Nebeištvėrusi prabilo Vilniaus teisėja – apie spaudimą, numylėtinių karjerą ir mįslingą bendradarbės mirtį

„Bijau, kad su manimi bus susidorota“, – ištarė Vilniaus miesto apylinkės teisme bylas nagrinėjanti Inga Štuopienė. Teisėja „Lietuvos rytui“ prabilo apie patiriamą spaudimą, vadovybės numylėtinių karjerą ir mįslingą bendradarbės mirtį.

Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>Lrytas.lt koliažas
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>Lrytas.lt koliažas
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>V.Balkūno nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>V.Balkūno nuotr.
„Tai, kas buvo sukurta per dešimt pastarųjų metų, niekaip nedera su teisėjų nepriklausomumu“, – teigė I.Štuopienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Tai, kas buvo sukurta per dešimt pastarųjų metų, niekaip nedera su teisėjų nepriklausomumu“, – teigė I.Štuopienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Tai, kas buvo sukurta per dešimt pastarųjų metų, niekaip nedera su teisėjų nepriklausomumu“, – teigė I.Štuopienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Tai, kas buvo sukurta per dešimt pastarųjų metų, niekaip nedera su teisėjų nepriklausomumu“, – teigė I.Štuopienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Apie problemas ir įtampą, tvyrančią viename didžiausių teismų, ryžosi prabilti jau 11 metų čia dirbanti teisėja.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Oct 25, 2019, 6:22 AM, atnaujinta Nov 18, 2019, 8:17 PM

„Aš kovoju ne dėl savęs. Mano ir daugybės kolegų įsitikinimu, tai, kas sukurta per dešimt pastarųjų metų, niekaip nedera su teisėjų nepriklausomumo principu.

Pirmininkams suteikta per daug įgaliojimų, teismuose jie tarsi karaliai apsistatė savo svita. Nuo jų malonės priklauso teisėjo darbo sąlygos, karjera, profesinės veiklos vertinimas“, – pokalbį pradėjo 45 metų I.Štuopienė.

Jau 11 metų procesams vadovaujanti ir bylas tirianti vilnietė neapsikentė vadovybės elgesio. Pašnekovė tikino, kad teismų vadovai ėmė elgtis taip, lyg teismas būtų jų nuosava bendrovė, – arogantiškai, nepagarbiai, nesiskaitydami.

„Surenka mus į salę ir griežtu tonu pareiškia, kad neturėtume skųstis neadekvačiu darbo krūviu. Bet mes jau jaučiamės ne teisėjais, o bylas štampuojančiais automatais, kurie neturi laiko nuo jų pakelti galvos.

Kenčia darbo kokybė ir teisėjų kvalifikacija, išsitempia bylų nagrinėjimo terminas“, – kalbėjo įstatymo sergėtoja.

Užsitraukė įtakingųjų nemalonę

– Ką tik baigėte nagrinėti sudėtingą bylą, paskelbėte nuosprendį. Turbūt nėra paprasta dirbti, kai padėtis teisme įtempta? – paklausiau teisėjos I.Štuopienės.

– Tai turi įtakos ir savijautai, ir darbo kokybei, bet stengiuosi nuo to atsiriboti. Ateinu į darbą dirbti, ne konfliktuoti. Bendrauju su savo komanda, kolegomis ir kitais teismo darbuotojais. Stengiuosi kurti ir palaikyti tokius santykius, kad ir man, ir kitiems būtų gera.

Mūsų darbe labai daug išorinės įtampos. Vadinamosios teismų vidinio administravimo priemonės ir metodai, taip pat pirmininkų požiūris į teisėjus ir teismo darbuotojus sukelia daug įtampos, nesaugumo.

Stresas ne tik veikia neigiamai psichologiškai. Jis atsiliepia mąstymui, kūrybiškumui. Teisėjai gali padaryti klaidų. Ir požiūris kartais tampa formalesnis, apsidraudėliškas, linkstama skrupulingai laikytis formalumų, o ne vertinti esminius dalykus.

– Kas jus įbaugino?

– Dirbu savo darbą ir noriu, kad man netrukdytų. Tačiau mane gąsdina, kad kažkam asmeniškai nepatikau, nes pradėjau kelti nepatogius klausimus ir tapau nepatogi, o kartu ir nepageidaujama.

