Po susitikimo su opozicija – žinia iš Prezidentūros: gali vetuoti biudžetą, išgirdo siūlymą dėl išankstinių rinkimų

Pasak vyriausiojo G.Nausėdos patarėjo Povilo Mačiulio, opozicijos atstovų siūlymas dėl išankstinių rinkimų buvo išgirstas, tačiau vertinti šio siūlymo prezidentas kol kas nesiima.

P.Mačiulio teigimu, susitikimo metu buvo aptarta eilė klausimų.

„Tai buvo darbinis susitikimas, kuris vyksta nuolatos. Prezidentas iškėlė tas temas, kurios dabar yra aktualios ir girdisi visuomenėje, tai yra apie Seimo darbo stabilumą, apie tą politinę situaciją, kuri šiuo metu yra Seime, apie biudžeto svarstymo eigą. <..>

Buvo eilė kitų klausimų: urėdijų skaidymo iniciatyva ir kiti darbiniai klausimai“, – po prezidento susitikimo su opozicinių frakcijų atstovais sakė P.Mačiulis.

Vyriausiasis patarėjas akcentavo, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio siūlymas rengti išankstinius Seimo rinkimus buvo išgirstas, kartu aptartos ir opozicijos atstovų nuomonės šiuo klausimu. 

„Prezidentas nevertino gerai tai ar blogai (išankstinių rinkimų iniciatyva – aut. past). Prezidentas tik išsakė nuomonę apie tai, kad tai yra mažai tikėtinas scenarijus – ką mes girdime iš opozicinių frakcijų, panašią nuomonę girdime iš valdančiosios koalicijos frakcijų.

Bet žinote – politikoje visko būna. Kas bus, pamatysime“, – teigė P.Mačiulis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po susitikimo tikino, kad prezidento pozicija išankstinių rinkimų klausimu yra konstruktyvi. O išankstiniai rinkimai, jos teigimu, gali būti išeitis iš dabar Seime vyraujančio chaoso, kurį, politikės nuomone, atskleidžia valdančiųjų nesutarimai dėl kitų metų biudžeto projekto.

„Išankstiniai rinkimai yra alternatyva, jei matysime, kad darbas Seime ir toliau nevyksta, o prielaidų tam tikrai matome, vertindami Seimo pirmininko krizę ir dabartinę neapibrėžtą situaciją“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Politikė detalizavo, kad yra keli dalykai, kurie išduoda Seimo krizę. „Visų pirma, tai yra biudžeto svarstymas. Pateikimo stadijoje matėme, kad valdantieji patys atmeta savo Vyriausybės siūlymus. Sakyčiau, kad yra vidinis konfliktas tarp valdančiųjų ir jų Vyriausybės“, – paaiškino liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Tikimybė Seime surinkti reikiamus balsus dėl išankstinių rinkimų, anot liberalų atstovės, dabar nėra labai didelė, tačiau „kiekviena diena chaoso Seime priartina prie tos galimybės“.

„Prezidentas tiki, kad Seimas gali susitarti ir priimti biudžetą tokį, kuris tenkintų visuomenės lūkesčius. <..>

Prezidentas pasidžiaugė, kad bent jau pirminėje stadijoje jo pasiūlymai buvo priimti. Tas prezidentą tenkina, bet iki priėmimo dar yra nemažai etapų.

Vertinti biudžetą yra sudėtinga, nes puikiai žinome, kad, einant per visus etapus, bus dar įvairiausių pasiūlymų ir iniciatyvų. Tai bus lengviau vertinti tada, kai bus prieita prie finalinio biudžeto etapo“, – taip prezidento laikyseną dėl biudžeto, kuris praėjusią savaitę buvo pateiktas Seimui, apibrėžė P.Mačiulis.

Vis dėlto G.Nausėdos patarėjas atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas gali pasinaudoti veto teise, jeigu priimtas biudžetas neatlieps visų visuomenės grupių lūkesčių. Tokiu atveju valstybei tektų gyventi su 1/12 biudžeto. Toks scenarijus, pasak P.Mačiulio, yra aptartas ir su premjeru Sauliumi Skverneliu.

„Prezidentas gali pasinaudoti savo teise vetuoti biudžetą. Su premjeru taip pat buvo aptarta, ir jis laikosi tos pačios nuomonės, kad, jeigu reikės, valstybė gali gyventi ir su 1/12. Yra ir tokia galimybė. Dabartiniame etape vertinti, ar atliepta į visų visuomenės grupių lūkesčius, tikrai yra sudėtinga, nes girdime tikrai nemažai chaoso ir pasiūlymų, kurie kol kas nesuveda į vieną švarų ir subalansuotą biudžetą“, – teigė P.Mačiulis.

„Biudžetą galima apibūdinti kaip netesybų biudžetą. Yra pridalinta pažadų medikams, mokytojams, tam pačiam gynybos sektoriui, ir pažadai nėra vykdomi“, – po susitikimo žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis.

Konservatorių pirmininkas visgi sakė nematantis galimybių, kad biudžetas nebūtų priimtas, tik klausimas – koks jis bus.

„Beveik nematau tam galimybių, kad būtų nepriimtas biudžetas. Biudžetas bus priimtas, bet jei jūs klausiate – koks biudžetas bus priimtas, šito klausimo negaliu atsakyti šiandien“, – sakė G.Landsbergis.

Politikas tvirtino, jog biudžeto projektas subalansuotas tik Privalomojo sveikatos draudimo ir „Sodros“ rezervų sąskaita.

„Realiai biudžete jau trūksta vieno milijardo, tas milijardas eurų, kurio trūksta, jis subalansuotas ant pacientų ir pensininkų galvos, sutaupant 600 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir 400 mln. eurų iš „Sodros“ rezervų. Iš pagrindinio biudžeto išleidžiam milijardą, sutaupom iš pacientų ir pensininkų“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad valdantieji nesilaiko savo pažadų ir įsipareigojimų švietimo darbuotojams, atkreipė dėmesį, jog reikalavimus kelia ir kitos visuomenės grupės: medikai, kultūros darbuotojai, sistemines ugniagesių problemas apnuogino gaisras Alytuje.

J.Sabatauskas taip pat patvirtino, jog prezidentas išreiškė norą, kad biudžetas būtų priimtas, bet neprašė opozicinių frakcijų palaikymo.

„Jis neprašė palaikymo, tik išreiškė norą, kad būtų gerai, kad biudžetas būtų priimtas, o frakcijos elgsis taip, kaip jos matys esant reikalinga“, – kalbėjo J.Sabatauskas.

P.Mačiulis akcentavo, kad prezidentas griežtai nepritaria parlamentarų iškeltiems siūlymams skaidyti urėdijas. Anot vyriausiojo patarėjo, prezidento nuomone, Lietuvai reikalinga centralizuota miškų valdymo sistema.

„Skaidymo iniciatyva būtų didelis žingsnis atgal. Išgirdome įvairias frakcijų lyderių nuomones apie tai, kad pati valdymo forma yra teisinga, bet kelia nerimą skaidrumo, viešumo klausimai ir visa tai, kas vyksta su šios tarnybos vadovybe. Jie tikrai kelia klausimų, kurie kelia nerimą ir prezidentui“, – sakė P.Mačiulis.

Paklaustas apie tai, kokie konkretūs klausimai kelia nerimą prezidentui, P. Mačiulis teigė, kad šiuo metu dar nenori konkretizuoti ir užbėgti įvykiams už akių.