Pristatydamas derybų rezultatus, profesinės sąjungos pirmininkas A.Navickas tikino, kad kompromisus atrasti pavyko nevisais klausimais: vis dar nesutarta dėl mokytojų etato sudėties, todėl neatmetama ir mokytojų streiko tikimybė.
Vadovaujantis ŠMSM išplatintu pranešimu, derybos išties nėra baigtos: liko nesuderinti 4 punktai iš 22.
Rezultatus pristatė be ministerijos atstovų
„Buvome sutarę derybų rezultatus pristatyti kartu su ministerijos atstovais, bet tiek ministras Algirdas Monkevičius, tiek visi ministerijos derybininkai kažkodėl atsisakė tai padaryti. Galbūt abejoja, kad mokytojai jų siūlymams pritars“, – taip prieš ketvirtadienį vykusį rezultatų pristatymo renginį kalbėjo A.Navickas.
Ministerijos atstovai derybų rezultatų pristatyme nedalyvavo.
Tačiau A.Navickas džiaugėsi, kad pernai Vyriausybė buvo atsisakiusi derėtis, o šiemet ministras pirmininkas viešai deklaruoja, kad derėtis nori.
Primename, kad nesutarimai tarp ministerijos ir mokytojų profsąjungų sustiprėjo praėjusią savaitę, pristačius kitų metų biudžeto projektą. Vyriausybės atstovai šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje įsipareigojo įvairių grandžių pedagogų algoms kitąmet papildomai skirti beveik 118 mln. eurų, tačiau biudžeto projekte papildomai numatyti buvo tik 55,5 mln. eurų.
„Jei pasiūlymas (dabartinis ŠMSM ir profsąjungų suderintas pasiūlymas – aut.past.) taptų realybe, tai situacija kiekvienam mokytojui gerėtų“, – taip derybas su ministerija apibūdino LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.
Ji ragino paskaityti visus pateiktus siūlymus ir nuspręsti, ar mokytojai pritaria jiems.
Tačiau A.Navicko teigimu, nevisai aišku, ar dabartiniai ŠMSM pasiūlymai jau suderinti su Finansų ministerija, ar ne.
Dėl etato sudėties nesutarta: išlieka streiko tikimybė
Pasak A.Navicko, derybų metu sutarti dėl etato sudėties nepavyko. Profesinės sąjungos atstovo teigimu, šiuo metu Lietuvoje apie 70 proc. mokytojų neturi pilno etato. Tačiau tokia situacija yra susiklosčiusi ne dėl per mažo mokinių skaičiaus, bet dėl per didelio darbo krūvio, numatyto etate.
Tai viena iš priežasčių, dėl kurios, nepasiekus priimtino sutarimo, LŠDPS neatmeta streiko galimybės.
Remiantis ministerijos pozicija, etatinio apmokėjimo sandara išties nėra aiški, o prie šio klausimo ketinama grįžti kitą savaitę, vėl susirinkus derybinei grupei.
A.Navickas ŠMSM siūlymus ir mokytojų poziciją bei streiko tikimybę ragino aptarti mokyklose ir mokytojų bendruomenėse. Pasak jo, ministerijos siūlymuose yra ir gerų dalykų, tačiau kyla klausimas, ar nebus krizės ir visi pažadai nenusistums į tolimą ateitį.
„Jei nuspręsite streikuoti, mes vykdysime, bet reikia mokytojų valios“, – susirinkusiems mokytojams teigė A.Navickas.
Jis kvietė mokytojus iki lapkričio mėnesio 15 dienos nuspręsti, kas dalyvautų streike, o kas ne. A.Navicko teigimu, jau dabar yra mokyklų, kurios tikrai prisijungtų prie streiko.
„Streikuoja ne profesinės sąjungos, o mokytojai. Iki lapkričio 15 grįžę pirmininkai šauks savo skyrius, savo organizacijas ir priims sprendimą.
Kitą trečiadienį einame į ministeriją, mes norėsime gauti jų patikinimą, kad jų siūlymai, kurie yra derybų rezultate, jiems pritaria Finansų ministerija ir Vyriausybė. Jei turėsime Vyriausybės pritarimą ir jei mokytojai irgi pritartų, tai atsirastų sutartis ir streiko nebūtų“, – situaciją pristatė A.Navickas.
A.Navickas atskleidė, kad jei pasirašyti susitarimo su ministerija nepavyks, lieka ne tik streiko galimybė, bet ir galimybė daryti poveikį per Seimą, kuriame bus tvirtinamas kitų metų biudžetas.
Streikai veikia
Šiuo metu labiausiai, anot LŠDPS pirmininko, netenkina sutarimai ne tik dėl etatinio apmokėjimo, bet ir dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo.
Pernai metais vykę mokytojų streikai, profesinės sąjungos pirmininko nuomone, buvo produktyvūs.
„Dėl atlyginimo didinimo matome, kad pernykščiai streikai duoda rezultatą, tačiau mums labiausiai gaila, kad tas, kas susiję su ugdymo kokybės gerinimu, tai yra mokinių skaičiaus klasėje, darbo krūvio, kad mokytojas galėtų kokybiškai vesti pamokas, turėtų pakankamai laiko pasiruošti, bendrauti su tėvais, su mokiniais, tai manome, kad šitoje vietoje ministerija laikosi kietos pozicijos ir nusileisti nenori netgi dėl mūsų kompromisinių siūlymų, kai sakėme tą daryti palaipsniui, galbūt kasmet mažinti kontaktinių valandų skaičių etate. Nes, kaip ir mūsų tyrimai rodo, nerealu tuos visus darbus atlikti, kurie dabar yra sudėti į mokytojo etatą“, – sakė A.Navickas.
Pagal ŠMSM išplatintą pranešimą, keliant mokytojų darbo užmokestį, ministerija pasiūlė laikytis Vyriausybės patvirtinto Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo.
Vadovaujantis ministerijos duomenimis, pasiektas kompromisinis variantas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojų (bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo) pareiginės algos koeficientus padidinti po 10 proc. ir siekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Pirminis profesinės sąjungos reikalavimas buvo jau nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. koeficientus didinti 20 proc., o vėlesniais metais – dar po 10 proc.; tam iki 2025 m. papildomai reikėtų 561 mln. Eur.
Reikalavimai nesikeičia
Pagrindinius reikalavimus mokytojai ir jų profesinės sąjungos atstovai iškėlė dar 2017 metais. Šie reikalavimai, pasak LŠDPS pirmininko A.Navicko, lieka nepakitę ir dabar.
LŠDPS siekia sutarti dėl aiškių ir konkrečių mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio principų; aiškios etato sudėties, kai etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; etatinių valandų skaičiavimo ne metams, o savaitei. Taip pat deramasi dėl pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programos, kurioje būtų nurodytos konkrečios datos ir dydžiai, bei įsipareigojimo mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus.
Siekiama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse būtų iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų, o bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klases sudarytų ne daugiau nei 22 mokiniai, tuo tarpu 5 – 12 klases ne daugiau nei 26 mokiniai.
Norint įgyvendinti pirminius LŠDPS reikalavimus, per 6 metus reikėtų beveik milijardo eurų (997,5 mln. Eur) valstybės biudžeto lėšų, iš jų vien 2020 m. biudžete papildomai reikėtų numatyti 167 mln. eurų. Norint įgyvendinti kompromisinius sutarimus, per 6 metus reikėtų 725 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
