Diplomatinis skandalas: Gruzijos ambasadorė paliko išdraskytą rozetę ir skolų už butą Vilniuje

Diplomatinė neliečiamybė tapo pretekstu nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Buvusi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Chatuna Salukvadzė liko skolinga už buto Vilniuje nuomą, tačiau net teismo sprendimas neprivertė jos atverti piniginės.

Šiame bute Vilniuje Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Ch.Salukvadzė gyveno pustrečių metų ir liko skolinga už nuomą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Šiame bute Vilniuje Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Ch.Salukvadzė gyveno pustrečių metų ir liko skolinga už nuomą.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Išvykusi iš prabangaus buto Gedimino prospekte Vilniuje Gruzijos ambasadorė paliko jį smarkiai nudrengtą: baldai apgadinti, sienos ir palangės – sudrėkusios ir atsilupusios.<br>T.Bauro nuotr.
Išvykusi iš prabangaus buto Gedimino prospekte Vilniuje Gruzijos ambasadorė paliko jį smarkiai nudrengtą: baldai apgadinti, sienos ir palangės – sudrėkusios ir atsilupusios.<br>T.Bauro nuotr.
Konfliktas kilo dėl šiame name Vilniaus centre nuomoto prabangaus buto.
Konfliktas kilo dėl šiame name Vilniaus centre nuomoto prabangaus buto.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 3, 2019, 8:05 AM

Gerais Gruzijos ir Lietuvos santykiais besididžiuojanti Ch.Salukvadzė įsitikinusi, kad ir jos nuopelnas – sutvirtėjusi dvišalė partnerystė.

Bet Lietuvos teismo sprendimo ji nepripažįsta, nors jis nusprendė, kad gyvendama Vilniuje ambasadorė nevykdė įsipareigojimų nuomotojui, ir priteisė sumokėti skolą ir palūkanas.

Atsisakė įleisti į butą

Prabangaus buto Gedimino prospekte Vilniuje terminuotąją nuomos sutartį su ispanu Manueliu Ruizu Garcia nepaprastoji ir įgaliotoji Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Ch.Salukvadzė pasirašė 2016 metų rugsėjį.

Diplomatė įsipareigojo bute gyventi iki 2018 metų rugsėjo 21 dienos ir mokėti 3050 eurų kasmėnesinį nuomos mokestį.

Kai sutartis baigėsi, jos nepratęsusi ambasadorė atsisakė savininką įleisti į butą – dangstydamasi diplomatine neliečiamybe liko toliau jame gyventi.

Ch.Salukvadzės vyras Davidas Chelidzė savininkui durų neatidarė net tada, kai jis atvyko su advokate ir antstoliu. Be to, pareiškė, kad iš buto nesikraustys ir nemokės skolos.

Ch.Salukvadzė ir jos šeimos nariai iš nuomojamo būsto išsikraustė tik šių metų balandį, kai baigėsi ambasadorės kadencija Lietuvoje. Tik tada įžengęs į butą jo savininkas nustėro: jis buvo nudrengtas.

Nors M.Ruizas Garcia dėl diplomatės iškeldinimo į teismą kreipėsi dar pernai lapkritį, vėliau ieškinį tikslino ir galiausiai pateikė pretenzijas tik dėl nesumokėtos nuomos.

Šių metų liepos pabaigoje teismas ieškinį tenkino ir priteisė Ch.Salukvadzei sumokėti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, bet diplomatė mokėti neskuba – praėjus trims mėnesiams po sprendimo į nuomotojo sąskaitą neįkrito nė euro.

Negana to, Ch.Salukvadzė neigia likusi skolinga ir teigia, kad nebuvo jokio teismo ir nėra jokio sprendimo, nors jis buvo išsiųstas ne tik jai, bet ir Gruzijos užsienio reikalų ministerijai. Ispanas dar svarsto, ar pateikti ieškinį dėl buto suniokojimo, nes, anot M.Ruizo Garcios, remontas kainuos apie 20 tūkstančių eurų.

Žinojo, su kuo sudarė sutartį

„Mano tėvas žinojo: Ch.Salukvadzė yra ambasadorė, todėl nuomojo butą ne ambasadai, o jai asmeniškai, tikėdamas, kad ambasadoriai yra padorūs, sąžiningi ir patikimi asmenys.

Tačiau jis klydo ir turėjo kreiptis į teismą ginti savo pažeistų teisių“, – laiške „Lietuvos rytui“ tvirtino buto Gedimino prospekte savininko M.Ruizo Garcios sūnus Manuelis Ruizas Gallego.

