Tiesa, slapti balsavimai dėl pasitikėjimo Seimo vadovu atskleidžia ne parlamento pirmininko, bet jį iškėlusios partijos problemas.
Iš posto „išversti“ parlamento vadovai
Žvelgiant į parlamento istoriją po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, slapto balsavimo būdu arba savo apsisprendimu palikti parlamento vadovo kėdę buvo priversti Artūras Paulauskas, Viktoras Muntianas, Arūnas Valinskas, Vydas Gedvilas.
2000–2004 m. Seimo kadencijos metu sėkmingai parlamento pirmininko pareigas ėjusiam Artūrui Paulauskui ši kėdė dar kartą atiteko ir po 2004 m. Seimo rinkimų. Tuo metu jis ėjo „Naujosios sąjungos“ pirmininko pareigas.
Tačiau antroji kadencija parlamento vadovo pozicijoje buvo apsunkinta ir baigėsi 2006-aisiais, po to, kai už jo atstatydinimą vieningai nubalsavo „darbiečių“ atstovai. Už A.Paulausko pašalinimą iš pareigų balsavo 94 parlamentarai, prieš balsavo 11, o du parlamentarai savo biuletenius netgi sugadino.
Šį politiką pakeitusio Darbo partijos (DP) atstovo V.Muntiano istorija taip pat nebuvo sėkminga. Seimo pirmininko pareigas jis ėjo dvejus metus. Nepavykus V.Muntiano nušalinti slapto balsavimo būdu, o pačiam V.Muntianui atskilus nuo DP ir įkūrus „Pilietinės demokratijos partiją“, iš minėtų pareigų politikas pasitraukė pats.
„Šoumeno“ ir dar vieno „darbiečio“ nesekmė
2008 m. Seimo rinkimuose sėkmingai pasirodžius „Tautos prisikėlimo“ partijai, parlamentui vadovauti stojo jos lyderis A.Valinskas. Tačiau pramogų pasaulio atstovui eiti Seimo pirmininko pareigas teko neilgai.
Karjerą Seimo pirmininko poste pradėjęs 2008 m., 2009 m. rugsėjo 15 dieną jis buvo atstatydintas iš šių pareigų: 95 parlamentarai pasisakė už A.Valinsko pasitraukimą, 20 balsavo prieš, o 9 biuleteniai buvo sugadinti.
Dar vieno DP atstovo karjera Seimo vadovo kėdėje taip pat nebuvo sėkminga. Po 2012 m. Seimo rinkimų parlamento vadovo postas atiteko „darbiečiui“ V.Gedvilui.
Jam, kaip ir kitam „darbiečių“ atstovui V.Muntianui, Seimo pirmininko pozicijoje taip pat nepavyko „išgyventi“ visos kadencijos. Šias pareigas jis ėjo iki 2013 m. spalio, kai savo noru paprašė būti atleistas.
Netinkami partijų pasirinkimai
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politologo Vytauto Dumbliausko teigimu, didžioji dalis nepilnas kadencijas išdirbusių Seimo pirmininkų iš posto buvo pašalinti slaptu balsavimu.
O jų pavyzdžiai atskleidžia, kad į Seimo pirmininkus partijos turėtų deleguoti partijai lojalius, politinį autoritetą turinčius žmones.
„Ne postas puošia žmogų, bet žmogus postą. Todėl kai Seimo pirmininkas yra įtakingas partijos žmogus, koks savo laiku buvo Česlovas Juršėnas, atstovaudamas Lietuvos demokratinę darbo partiją, o po to Lietuvos socialdemokratų partiją, arba Vytautas Landsbergis, lyderiaudamas tuometinei Tėvynės sąjungai, turime stiprius, sėkmingai dirbančius parlamento vadovus.
Kai prasidėjo „antrųjų“ žmonių, žvelgiant iš vidinės partijos perspektyvos, epocha, prasideda ir problemos“, – portalui lrytas.lt sakė politologas V.Dumbliauskas.
Pasak MRU docento, parlamento vadovo pareigas turėtų eiti partijos lyderis arba partijai ir jos lyderiui išskirtinai ištikimas žmogus. Kitu atveju tarp partijos lyderio ir parlamento vadovo gali kilti įtampos.
Pavyzdžiui, Darbo partijos atveju, į Seimo pirmininko pareigas paskyrus tiek nuo partijos, vadovaujant parlamentui, atskilusį V.Muntianą, tiek V.Gedvilą, kuris, manoma, neįtiko Viktorui Uspaskichui dėl galimai pernelyg neutralios laikysenos prezidentės Dalios Grybauskaitės atžvilgiu, tiek Loretą Graužinienę, kurios buvimas šiame poste sukėlė nemažai diskusijų, visi suprato, kad ta partija yra ir buvo V.Uspaskicho projektas.
Todėl, politologo nuomone, 2016 m. skirdamas į Seimo pirmininko postą V.Pranckietį, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis padarė eksperimentą, kurio auka dabar pats ir tapo.
Atskleidžia ne asmens, o partijos problemas
Iš Seimo pirmininko pareigų savo noru 2013 m. pasitraukęs V.Gedvilas patikino, kad jo atveju pasitraukimas buvo aptartas partijos viduje. Jei sutarti partijos viduje nepavyksta, tai signalizuoja vidines partijos problemas.
„Partijoje sutarėme, kad man dėl tam tikrų priežasčių reikia pasitraukti ir aš pasitraukiau, nenorėdamas, kad būtų konfliktas pačioje partijoje, nes tai veda į skilimą.
Kai Viktoras Muntianas tapo Seimo pirmininku, susipyko su partijos vadovybe, atskilo ir sudarė savo frakciją. Jis buvo Seimo pirmininkas su tam tikru nedideliu palaikymu.
Dabar situacija kuriozinė – Seimo pirmininkas išvis neturi savo komandos ir neturi jokios įtakos, tiesiog formaliai užima tas pareigas. Tokios situacijos Lietuvoje niekada nebuvo“, – patirtimi su lrytas.lt dalijosi V.Gedvilas.
Politikas taip pat pabrėžė, kad situacija su dabartiniu Seimo pirmininku iš esmės yra jį iškėlusios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – problema.
„Partija suburia bendraminčių ratą, kurie turi savo programą, bendrus tikslus ir partijos lyderius. Valdantieji į Seimo pirmininko poziciją išsirinko vieną iš lyderių. Tai, kad su juo nesutariama, yra partijos vidinės problemos.
Bet politinius žaidimus žaidžia ne tik valdančioji dauguma, jais užsiima ir opozicinės partijos, nes už Seimo veiklą, už tai, kas vyksta Seime, atsako 141 žmogus. Atsakomybę neša visas Seimas, o ne vienas žmogus“, – portalui lrytas.lt teigė V.Gedvilas.
