Paaiškino, kas vyko už uždarų Prezidentūros durų: įžvelgė, ko nenorėtų G. Nausėda

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Seimo opozicijos frakcijų vadovais. Opozicija teigia jokių pageidavimų neišgirdusi. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Seimo opozicijos lyderiu Juliumi Sabatausku bei Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

 J.Sabatauskas ir V.Čmilytė papasakojo, apie ką buvo kalbama su G.Nausėda.<br> lrytas.lt montažas.
 J.Sabatauskas ir V.Čmilytė papasakojo, apie ką buvo kalbama su G.Nausėda.<br> lrytas.lt montažas.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Nausėda trečiadienį Prezidentūroje susitiko su opozicinių frakcijų vadovais.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
J.Sabatauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
J.Sabatauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 30, 2019, 6:54 PM, atnaujinta Oct 30, 2019, 8:07 PM

– Kokiems klausimams Prezidentūroje buvo skiriamas pagrindinis dėmesys?

V.Čmilytė-Nielsen: Visų pirma pradėjome pokalbį nuo pirmalaikių rinkimų galimybės, apsikeitėme nuomonėmis šiuo klausimu, kuris yra kažkuria prasme šių dienų aktualija. Taip pat kalbėjome apie biudžeto svarstymo eigą Seime, kaip vertiname tai, jog patys valdantieji pateikimo stadijoje yra atmetę kai kuriuos savo Vyriausybės teiktus projektus, ypatingai mokestinius pasikeitimus. Taip pat apžvelgėme pakankamai platų ratą temų, tame tarpe ir apie urėdijų reformas kalbėjome.

– Pone Sabatauskai, kokių pageidavimų opozicija išgirdo iš prezidento?

J.Sabatauskas: Pageidavimų nebuvo jokių ypatingų, susirinkom apsikeisti nuomonėmis, aptarti situacijos, kuri yra šiandien – politinės situacijos, biudžeto peripetijų, nes ypatingai keistai atrodė biudžeto pateikimo metu, kad valdančiųjų balsais buvo atmesti net keturi Vyriausybės projektai, kurie buvo susiję su biudžetu, tame tarpe ir tie, kurie būtų nešę biudžetui pajamas.

– Galbūt prezidentas prašė opozicijos paramos tiems atmestiems projektams?

J.Sabatauskas: Prezidentas, matėsi, nenorėtų, kad jo pirmais prezidentavimo metais būtų nepriimtas biudžetas. Iš kitos pusės, tokio ypatingo prašymo nebuvo. Tik tiek, kad apsikeitėm nuomonėm dėl to, ar gali būti vienoks, ar kitoks.

Pagaliau, prezidento mokestiniai projektai yra. Dėl prezidento projektų, galima sakyti, pakankamai tampriai palaikomi ryšiai, mes tariamės su prezidento patarėjais ir anksčiau kalbėjome, jie lankėsi frakcijoje, kiek žinau, ir kitose frakcijose. Bet ta situacija, kuri dabar yra Seime, ypatingai, kad atėjo biudžetas toks, kuriuo nevykdo jie patys savo pažadų, ypač tokių, kurie buvo duoti raštu, pasirašant. Pavyzdžiui, pernai mokytojams pasirašė ir biudžete staiga nėra tų 60 mln., kurie numatyti.

– G.Nausėda norėtų, kad jie atsirastų?

J.Sabatauskas: Mes visi siekiame to, kad valdantieji laikytųsi savo pažadų, nes taip diskredituojamas ne tik Seimo vardas, bet yra valstybės pažadai nevykdomi. Tai čia jau yra blogai. Mes dar kartą varome savo žmones iš Lietuvos, nes valstybė neužtikrina ne tik, kad jų oraus pragyvenimo, bet ir nevykdo savo pažadų.

– Ponia Čmilyte, jūs sutinkate, kad pedagogams reikia rasti pažadėtus milijonus algų kėlimui?

V.Čmilytė-Nielsen: Be abejo, taip. Švietimo kokybės gerinimas yra viena iš svarbiausių iššūkių ir tai ne tas dalykas, kurį galima atidėti keleriems metams į priekį.

– Kokia Liberalų pozicija dėl pateiktų naujų mokesčių projektų arba esamų didinimo?

