Susitikimas tampa tradiciniu
Centro-dešiniosios krypties partijų lyderiai pirmadienį Seime aptarė regiono saugumui kylančias problemas ir bendradarbiavimo stiprinimo klausimus.
Susitikime dalyvavo Norvegijos premjerė Erna Solberg, kuri yra ir Norvegijos konservatorių partijos pirmininkė, Danijos, Suomijos, Latvijos, Švedijos centro-dešiniųjų partijų pirmininkai. Šį susitikimą inicijavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD).
„Išties labai džiaugiuosi, kad kolegos iš Baltijos ir Šiaurės šalių valstybių apsilankė Lietuvoje. Tradiciniu tampantis Šiaurės ir Baltijos valstybių konservatorių partijų vadovas susitikimas: pirmasis buvo prieš pusę metų Helsinkyje, dabar džiaugiamės, galėdami priimti svečius Vilniuje, taip pat sutarėme dėl kito susitikimo, kuris, panašu, kad bus Osle po pusės metų“, – po susitikimo kalbėjo TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Norvegijos premjerė E.Solberg dėkojo už šiltą priėmimą ir tikino, kad tikisi, jog bendradarbiavimas tarp Norvegijos ir kitų Šiaurės bei Baltijos valstybių tęsis. Politikė akcentavo, kad susitikimo metu buvo aptariamos bendros šalių saugumo problemos.
Astravui – išskirtinis dėmesys
Prieš susitikimą G.Landsbergis pabrėžė, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės keliamai grėsmei. Nesaugios Astravo atominės elektrinės veiklos sustabdymas, pasak konservatorių pirmininko, yra gyvybiškai svarbus klausimas Lietuvai, todėl siekiama prašyti pagalbos ir solidarumo iš savo partnerių, formuluojant vieningą Europos Sąjungos (ES) poziciją šiuo klausimu.
Susitikimo metu buvo rengiamas raštas, kuriame pateikiama bendra šalių pozicija saugumo ir Astravo atominės elektrinės klausimais.
„Aptarėme europinius klausimus. Tačiau turėjome ir puikią galimybę pristatyti ir Astravo grėsmę. Bendrai sutarėme, kad Lietuva pristatė savo problemą ir kad toliau tęsime bendradarbiavimą šioje temoje, siekdami platesnio supažindinimo tiek ir Šiaurės, ir Baltijos šalių parlamentų, kad jie geriau žinotų, kokia yra problema, su kuria susiduria Lietuva“, – po susitikimo sakė TS-LKD lyderis.
Susitikime dalyvavusiems šalių atstovams kartu su susitikimo programa buvo išdalintos ir jodo tabletės, kaip apsaugos nelaimės atominėje elektrinėje atveju priemonės.
„Atominės elektrinės klausimo pristatymas padėjo suprasti, kokie saugumo iššūkiai šiuo metu egzistuoja Lietuvoje“, – po susitikimo sakė E.Solberg.
Astravo klausimas, Norvegijos premjerės teigimu, turėtų būti aiškesnis: dėl šios priežasties Norvegija palaiko informacijos apie Astravo atominę elektrinę sklaidą.
Bendra pozicija ES ir kibernetinės grėsmės
Norvegijos premjerė patikino, kad tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių iš tiesų egzistuoja bendros saugumo ir gynybos problemos.
Tarp bendrų saugumo iššūkių, pasak E.Solberg, yra ir kibernetinio saugumo klausimai, o atrastos bendros Šiaurės ir Baltijos valstybių pozicijos galėtų tapti pasiūlymu ir visos ES darbotvarkei.
Jai antrino ir Švedijos atstovas Ulf Kristersson, kuris teigė, kad ES kontekste šalys turi išties skirtingus reikalavimus, įsipareigojimus ir tikslus. Todėl sutarimas tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių yra naudingas, galvojant apie platesnių tikslų įgyvendinimą.
Suomijos atstovė Aura Salla, apibendrindama susitikimo rezultatus, akcentavo bendras kibernetines grėsmes, kurios, politikės teigimu, yra naujos ir vis dažniau pasirodančios, todėl reikalaujančios išskirtinio dėmesio.
Galimų šnipų mainų Norvegijos premjerė nekomentavo
Vilniuje viešinti Norvegijos premjerė po susitikimo nekomentavo galimų šalių šnipų mainų su Rusija. E.Solberg teigė žinanti, jog Lietuvos parlamentas svarsto įstatymą, detalizuojantį prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistiems asmenims, ir „tai svarbi ir gera diskusija“.
„Aš žinau, kad Lietuvos parlamentas diskutuoja dėl malonės įstatymo pataisos, ir manau, kad tai svarbi ir gera diskusija. Aš nekomentuoju klausimų, susijusių su mainais, susitarimais, to, kaip vyktų patys procesai“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė E.Stolberg.
Ji taip pat pažymėjo, kad Norvegija visomis išgalėmis sieks sugrąžinti už šnipinėjimą nuteistą norvegą Frodę Bergą, ir plačiau šio klausimo nekomentuos, nes tai geriausiai atlieptų jo interesus.
Neoficialiomis žiniomis, prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalį.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai. BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.
Maskvos malonės komisija spalio pabaigoje rekomendavo suteikti malonę Rusijoje už šnipinėjimą 14 metų nelaisvės nuteistam norvegui F.Bergui.
