Komunikacijos ekspertai vieningai sutarė, kad krizinės situacijos, tokios kaip gaisras Alytuje, politikams gali reikšti puikų karjeros tramplyną arba politinės karjeros griūtį.
Tuo tarpu Alytaus merui talkinusi žurnalistė Agnė Čeplinskienė, nuo šio pirmadienio oficialiai prisijungusi prie mero komandos, atviravo, kad ją nustebino sensacingas mero komunikacijos gaisro metu vertinimas: „žmonės moka rašyti ir ne tik Vilniuje, o meras elgėsi kaip tikras miesto vadovas“.
Vieni siekė atvirumo, kiti bendravo nesuprantama kalba?
Prisijungti prie mero komandos A.Čeplinskienė turėjo nuo spalio pabaigos, tačiau planus pakeitė spalio viduryje įmonėje „Ekologistika“ įsiplieskęs gaisras.
„Gesinti gaisro išėjo mano tėtis ir brolis. Viską mačiau iš arti. Ir čia, matyt, suveikė tiesiog žmogiškasis faktorius – norėjau padėti merui, nes žinojau, kad dabar vienam atlaikyti šitą krizę bus be galo sunku. Paskambinau ir pasakiau, kad padėsiu, bet pirmiausia jis pats turi būti atviras“, – portalui lrytas.lt sakė 7 metus reportere dirbusi moteris.
A.Čeplinskienės teigimu, buvo dirbama antikabinetiniu principu, pats meras dešimt dienų nesitraukė iš gaisravietės ir „dirbo ne žodžiais – tuoj, rytoj, artimiausiu metu, o iš tikrųjų ėmė telefono ragelį, prašė, padėti, vežti techniką, siųsti žmones“.
„Mano prašymas buvo paprastas – būkim atviri, visiškai atviri. Nereikia piešti nei juoda, nei balta. Reikia tiesiog sakyti taip, kaip yra. Jeigu baigėsi respiratoriai, tai baigėsi. Jeigu išėjus į lauką gerklę, akis graužia, tai kam sakyti, kad oras kaip kurorte? Žinoma, lengviausia pašiepti, kad čia meras „piarą“ darosi.
O kaip komunikavo kitos institucijos? Tiesą sakant, aš nesupratau. Informacija buvo prieštaringa arba tokia, kokios be specialistų pagalbos neiššifruosi. Valstybė tiesiog nekalbėjo žmonių kalba.
Ir žinote kas mane labiausiai nustebino? Mūsų elito požiūris, kad kažkokio regioninio miesto meras moka rašyti lietuviškai – su nosinėm raidėm, kableliais ir brūkšniais. Oho, kokia sensacija – žmonės moka rašyti ir ne tik Vilniuje“, – portalui lrytas.lt teigė A.Čeplinskienė.
Prieštaringa informacija atvėrė sistemines problemas
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas atkreipė dėmesį, kad skirtingo lygmens valdžios atstovų dalyvavimas krizės komunikacijoje išryškino ne tik komunikacines, bet ir sistemines problemas.
„Atkreipkime dėmesį, kad pirmiausia reikia valdyti krizę, o ne bandyti komunikuoti ir galvoti, kas geriau pasirodys krizės valdymo metu.
Bendradarbiavimas tarp vietos ir centrinio lygmens, komunikuojant apie kilusią krizę, yra būtinas. Jei nėra bendradarbiavimo, tai parodo, kad yra problemos. Tada kyla klausimas, kur yra tos problemos – kuriame lygmenyje. Žiūrint į sprendimus, panašėja, kad problema buvo ne savivaldos lygmenyje“, – portalui lrytas.lt aiškino A.Šuminas.
Keli informacijos šaltiniai – problema: svarbiausi krizių komunikacijos principai
Paklaustas, kaip krizių metų, komunikaciniu požiūriu, turėtų elgtis politikas, VU Komunikacijos fakulteto profesorius Gintaras Aleknonis atskleidė, kad, žvelgiant iš teorinių pozicijų, egzistuoja du pagrindiniai sėkmingos komunikacijos principai.