Sistemos žmonės tarpusavyje labai solidarūs, o mūsų, eilinių teisėjų, problemų jie visiškai nesupranta. Beldžiausi į teisėjų savivaldos institucijas, į Teisėjų garbės teismą, bet nesulaukiau palaikymo. O teismų pirmininkai yra palaikomi.

Mūsų savivaldos institucijose nevyksta diskusijų, argumentų kovos, tik linksima galva. Tai – lyg stovintis vanduo. Į Teisėjų tarybą, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, Vertinimo komisiją, Garbės teismą patenka tik pirmininkams ištikimi žmonės.

Nėra jokios rotacijos – sukasi tie patys asmenys. Nėra galimybių ten patekti tokiems kaip aš ar mano nepopuliariems kolegoms.

Mums neįmanoma rasti pagalbos. Tai nuteikia labai blogai.

– Ar dėl to, kad nesitaikstote su sistemos ydomis, jūsų darbas vis tikrinamas?

– Mano veikla ir asmeninės savybės tikrintos tris kartus – 2012, 2016 ir 2017 metais. Be to, teisėjų darbas, nagrinėjamos bylos tikrinamos daug kartų per metus. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija mano profesinę veiklą ir kompetenciją įvertino gerai ir labai gerai.

2017 metais buvo surengtas tikslinis organizacinės veiklos vertinimas ir surašyta išvada, kurioje visa mano veikla įvertinta neigiamai.

Šią išvadą parengė tuometis mūsų teismo pirmininko pavaduotojas Marijus Kursevičius (dabar – šio teismo pirmininkas. – Aut.), o patvirtino tuometė pirmininkė Loreta Braždienė (dabar – Vilniaus apygardos teismo pirmininkė).

Man net nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimo, nors turėjau tokią teisę. Neigiamų išvadų surašyta ne man vienai.

Pirmininkai, sudarę komisiją iš pavaldžių asmenų, surengia patikrinimą, kokio reikia jiems. Tam reikia papildomų darbuotojų. Administravimo aparatas išsiplėtė.

Mūsų teisme neseniai paskirti vyresnieji teisėjų padėjėjai. Administracija atsirinko darbuotojus, įvertino labai gerai ir perkėlė į aukštesnes pareigas. Nebuvo jokių atrankų, konkursų.

– Gal jūs dar kuo nors neįtikote vadovybei, nevykdėte nurodymų?

– Nesu ta teisėja, kuriai būtų galima duoti nurodymus. Dirbu sąžiningai, nuoširdžiai, gerbiu ir vertinu šią profesiją. Manau, kad užkliuvau dar 2013 metais, kai sujungus teismus prašiau atostogų. Man suteikė jų tik dalį paaiškindami, kad pradirbusi ketverius metus jų visų neužsidirbau.

Kreipiausi į teismo vadovybę ir paklausiau, kodėl Darbo kodeksas sako ką kita: nėra jokių objektyvių kliūčių suteikti visas atostogas.

Man buvo patarta dėl dalies nesuteiktų atostogų apskųsti mūsų teismą Vilniaus administraciniam teismui. Esą taip bus patikrinta, ar gerai elgiamasi taikant tokią praktiką.

2015 metais Prezidentūroje Dalia Grybauskaitė su manimi pasisveikino šūksniu: „Tai čia ta, kur savo viršininkę apskundė!“

Tą bylą pralaimėjau, bet supratau, kad problema – platesnė. Dalyvavau atrankose, kėliau nepatogius klausimus. Turbūt tada ir patekau į juoduosius sąrašus.

Kolegę ištiko mirtis

– Ar tiesa, kad per susirinkimus teisėjai nuo įtampos ir pravirksta?

– Baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai į susirinkimus renkasi kas mėnesį. Bendri vyksta rečiau. Bet koks pareiškimas, klausimas ar pastaba gali atsispindėti pirmininko surašytoje charakteristikoje.

Kartą buvo svarstoma, kas turėtų eiti į ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas. Buvo užsipultas vyresnio amžiaus kolega, nes nesutiko keisti specializacijos dėl sveikatos. Visi taip įsiaudrino, kad viena kolegė neištvėrusi įtampos apsiverkė.

