Antradienio vakarinio posėdžio darbotvarkėje įtraukti atitinkami projektai dėl Seimo, prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimų, referendumų įstatymų pakeitimo.
Projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, juos argumentuodamas sugriežtintomis Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.
Komiteto vadovė valstietė Guoda Burokienė teigia, jog pakeitimais siekiama rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.
Pakeitimai numato, kad kandidatų duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus, taip pat juos iškėlusios partijos būtų skelbiamos penkerius metus. Patys rinkimų rezultatai būtų vieši 50 metų.
Šiuo metu šie duomenys Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje prieinami neterminuotai.
Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas yra išsakęs poziciją, kad minimi siūlymai sumažintų skaidrumo lygį Lietuvos politikoje.
VRK vadovė Laura Matjošaitytė skeptiškai vertino siūlymą po 50 metų paslėpti pačius rinkimų rezultatus, anot komisijos pirmininkės, jie turi būti skelbiami neterminuotai.
Pagal projektus, kandidatų į prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamentą, savivaldą duomenys nuo jų paskelbimo dienos VRK interneto svetainėje būtų skelbiami penkerius metus.
Tačiau ir tuomet sužinoti būtų galima ne viską – nevieša taptų informacija apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardas (pavardė), vaikų vardai ir pavardės.
Penkerius metus viešai būtų skelbiami kandidatų vardai, pavardės, duomenys, kas juos iškėlė kandidatais, išrašai iš turto ir pajamų, interesų deklaracijų. Po penkerių metų būtų paslėptos ir deklaracijos.
Pagal projektus, 50 metų būtų galima skelbti tik kandidatų vardus, pavardes ir kokia partija ar rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys. Šiuo metu visi minėti duomenys skelbiami neribotai.
Įstatymų projektais taip pat siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 proc., sudaryti rinkimų komisijų narių rezervą.
Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose.
VRK duomenimis, šiemet valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė nuo 2,62 euro apylinkių komisijų nariams iki 4,06 euro apygardų komisijų pirmininkams.
Dar būtų įtvirtinta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams.
