Pirmiausia G.Nausėda susitiko su Suomijos prezidentu S.Niinisto, su kuriuo aptarė situaciją dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos, kalbėjosi apie regioninį saugumą, santykius su ES rytinėmis kaimynėmis, Astravo atominę elektrinę, partnerystę NATO ir kovą su hibridinėmis grėsmėmis.
Užsiminė apie Krymą
Šalių vadovai pradėjo pokalbį nuo sėkmingų dvišalių santykių aptarimo, pabrėžta šalių padaryta pažanga, plėtojant ekonominius ryšius ir bendradarbiaujant inovacijų srityje.
Po susitikimo Suomijos prezidentas dėkojo G.Nausėdai, kad šis pasirinko aplankyti Suomiją pirmąją iš visų Skandinavijos valstybių.
„Kalbėjome, kad paprasti žmonės Baltijos regione turėtų geriau pažinti vienas kitą, nes mūsų likimai šioje vietoje yra panašūs ir manau, kad prezidentas man pritars“, – sakė S.Niinisto.
Jis pridūrė, kad kartu su G.Nausėda daug diskutavo ES stiprinimo klausimais, taip pat ir apie Ukrainos situaciją dėl Krymo.
„Mums labai svarbi yra situacija Ukrainoje dėl Krymo aneksijos ir sankcijų, kurios pateiktos su Minsko susitarimu. (...) Mes palaikysime savo draugus ukrainiečius ir jų naująjį prezidentą su jo dinamiška programa“, – tikino Suomijos vadovas.
Pažadas dėl Astravo AE
Prezidentas G.Nausėda tvirtino, kad susitikime pateikė Lietuvos poziciją dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės ir būtinybės Suomijai bei Lietuvai veikti drauge, užtikrinant piliečių saugumą ir kuriant konkurencingą elektros energijos rinką Šiaurės ir Baltijos šalių regionuose.
„Mes diskutavome apie problemas dėl regiono saugumo, grėsmes iš Rusijos, Baltarusijos, kur turime problemą su atomine jėgaine, kuri stovi prie pat Lietuvos sienos, Astrave.
Mes labai susirūpinę ir norime, kad visos sąlygos mūsų saugumui užtikrinti būtų įgyvendintos dar prieš jos paleidimą, o ne po to“, – kalbėjo G.Nausėda.
Lietuvos valstybės vadovas taip pat akcentavo, kad Astravo atominė kelia grėsmę visoms regiono valstybėms, o jos lokacija, prezidento nuomone, galėjo būti pasirinkta dėl geopolitinių sumetimų.
„Mano idėja – pasinaudoti jūsų patirtimi šioje srityje, sukaupta Suomijoje, nes turite labai gerų, plačios kvalifikacijos specialistų, galinčių padėti Baltarusijai įdiegti visus reikiamus saugiklius arba kokybės standartus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu sakė G.Nausėda.
„Ko gero, bendradarbiavimas šioje srityje būtų labai geras, labai naudingas visoms šalims“, – kalbėjo jis.
Reaguodamas į G.Nausėdos laikyseną Astravo klausimu ir akcentuojamą saugumo standartų užtikrinimo būtinybę, Suomijos prezidentas patikino, kad jo šalis turi patirties su saugumo atominėse elektrinėse užtikrinimu.
S.Niinisto pripažino, kad saugumo standartų užtikrinimas ir laikymasis yra sudėtingas procesas, tačiau pažadėjo suteikti Lietuvai reikiamą pagalbą ir pasidalinti eskpertinėmis žiniomis.
„Suomių patirtis branduolinės saugos klausimais yra aukšto lygio ir aš esu įsitikinęs, kad ji būtų naudinga, jeigu jūs matytumėte reikalą“, – kalbėjo Suomijos prezidentas.
Vienija stiprios ES siekis
Valstybių lyderių susitikime nemažai dėmesio buvo skirta ES klausimams ir valstybių pozicijoms Rytų partnerystės kontekste aptarti. Prezidentai sutarė, kad Suomiją ir Lietuvą vienija stiprios ES vizija.
„ES turi būti stipresnė ir jos balsas geopolitikoje turi būti labiau išgirstas“, – tvirtino S.Niinisto, pridurdamas, kad ES turi skleisti savo vertybes pasauliniu mastu.
Suomijos prezidentas patikino, kad nemano, jog „Brexit“ padarys matomų pokyčių sąjungos saugumo srityje. Apie siekį stiprinti ES kalbėjo ir Lietuvos prezidentas.
„Taip pat aptarėme integraciją į ES ir esu nusivylęs Europos Tarybos sprendimu nepakviesti prie stalo Šiaurės Makedonijos ir Albanijos, tikiuosi, kad rasime sprendimą dėl to ateityje“, – pabrėžė prezidentas, akcentuodamas, kad Lietuva ir Suomija yra ambicingos Rytų partnerystės darbotvarkės šalininkės.
G.Nausėda nemažai dėmesio skyrė ir Ukrainos situacijai. Jo teigimu, Ukrainoje planuojamos reformos yra susiję su korupcijos mažinimu ir įvairių valstybės sričių liberalizavimu.