„Pirma, kai vyksta krizė labai svarbu, kad visa informacija eitų iš vieno šaltinio ir iš vieno centro: kuo daugiau atsiranda informacijos šaltinių, tuo didesnė prieštaravimų tikimybė.
Antra, organizacijos ar organizacijų, kurios susiduria su krize, viduje atsiranda nesutarimas tarp teisininkų ir komunikacijos specialistų: teisininkai ragina nekalbėti nieko, komunikacijos specialistai sako kalbėkime, nes mumis turi pasitikėti. Šioje vietoje atsiranda žmonių poreikis žinoti, todėl yra ieškoma kompromiso tarp dviejų kraštutinumų: nesakyti nieko ir sakyti viską“, – tikino profesorius.
Pasak G.Aleknonio, krizių komunikacijoje visada laimi tie, kurie sako vos vos daugiau nei reikia, nes žmonės nori žinoti. Jį papildė politinės komunikacijos specialistas A.Šuminas, išskirdamas svarbiausius klausimus, kuriuos, formuodami komunikaciją, turi įtraukti politikai.
„Krizės yra stresinės situacijos, kuriose tinkama komunikacija yra vienas iš kertinių dalykų.
Informuoti visuomenę, kas vyksta, kokių veiksmų imasi politikai ir valdžios institucijos, kad problemos būtų išspręstos, o krizinės situacijos suvaldytos, kas daroma, kad būtų pasirūpinta nukentėjusiais ir užtikrinta, jog tokios krizės ateityje nepasikartotų – tai geležinės krizinių situacijų valdymo taisyklės“, – akcentavo A.Šuminas.
Krizinė situacija, anot A.Šumino, politikui gali turėti dvejopą poveikį: per krizes politikai pasidaro puikius tramplynus savo karjeroms arba susigriauna savo karjeras ir politinę ateitį.
Politinė rinkimų racionalė?
Profesorius G.Aleknonis atkreipė dėmesį, kad krizines situacijas politikai mėgsta išnaudoti, galvodami apie savo politinį veidą ir kai kuriais atvejais kurdami didvyrio portretą. Tai, jo teigimu, atskleidžia politikų elgsenos pavyzdžiai ir net prezidento Gitano Nausėdos laikysena gaisro Alytuje metu.
„Jei kitais metais vyktų prezidento rinkimai, ar Lietuvos prezidentas G.Nausėda, Alytuje siautėjant gaisrui, būtų vykęs į Japonijoje suplanuotą vizitą, ar vis tik būtų pasirinkęs kelionę į Alytų“, – tokį klausimą, kalbėdamas apie racionalų politikų elgesį krizinių situacijų metu, kėlė profesorius.
„Kiekvieno politiko instinktas – politikas nori būti herojumi. Alytaus meras labai gerai išnaudojo informacijos vakuumą, tą vakuumą užpildydamas pats.
Viena vertus, galima sakyti, kad meras viską panaudojo sumaniai, kurdamas savo didvyrio įvaizdį. Kitas dalykas – atviras klausimas, ar dėmesio centras nebuvo perkeltas nuo esminių dalykų: klausimų, o kaip tokia gamykla galėjo veikti, kaip joje buvo laikomasi būtinųjų reikalavimų ir kas visą tai turėjo kontroliuoti“, – komunikacijos vertinimu dalijosi prof. G.Aleknonis.
A.Šuminas atkreipė dėmesį, kad tokiais atvejais krizinių situacijų komunikacijoje politikus gelbsti drąsos ir ryžto demonstravimas.
„Žiūrint iš krizinių situacijų valdymo perspektyvos, Alytaus meras pasirodė puikiai – jis pats buvo vietoje, komunikavo, ėmėsi veiksmų, sprendė problemas – jis sudarė ryžtingo politiko su kompetencija, gebančio spręsti problemas įvaizdį“, – sakė A.Šuminas.