V.Čmilytė-Nielsen: Mes ją pristatėme praėjusią savaitę spaudos konferenciją – mes nepritariame naujų mokesčių įvedimui ar jų didinimui. Mes siūlome savo alternatyvas, tačiau akcentuojame, jog šiandien per PVM yra nesurenkama virš milijardo eurų per metus, kad šešėlio mastai Lietuvoje yra didžiuliai – būtent tai turėtų būti matoma kaip resursas, iš kurio galima paimti reikalingas lėšas.

– Tai būtų resursas ateičiai, bet pinigų reikia dabar. Pažadus pedagogams reikia vykdyti dabar. Tai iš kur tada paimti pinigų?

V.Čmilytė-Nielsen: Neabejotina, tačiau šiandien matome, kad tos iniciatyvos, kuriomis siūloma didinti mokesčius, tikėtina, gali duoti atvirkštinį rezultatą, dar paskatindami sunkmečio akivaizdoje dalį žmonių trauktis į šešėlį.

Ir tai rodo atlikti tyrimai, kurie ir kalba apie tai, kad mokesčių didinimas gali tapti viena iš paskatų. Tikrai matome, kad toks mokesčių didinimas likus vos keliems mėnesiams iki galimo įsigaliojimo, yra ir neprognozuojamas dalykas, ir tikrai nedidina žmonių pasitikėjimo valstybe, kas yra neabejotinai labai svarbu.

– O kokia liberalų pozicija dėl prezidento G.Nausėdos mokestinių siūlymų?

V.Čmilytė-Nielsen: Mes nediferencijuojame, pateikimo stadijoje balsavome laisvai. Kai kurias prezidento iniciatyvas ir palaikėme. Mes balsavome dėl kelių ne mokestinių jo iniciatyvų, nes iniciatyvų buvo skirtingų, mes ir palaikėme jas. Tačiau mokesčių didinimui šiandien mes nepritariame ir tai mūsų principinė pozicija.

– Pone Sabatauskai, apskritai opozicija turi vieningą nuomonę dėl Seimui pateikto biudžeto projekto ar kiekviena opozicinė frakcija gali nuspręsti savarankiškai?

J.Sabatauskas: Spręsim savarankiškai, tačiau mūsų nuomonė gali skirtis. Ypač mokestiniais klausimais, akivaizdu, su liberalais ypač. Dėl gyventojų pajamų mokesčio mes matome prasmę šiandien įvesti dar papildomai vieną slenkstį, žinodami, kad „Sodros“ lubos sumažės iki 84 vidutinių atlyginimų dydžio, vadinasi, nuo tos sumos verta ir prasminga įvesti 32 ar 35 proc. pajamų mokestį.

– Dar padidinti?

J.Sabatauskas: Taip, kadangi jiems yra nebeimamas mokestis už socialinį draudimą.

– Tokių žmonių, kurie uždirba tokius atlyginimus, nėra daug. O kaip gi vidurinioji klasė?

J.Sabatauskas: Jeigu juos atleidžiam nuo tos mokesčių dalies, tai galima padaryti, kad jie mokėtų bent jau pajamų mokestį.

– O kaip vidurinioji klasė? Prezidento siūlymai dėl GPM didinimo taip pat paliestų ir viduriniąją klasę. Ką mano apie tai socialdemokratai?

J.Sabatauskas: Viduriniąją klasę iš tikrųjų reikėtų suformuoti, nes mes vidurinės klasės turime labai mažai. Būtent tas mokesčių progresyvumas kaip tik ir formuotų viduriniąją klasę.

– Vaiko pinigai taip pat kelia daug klausimų. Ponia Čmilyte, jums, kaip daugiavaikei motinai, turbūt gera žinia, kad valdantieji norėtų didinti vaiko pinigus?

V.Čmilytė-Nielsen: Aš nedalyvavau tame balsavime, kadangi kaip daugiavaikė mama, atrodytų, turiu ir tiesioginį interesą, bet nepritariu universaliai išmokai, kuri nediferencijuoja tarp skurdžiausiai gyvenančiai šeimų ir tų, kurioms vaiko pinigai yra visiškai neaktualūs.

Kalbu apie pačias turtingiausias šeimas. Kaip žinia, universali vaiko išmoka vienodai traktuoja visas Lietuvos šeimas ir šioje vietoje liberalai laikosi nuomonės, kad galima būtų kur kas tikslingiau panaudoti tuos pinigus, labiau remti skurdžiau gyvenančias šeimas ir nesiūlyti nereikalingos paramos, kurie turi pakankamai turto ar aukštas pajamas.