– Kodėl prieš metus mirė jūsų kolegė, kuriai buvo per 50 metų? Gal ir ją slėgė įtampa?

– Tai buvo puikus, jautrus žmogus. Teisėja nagrinėjo šeimos bylas. Tokių teisėjų darbo krūvis – sunkiai pakeliamas. O dar tenka patirti ir didžiulį emocinį krūvį.

Dirbome viena šalia kitos. Ji visą paskutinę darbo dieną – nuo ryto iki 17 valandos – praleido teismo posėdžių salėje. Tą vakarą iš darbo išvykau apie 18 valandą, kolegė dar liko dirbti. Kitą rytą ji jau neatėjo į darbą. Žinau, kad tuo metu jos darbe buvo ir kitų problemų.

Mūsų darbe daug išorinės įtampos, o sistema veikia taip, kad sukuriama ir be galo daug vidinės įtampos.

– Gal bandoma kištis ir į nagrinėjamas bylas?

– Per 11 darbo metų vadovybė man nėra nurodžiusi, kaip ir ką turiu savo byloje spręsti ar vertinti.

Tačiau ji priekaištauja, kodėl posėdis paskirtas tuo, o ne kitu laiku. Arba ima vertinti – esą teisėjas, posėdyje svarstydamas prašymus, per daug kalbėjo. Aiškinimas, kiek ir kada posėdžių teisėjas gali paskirti, kiek gali kalbėti ir ką rašyti protokole, mano galva, yra kišimasis į teisėjo veiklą ir pažeidžia jo nepriklausomumą.

– Dėl pirmininkų bruzda ir kitų miestų teisėjai. Kodėl teismų vadovams buvo suteikta daug galių?

– Tokiu būdu siekta apriboti teisėjų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Mus siekta padaryti paklusniais bailiais, kad nekeltume jokių klausimų, nematytume ir nekalbėtume apie problemas.

Vieno teismo vadovas tiesiai pasakė: teisėjus reikia pastatyti į vietą.

Toks požiūris atėjo iš aukščiau. Juk kai kurie teismų sistemos vadovai nuolat lankosi aukščiausiose valdžios institucijose – Prezidentūroje, Seime.

Atrankose – ir statistai

– Garsūs prokurorai „Lietuvos rytui“ yra sakę, kad prokuratūroje karjera neretai priklauso ne nuo sugebėjimų ir ištirtų sudėtingų bylų, o nuo asmeninių ryšių. Esą jei pareigūnas neturi vadinamojo stogo, atrankose vargiai laimės. O kaip yra teismuose?

– Teismuose lygiai tas pats. Ši tendencija išryškėjo per pastaruosius dešimt metų. Pirmininkai sprendžia, kokius žmones nori matyti. Jiems pasiūlo dalyvauti atrankoje, per Prezidentūrą įrašo į pretendentų sąrašą, nors paraiškų įtraukti į sąrašą laikas kartais būna pasibaigęs.

Pas mus vyksta ne atrankos, o paskyrimai. Iš anksto atsirenkamas toks žmogus, o tada įvyksta atrankos procedūra. Taip vyksta žaidimas demokratija, skaidrumu, sąžiningumu.

Atrankos komisijoje kalba ir pirmininkai. Jų pareiškimai – slapti. Kandidatams neatskleidžiama, ką apie juos pasakė. Tai gal tokiais momentais už akių ir įvyksta atranka?

Būna, kad dalyvauja tikrasis kandidatas ir statistas, kad atranka gražiau atrodytų. Nepatogu rinktis iš vieno, tai paprašo, kad dalyvautų ir statistas, pavyzdžiui, pretenduojant į pirmininko ar jo pavaduotojo vietą. Statistui atsilyginama kokiomis nors pareigomis.

Kaip mes galime būti teisingi kitiems žmonėms, kai savo viduje iš principo esame neteisingi? Tai diskredituoja mūsų sistemą. O kadangi teisėjus skiria prezidentas, kartu tai diskredituoja ir valstybę.

– Užsiminėte apie didelį darbo krūvį, kurį ne visi teisėjai atlaiko. Pagal ką jums skiriamos bylos?

– Didelis darbo krūvis – jau daug metų mus kamuojanti problema. Jos nesprendžia niekas. Pavyzdžiui, bylos nėra klasifikuojamos ir skirstomos teisėjams pagal sudėtingumą.