Būtent nuo reformų sėkmės, pasak G.Nausėdos, priklausys ir užsienio finansavimo, užsienio investicijų pritraukimo į Ukrainą sėkmė.
„Ukrainiečių pasitikėjimas nauju prezidentu yra didelis ir geriausias laikas vykdyti reformas yra dabar, kol pasitikėjimas didelis ir nėra nusivylimo“, – sakė G.Nausėda.
Dėl dialogo su Rusija – išsiskiriančios pozicijos
Po prezidentų susitikimo žiniasklaidos atstovai Suomijos ir Lietuvos prezidentams uždavė klausimą, susijusį su valstybių pozicija Rusijos klausimu.
Valstybių prezidentų laikysena šioje srityje išsiskyrė: S.Niinisto kalbėjo apie dialogo su Maskva poreikį, tuo tarpu G.Nausėda akcentavo, kad dabartinis Rusijos elgesys neleidžia plėtoti dialogo.
„Dialogas su Rusija reiškia, kad tu bandai būti geriau informuotas, ką kitas mano. Matau progresą šioje srityje, kai vis daugiau ES šalių veda dialogą su Rusija. Tai nereiškia, kad reikia sutikti su Kremliumi ar jam pritarti. Bet diskusija reiškia žinojimą, ką Kremlius mano“, – savo poziciją išdėstė S.Niinisto.
Lietuvos valstybės vadovas tikino, kad yra tarpvalstybinio dialogo šalininkas, tačiau kartu pabrėžė, jog agresyvus Rusijos elgesys neleidžia plėtoti glaudesnio dialogo.
„Rusijos agresija vis dar yra, ją matome ne tik Ukrainoje. Mes vis dar nematome iš Rusijos pusės elgesio pasikeitimų. <..> Turime daryti spaudimą Rusijai, kad ji keistų savo agresyvų elgesį“, – žurnalistams aiškino G.Nausėda.
Planas – palankesnis Rusijai
G.Nausėda pareiškė, kad naujas taikos Ukrainoje planas yra palankesnis Rusijai, o ne pačiai Ukrainai. „Su „Steinmeierio formule“ viskas gerai, tačiau, mano akimis, ji labiau palanki Rusijai, o ne Ukrainai“, – sakė jis.
Vokietijos prezidento vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Rusijos remiamų separatistų perimtose Rytų Ukrainos teritorijose joms būtų laikinai suteiktas ypatingasis statusas, rašo BNS.
Tuo atveju, jei po rinkimų tarptautiniai ekspertai patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.
Šis taikos planas turėtų būti svarstomas aukščiausio lygio susitikime tarp Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, jo data kol kas nepaskelbta.
Kritikai teigia, kad „Steinmeierio formulė“ yra nepalanki Ukrainai, nes Kijevas teisiškai nebeteks įtakos rytinėje šalies dalyje, o separatistų okupuotoje teritorijoje laisvi rinkimai bet kokiu atveju būtų neįmanomi.
„Ukrainos vyriausybė yra smarkiai spaudžiama dėl kažko, kažkaip susitarti su Rusijos puse ir padaryti nuolaidų, tačiau mes nematome jokių nuolaidų iš Rusijos pusės“, – kalbėjo G.Nausėda.
Sieks didesnio bendradarbiavimo
Susitikime svarstytas ir dujų jungčių infrastruktūros įgyvendinimo statusas.
Anot G.Nausėdos, Lietuva remia regioninės dujų rinkos integracijos projektus ir yra pasiruošusi prisidėti prie bendros dujų zonos regione kūrimo, diegiant palankesnę tarifų politiką.
„Suomijos kompanijos vis aktyviau naudojasi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, tad pakvietėme dar aktyviau bendradarbiauti, ypač kai ims veikti dujų jungtis su Lenkija ir bus įgyvendintas projektas „Baltic Connector“.
Taip bus užtikrintas dujų rinkos tvarumas tarp Šiaurės šalių ir kontinentinės Europos“, – sakė G.Nausėda.
Susitikime su Suomijos vadovu sutarta dar glaudžiau bendradarbiauti vystant NATO ir Suomijos partnerystę, kovojant su hibridinėmis ir kibernetinio saugumo grėsmėmis, kurios pastaraisiais metais tampa vis aktualesnės tiek Lietuvai, tiek Suomijai.
Aptarta ES Rytų partnerystės politika. Sutarta plėtoti bendrus projektus su Ukraina, siekiant prisidėti prie šios šalies siekio kovoti su korupcija, didinti verslo konkurencingumą ir politinį stabilumą.
Susitiks su lietuvių bendruomene
Vėliau prezidentas susitiks su Suomijos ministru pirmininku Antti Rinne ir parlamento pirmininku Matti Vanhanen.
Prieš vizitą paskelbtame pranešime prezidentas teigė, kad Lietuva „vertina abi šalis vienijantį intensyvų ir draugišką dialogą, ypač ekonomikos, energetikos ir transporto infrastruktūros srityse“.
Helsinkyje prezidentas taip pat susitiks su lietuvių bendruomene ir padės vainiką ant karo didvyrio Carlo Mannerheimo kapo.