– Prezidentas G.Nausėda vakar pareiškė, kad Seimas nebegali normaliai dirbti. Ar jūs sutinkate su tuo?

V.Čmilytė-Nielsen: Nesinorėtų sutikti su tuo, tačiau tikrai tame yra tiesos. Mes matome, kad pastarosiomis savaitėmis ypatingai užaštrėjęs buvo Seimo pirmininko atstatydinimo klausimas, jis neabejotinai užtemdė visus kitus klausimus, kur kas valstybei svarbesnius, kaip kad biudžeto pateikimas. Atrodytų, kad šiandien Seimo pirmininko klausimas jau nuėjo į praeitį, mūšis baigtas, Viktoras Pranckietis lieka savo pareigose, tačiau matomas tam tikras pakrikimas valdančiųjų gretose ir mes renkame parašus, esame perregistravę savo siūlymą dėl pirmalaikių rinkimų.

Ir manome, kad tai gali tapti protinga, racionalia alternatyva lyginant su dar vienais metais iki Seimo rinkimų tokioje aklavietėje.

– Jūs tikrai turite vilties, kad valdančiojo dauguma pritars pirmalaikiams rinkimams?

V.Čmilytė-Nielsen: Aš turiu vilties, kad Seimo nariai gali mąstyti valstybiškai, o ne galvoti piktai apie papildomus kelis mėnesius darbo Seime. Aš tikrai turiu vilties, kad Seimo nariai iš įvairių frakcijų, ne tik opozicinių, gali blaiviai vertinti tai, kaip vyksta ar nevyksta darbas Seime.

– Pone Sabatauskai, kaip socialdemokratams pirmalaikių rinkimų idėja?

J.Sabatauskas: Galbūt ji ir logiška, netgi garbinga, turint omenyje, kad jeigu nesugebama priimti sprendimų, svarbių Lietuvai, bet aišku, pirmiausia reikia priimti biudžetą.

– Pirmalaikių rinkimų siūlymas bus teikiamas anksčiau negu biudžetas.

J.Sabatauskas: Aš suprantu, bet jeigu bus prieita prie jų klausimo... Bet mes abejojam dėl vieno dalyko. Iš kur surasti tuos 85 balsus. Mūsų frakcija tikrai ne tik, kad nebijo pirmalaikių rinkimų, sakom, kad tai būtų logiškas sprendimas dabartinėje situacijoje, ypač tada, kai valdančiųjų konfliktas yra su savo Vyriausybe, nepritariant daugeliui įstatymų projektų. Tačiau labai abejojam, ar tie patys valdantieji balsuos vien dėl to, kad jie bijos, kad jų kitame Seime neliks.

– Prezidentas šiuo klausimu išsakė poziciją šiandien per susitikimą?

J.Sabatauskas: Su prezidentu buvo apie tai kalbamasi, prezidentas irgi klausė nuomonės, kiek tai realu, kiek galėtų balsų būti – jau neklausė ar mūsų frakcijos balsuos, bet kiek realu būtų valdančiųjų. Jeigu iš valdančiųjų, mano manymu, bus kokie 5 balsai, tai bus labai gerai.

V.Čmilytė-Nielsen: Aš gal paprieštaraučiau kolegai, nes noriu priminti, kad pačių valdančiųjų programa buvo perkelti Seimo rinkimus į pavasarį. Tai buvo vienas iš jų rinkiminių įsipareigojimų, su kuriais jie atėjo į šiuos rinkimus ir nugalėjo juose. Manyčiau, kad tai yra tam tikra dovana iš opozicijos pusės, nes mes padedame jiems nepamiršti savo rinkiminių įsipareigojimų ir juos sėkmingai įgyvendinti.

– Jūs tikite, kad valdantieji parems jūsų idėją?

V.Čmilytė-Nielsen: Aš tikiu, kad yra valstybiškai mąstančių žmonių ir jų gretose, net neabejoju ir manau, kad diskutuoti apie tai galima ir būtina. Labai tikiuosi stipraus prezidento žodžio šioje situacijoje. Vien dėl to, kad tai nelabai didelė tikimybė šiandien, tai nereiškia, kad mes turime atsitraukti ir pasyviai stebėti tai, kas vyksta Seime dar metus.