Nors Ch.Salukvadzė nuo pat pradžių nebuvo pavyzdinga nuomininkė ir vėluodavo sumokėti nuomą, M.Ruizas Garcia buvo kantrus.

Tačiau kai baigėsi terminuotoji nuomos sutartis, buto savininkas nutarė jos nepratęsti.

Vyras tikėjosi, kad Ch.Salukvadzė ir jos šeima išsikraustys, tad likus savaitei iki numatyto termino prašė sudaryti galimybę apžiūrėti būstą. Sutaręs dėl laiko, kada galės apžiūrėti savo nuosavybę, buto savininkas liko nieko nepešęs. Apžiūrėti būsto nepavyko ir antrąsyk, tad savininkas nutarė kreiptis į teismą. Juolab kad jau buvo atsiradęs kitas nuomininkas, kuris būtų mokėjęs didesnį nuomos mokestį.

Teismas užtruko, sulaukusi kadencijos Lietuvoje pabaigos Ch.Salukvadzė ir jos šeimos nariai išsikraustė, o pagaliau įžengęs į savo butą savininkas apstulbo – grindys, durys ir baldai buvo subraižyti, sienų dažai nuo drėgmės atsilupę, lubos ir baldai dėmėti, elektros lizdas išdraskytas.

Dangstėsi diplomatės statusu

Iš Lietuvos išvykusi Ch.Salukvadzė buvo informuota apie jai iškeltą bylą, tačiau į teismą neatsiuntė net advokato. Kadangi byla buvo susijusi su užsienio šalies diplomatu Lietuvoje, trečiuoju asmeniu įtraukta Užsienio reikalų ministerija. Ši paprašė ją iš bylos pašalinti.

Gegužės 8 dieną Vilniaus apylinkės teismui atsiųstame laiške Ch.Salukvadzė rašo: „Informuoju, kad dėl diplomatinio statuso negaliu dalyvauti procese.“

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamentas tą patį gegužės mėnesį teismui atsiųstame laiške tvirtino, kad Ch.Salukvadzė buvo akredituota kaip Gruzijos ambasadorė Lietuvoje nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. balandžio 11 d., o teisine neliečiamybe ir privilegijomis naudojasi tik priimančioje valstybėje akredituoti asmenys.

Skolos padengti neketina

Teismas priteisė Ch.Salukvadzei beveik 8 tūkst. eurų nuomos mokesčio įsiskolinimo, beveik pusantro šimto eurų delspinigių ir beveik pusantro tūkstančio eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuomos mokesčio skola padalyta į dvi dalis, priklausomai nuo to, kuriuo laikotarpiu nuoma nesumokėta.

Už kiekvieną šios skolos dalį priteistos 5 procentų metinės palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo sprendimas priimtas liepos 31 dieną, o Ch.Salukvadzė per mėnesį jį dar galėjo apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Šia savo teise buvusi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje nepasinaudojo.

„Lietuvos rytui“ ambasadorė teigė, kad mokėti neketina, nes niekam nieko neskolinga: „Buto savininkas turi kažkokių įsivaizdavimų. Nebuvo jokio teismo. Niekas nepriėmė jokių nepagrįstų pretenzijų.

Kas priklauso, tas jau sumokėta, o kas nepriklauso, nebus sumokėta.“

Įrodė, kad santykiai privatūs

„Mūsų kontora yra atstovavusi klientui byloje prieš nesąžiningą diplomatą, kuris, naudodamasis savo diplomatine neliečiamybe, elgėsi nesąžiningai – išsinuomojęs būstą iš jo laiku neišsikėlė, nors terminas buvo numatytas sutartyje, laiku nemokėjo nuomos mokesčio.

Ta diplomatine neliečiamybe buvo bandoma prisidengti ir ginčui persikėlus į teismą, argumentuojant, kad diplomatas negali būti ginčo šalimi, nors mums pavyko įrodyti, kad šiuo atveju santykis privatus, o ne tarpvalstybinis“, – sakė advokatas Ugnius Pėdnyčia.

Anot advokato, jei diplomatas nevykdo teismo sprendimo ir jau yra išvykęs iš Lietuvos, išieškoti skolą bus sudėtinga: „Jei diplomatas negyvena Europos Sąjungos valstybėje, skolos išieškojimas yra dar sudėtingesnis – mat tenka samdytis tos valstybės advokatą, ieškoti galimybių pripažinti Lietuvos teismo sprendimą kitos valstybės teisme.“

Kvietė lietuvius atvykti

Lietuvoje mėgusi rodytis įvairiuose renginiuose, net ir baigusi kadenciją Ch.Salukvadzė jos nepamiršo. Kai baigiantis birželiui Rusija paskelbė šalies oro linijoms uždraudžianti skrydžius į Gruziją, o Gruzijos oro linijoms skrydžius į Rusiją, Ch.Salukvadzė feisbuke kreipėsi į lietuvius ragindama aplankyti jos gimtąją šalį: „Brangūs lietuviai, draugai, mano antrosios tėvynės piliečiai! Vladimiras Putinas uždraudė Rusijos oro linijų skrydžius į Gruziją, uždraudė rusų turistams vykti į Gruziją.

