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, tiems politikams jis žadėjo likęs poste pradėti burti naują valdančiąją daugumą be R.Karbauskio ir jam lojalių valstiečių.
Užmojai vertinami skeptiškai
Tiesa, dauguma politikų tokius planus vertina skeptiškai – esą S.Skverneliui dabar nėra jokio reikalo veltis į naują sumaištį, neturint garantijų, jog iš tos košės išvirs kas nors daugmaž tvaraus.
Lygiai taip pat skeptiškai vertinami opozicijos, pirmiausia Liberalų sąjūdžio, užmojai nedelsiant surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Vakar liberalai, taip pat V.Pranckietis įregistravo projektą, pagal kurį tokie rinkimai turėtų įvykti kitų metų sausio 19-ąją.
Tačiau R.Karbauskis vakar neabejojo, kad pritarti tokiam projektui neužtektų parlamentarų balsų.
Vis dėlto „Lietuvos ryto“ kalbinti politikai sutiko, kad tuo atveju, jei Seimo valstiečiai ir Vyriausybė taip susikirstų dėl biudžeto, jog jis nebūtų patvirtintas, gali kilti neregėta politinė sumaištis, o pirmalaikiai Seimo rinkimai būtų vienintelė išeitis iš tokios situacijos.
Laimėtojas žada žengti toliau
Pats V.Pranckietis antradienį po sėkmingo balsavimo toliau kalbėjo, kad Seime turėtų atsirasti nauja valdančioji dauguma, o jis būtų vienas iš jos variklių.
Anot Seimo pirmininko, jau dabar yra pozityvi dauguma, o negatyvios daugumos, kuriai jis priskyrė R.Karbauskį, nėra.
„Neabejoju, kad pozityvi dauguma yra reikalinga ramiam Lietuvos darbui. Jei R.Karbauskis prisiims atsakomybę, manau, kad tokia dauguma natūraliai formuosis. O jeigu ne, tai reikės ją formuoti“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Seimo vadovas po jam palankiai pasibaigusio balsavimo tikino nejaučiantis džiugesio: „Tiesiog galėsime toliau ramiai dirbti. To norėjau ir anksčiau, bet kol kas nebuvo pavykę to padaryti, dabar turbūt jau pabaiga šiame etape.“
V.Pranckietis nebandė spėti, kiek Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių galėjo nebalsuoti už jo atleidimą, bet visiems nuoširdžiai dėkojo, „kad nepakluso kažkokiam paliepimui, balsavo savo galva ir savo jausmais“.
Atsiprašinėjo žmonių
Tuo metu slapto balsavimo dėl V.Pranckiečio atkakliai reikalavęs ir jį beviltiškai pralaimėjęs R.Karbauskis antradienį dar bandė save guosti mažyte pergale: „Demokratijos šventė įvyko. Seimo dauguma turėjo progą balsuoti, to mes pirmiausia ir siekėme, o rezultatas yra toks, koks yra.“
Valstiečių vedlys pripažino, kad po vakarykščio balsavimo jam nesišviečia net Seimo vicepirmininko postas, apie kurį svaičiojo anksčiau: „Seimo pirmininkas manęs tikrai nesiūlys.“
Politikas nesakė, ar po šio pralaimėjimo svarstys galimybę trauktis iš partijos vadovo pareigų, ir kartojo, kad atsakomybę jau yra prisiėmęs.
„Aš jau atsiprašiau Lietuvos žmonių ir dar kartą jų atsiprašau, kad tai įvyko, kad tokį žmogų, kuris įsimylėjo savo kėdę ir laikosi jos įsikibęs visais būdais, kažkada rekomendavau kaip Seimo pirmininką. Todėl žemai lenkiuosi, bet nieko pakeisti kol kas negaliu“, – kalbėjo valstiečių vadovas.
Kol kas paliks ramybėje
R.Karbauskis taip pat tvirtino, kad klausimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku bent jau šią parlamento sesiją daugiau nebus keliamas.
„Situacija lieka panaši – Seimo pirmininkas neatstovauja nei vieniems, nei kitiems, tik pats sau ir tiems keliems žmonėms, kurie už jį balsavo“, – dėstė R.Karbauskis.
Politikas nebuvo įsitikinęs, kad prie V.Pranckiečio likimo gali būti grįžta ir pavasarį: „Jeigu bus baigtas tyrimas dėl Irinos Rozovos ir bus neigiamos išvados, jei pasikeis opozicijos pozicija šiuo klausimu, tada galima pabandyti. Bet mes nebandysime.“
Suabejojo, ar yra dauguma
R.Karbauskis vakar tvirtino, kad dabar jam labiausiai rūpi išsiaiškinti, ar dabartinė valdančioji koalicija vis dar yra ir ar ji pajėgi priimti kitus sprendimus, ypač dėl biudžeto. Politikas teigė po antradienio balsavimo nesąs dėl to tikras.
Todėl valstiečių lyderis žadėjo per koalicinės tarybos posėdį aiškintis, ar valdančioji dauguma egzistuoja.
Aiškinsis žiūrėdamas į akis
Tiesa, R.Karbauskis po balsavimo tikino esąs įsitikinęs, jog planų nuversti V.Pranckietį negalėjo sugriauti saviškiai valstiečiai, ir nematantis grėsmės, jog skiltų jo vadovaujama frakcija: „Mes apie tai kalbėjomės tarpusavyje. Aš tikiu kolegomis.“
Vis dėlto valstiečių vadovas nebuvo tikras dėl kitų valdančiosios koalicijos partnerių ištikimybės.
„Manau, nebalsavo kažkuri iš frakcijų. Mes tai išsiaiškinsime kartu, sėdėdami ir žiūrėdami vieni kitiems į akis, kodėl nebalsavo, kokiais argumentais rėmėsi.
Mes tos frakcijos atstovų paklausime, ar jie dar save laiko koalicijos dalimi.
Jeigu vis dar laiko, tai tokiu atveju biudžetą mes priimsime be problemų, jei ne – kils problemų. Jeigu mes neturime 71 balso, priimti biudžetą būtų sunku.
Todėl reikėtų ne laukti šio balsavimo, o gauti frakcijų patikinimą, nes eiti į nežinią su biudžetu būtų rizikinga.
Tada reikėtų pradėti derybas su kitomis frakcijomis, ką daryti toliau“, – dėstė R.Karbauskis.