O juk byla bylai nelygi. Viena – 1 tomas, vienas kaltinamasis ir epizodas, kur viskas aišku ir išnagrinėsi ją posėdyje per 30 minučių. Kita – 4 tomai, 5 kaltinamieji, 4 epizodai, joje dar trys ieškiniai. Trečia – 7 tomai, 21 epizodas ir 17 ieškinių, kur kone viskas ginčijama.

Formaliai tai laikoma vienodomis bylomis, nors darbo ir laiko sąnaudų reikia skirtingų. Vienas teisėjas nagrinėja elementarias bylas, o kitam sukrinta sudėtingos. Turėdami vienodą skaičių bylų jie dirba skirtingu krūviu. Tada vienas laikomas šaunuoliu, o kitas – nevykėliu, nes jam greitai nepavyksta.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose bylos pagal sudėtingumą skirstomos net į 48 kategorijas. Kodėl pas mus šis klausimas metų metus nebuvo svarstomas? Gal bijoma, kad tai padarius pasimatys tikrasis krūvis?

Kratėsi mestų priekaištų

I.Štuopienė kreipėsi į Teisėjų tarybą – pranešė apie teisėjų nepriklausomumo pažeidimus, paprašė imtis priemonių dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko M.Kursevičiaus ir administracijos veiklos.

M.Kursevičius nutarė „Lietuvos rytui“ nekomentuoti jam mestų priekaištų. Esą teisėjos skundo jis nematė.

„Aš irgi nemačiau to kreipimosi“, – teigė M.Kursevičiaus patarėja Gintarė Vosyliūtė, kurios pavardė taip pat ten minima.

Teigiama, esą šią patarėją su pirmininku sieja tvirti, galbūt ir neformalūs ryšiai. Esą ji nepagarbiai bendrauja su teisėjais, kurie nėra lojalūs teismo pirmininkui.

Paprašyta tai patvirtinti arba paneigti, G.Vosyliūtė atsakė: „Žinoma, kad tai paneigiu.“

Sukilimo nuotaikos – ir Klaipėdos teisme

„Lietuvos ryto“ žiniomis, įtampa tvyro ir Klaipėdos apylinkės teisme.

„Buvusi prezidentė D.Grybauskaitė į teismų pirmininkus paskyrė asmenų, neturinčių kompetencijos. Ši problema yra ne viename teisme“, – teigė klaipėdietė teisėja (pavardė redakcijai žinoma).

Keturi teisėjai iš Klaipėdos kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl „teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimo ir garbės gynimo“. Dalis prašymo buvo išskirta ir nurodyta Klaipėdos apygardos teismui atlikti skubų tyrimą. Buvo anonimiškai apklausti teisėjai.

Klaipėdos apygardos teismas jau pateikė išvadą, kurioje nurodė blogų pavyzdžių: teismo pirmininko etikos ir pagarbos trūkumą, bendravimą pakeltu tonu, teisėjų bauginimą dėl karjeros perspektyvų ateityje.

Teisėjų taryba sudarė komisiją, kuri rugsėjo 13 dieną vyko į Klaipėdą tirti skundo dalies dėl teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimo. Jos išvadoje rašoma, kad teismo pirmininkas S.Bliudsukis nepažeidė šio principo. Komisijos išvadą dar svarstys Teisėjų taryba.

„Mus nustebino, kad komisijos pirmininku paskirtas V.Kursevičius. Jis gali būti suinteresuotas mus gesinti, nes panašių problemų yra jo sūnaus vadovaujamame teisme. Siūlėme V.Kursevičiui atsistatydinti, prašėme nušalinti, bet mūsų prašymas nebuvo patenkintas.

Be to, V.Kursevičius iš anksto išreiškė nuomonę Teisėjų tarybos posėdyje, kad, davus eigą tokiems skundams, bus atverta Pandoros skrynia – jų pasipils ir iš kitų teismų. Kur dingo demokratija ir teisė į nepriklausomą tyrimą? Esame nepatogūs, gadiname kitiems ramų gyvenimą, bet turi ateiti pabaiga neteisybei“, – „Lietuvos rytui“ teigė teisėja iš Klaipėdos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.