Kaip ir prieš tai, per ilgą laikotarpį tai tik sustiprins mano šalies ekonomiką, ją privers keistis ir pakels standartus! Aš žinau, kaip stipriai Jūs mylite Gruziją, ir gerai žinote, kad lietuvių turistai čia patys mylimiausi.

Todėl prašau – tęskite keliones į Gruziją, atvažiuokite dažniau ir patarkite savo draugams aplankyti ją.

Būkime drauge ir nenusileiskime agresoriaus patyčioms ir šantažui! Gruzija Jūsų širdyse!“

Be to, spalio 18-ąją buvusi Gruzijos ambasadorė Lietuvoje feisbuke pasveikino gimtadienio proga Vytautą Landsbergį ir pasidalijo bendra nuotrauka su juo.

Buto savininką apsaugo išsami sutartis

Artūras Daubaras

Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos pirmininkas

„Vadovauju 70 brokerių kompanijai, kasdien aptariame įvairias problemas, bet pastaruoju metu neteko girdėti apie bėdas dėl diplomatų.

Buvo atvejis maždaug prieš 10 metų, kai vienos ambasados konsulas išsinuomojo namą ir žiemą mėnesiui išvyko išjungęs šildymą. Nuo šalčio susprogo vamzdžiai ir namas buvo užlietas. Kilo konfliktas, bet buvo sunku jį spręsti, nes ambasada ir jos darbuotojai neliečiami – buvo aišku, kad nei prokuratūra, nei teismai net nepradės aiškintis, kas kaltas.

Galiausiai pasiektas susitarimas, bet nuomotojui jis buvo labai nenaudingas.

Esminė nuomotojo klaida buvo ta, kad jis neapdraudė namo. Tokiu atveju jau draudikai būtų aiškinęsi su diplomatu.

Itin daug diplomatų Lietuvoje nuomojasi būstą, nes nekilnojamojo turto jie neįsigyja. Paprastai laikomasi sutarties sąlygų, bet sutartis privalo būti išsami, ji perduodama diplomatinio korpuso administracijai ir ši užtikrina, kad jos būtų laikomasi.

Žinoma, neliečiamybės klausimas yra, bet reikia vertinti konkretų atvejį.

Dažnai diplomatą galima paveikti kitais metodais, ne teisiniais – kreiptis į konkrečios valstybės atstovybę, Užsienio reikalų ministeriją, nes ji turi svertų pareikalauti iš diplomato, kad būtų laikomasi šalies, kurioje diplomatas reziduoja, įstatymų.“

Privaloma gerbti šalies įstatymus

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius: „Vadovaujantis įstatymu „Dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso“, diplomatinėms atstovybėms bei personalui Lietuvoje jų funkcijoms įgyvendinti suteikiamos privilegijos ir teisinė neliečiamybė, numatytos 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

Diplomatai, jei jie nėra Lietuvos piliečiai, naudojasi teisine neliečiamybe nuo Lietuvos baudžiamosios, civilinės ir administracinės atsakomybės.

Diplomatai naudojasi teisine neliečiamybe nuo civilinės jurisdikcijos, išskyrus atvejus, kai jie stoja į civilinius teisinius santykius kaip privatūs asmenys.

Pažymėtina, kad privilegijos ir teisinė neliečiamybė suteikiami ne atskirų asmenų poreikiams tenkinti, bet siekiant užtikrinti, kad užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, kaip valstybėms atstovaujančios institucijos, veiksmingai vykdytų savo funkcijas.

Visi asmenys, kurie naudojasi privilegijomis ir teisine neliečiamybe, privalo gerbti priimančiosios valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus. Užsienio reikalų ministerija, gavusi informaciją apie iškilusį ginčą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kai viena šalių yra diplomatinės atstovybės diplomatinio personalo narė, fiksuoja šią informaciją ir gali informuoti apie tai diplomatinę atstovybę, tokiu būdu primindama apie finansinių, sutartinių ir teisinių įsipareigojimų vykdymą.

Nepavykus išspręsti sutartinių įsipareigojimų vykdymo taikiu būdu, iškilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas sutartyje numatyta tvarka.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.