– Apskritai, kaip dabar vyksta darbas Seime? V.Pranckietis liko poste, bet nei opozicijos, nei valdančiųjų paramos jis neturi. Ar galima darbą Seime vadinti konstruktyviu?

J.Sabatauskas: Valdyboje klausimai priimami praktiškai bendru sutarimu. Tokių, kad labai smarkiai išsiskirtų nuomonės, nėra. O kad Seimo pirmininkas ar atstovauja kam nors – iš esmės jo darbas yra organizuoti Seimo darbą, posėdžių darbotvarkę, vadovauti valdybai ir reprezentuoti Seimą. Formaliai jis negali dalyvauti nė vienos frakcijos veikloje, jeigu iki šiol jis kažkiek tą darė, tai darė prieštaraujant statutui.

Bet dabar jis nebedalyvauja nė vienoj frakcijoj ir tai sustiprina jo pozicijas, kadangi niekas nebegali turėti jam priekaištų. Nebent valdantieji, kurie jį pasiūlė, turi priekaištų, kad jis nepaklūsta jų įgeidžiams.

– Kalbant apie Seimo reprezentavimą, nesumenko Seimo pirmininko statusas?

J.Sabatauskas: Klausimas turbūt yra labiau ne mums, o mūsų užsienio partneriams, kaip jie į tą situaciją žiūri. Turbūt galim susilaukti įdomių klausimų, bet kol kas po šito balsavimo dar niekur nebuvau ir tokių klausimų negirdėjau.

V.Čmilytė-Nielsen: Mane neramina būtent, atrodo, pasikartojančios iniciatyvos iš valdančiųjų atstovų valdyboje – neišleisti Seimo pirmininko į vieną ar kitą reprezentacinę kelionę. Tai yra smulkus kerštavimas.

Šioje konfliktinėje situacijoje tai yra užprogramuota ir likusiam laikui, kol Seimo pirmininkas eis tas pareigas. Neabejotinai tokia rizika yra ir manau, kad mūsų pasisakymai iš mūsų valdančiųjų atstovų, jog Seimo pirmininkas neturi pakankamos pagarbos atstovybėse ar tarp diplomatų, labai rimtai pakerta bendradarbiavimo atmosferą ir yra negeri.

– Lapkričio pabaigoje Seime bus biudžeto svarstymas. Ar opozicija pritars biudžetui?

V.Čmilytė-Nielsen: Opozicijos priedermė yra kontroliuoti, kritikuoti ir tik tada pritarti. Tikrai labai daug kas priklauso nuo to, kaip vyks biudžeto svarstymas komitetuose, kokie siūlymai bus registruoti. Šiandien matome situaciją, kad atskiri valdančiosios koalicijos Seimo nariai norėtų perimti iniciatyvą į savo rankas ir siūlyti savo siūlymus į biudžetą. Tokiu būdu jį performuodami ar parengdami vieną ar kitą saldainiuką ar priešrinkiminę dovaną savo numanomam elektoratui.

– Visada taip buvo.

V.Čmilytė-Nielsen: Visada taip buvo, bet opozicija niekada tam nepritarė. Mūsų priedermė yra labai griežtai ir kritiškai į tai žiūrėti. Mes pritarsime tuo atveju, jeigu biudžetas bus solidus, subalansuotas ir jeigu jame nebus užprogramuota daug pakeitimų, kurie pakerta žmonių pasitikėjimą valstybe.

– Pone Sabatauskai, kaip socialdemokratai balsuos dėl kitų metų biudžeto?

J.Sabatauskas: Kiekvienos partijos tikslas yra teikti savo pasiūlymus, atitinkančius jų programą, kad ji būtų įgyvendinta. Biudžetas yra metų pagrindinis įstatymas, tai tada jeigu mes teiksime savo siūlymus ir jie bus priimtini, tada mes galbūt ir balsuosime už biudžetą.

Iš kitos pusės, mes kontroliuojame, o kaip valdantieji laikosi savo pažadų, kuriuos pačioje pradžioje minėjau dėl švietimo darbuotojų, pagaliau kitų viešojo sektoriaus, kuriuos premjero sudaryta komisija numatė, kad jų klausimus palieka spręsti netgi ne kitai Vyriausybei, o dar kitai – 2025 m. Su tokia situacija mes taikstytis tikrai negalime.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.