Apie konfliktinę situaciją vienoje Utenos mokyklų portalui lrytas.lt pranešė mokinės tėvas.
Tėtis: trenkė per užpakalį ir vilko už plaukų
„Dukrai gavus per užpakalį, dukra spyrė mokytojai atgal. Suveikė savigynos instinktas? Juk smurtas sukelia smurtą? Mokytoja, sulaukusi pasipriešinimo, tapo dar agresyvesnė, bandė griebti už rankos, nepavykus griebė už plaukų ir tempdama iš salės rėkė – „einam pas pavaduoją“.
Turbūt susivokusi, ką daro, paleido plaukus ir nuėjo pas pavaduoją. Grįžus su pavaduoja prasidėjo vaiko puolimas dviem frontais. Vaikui bandant pasakoti savo versiją, buvo liepta nerėkti ir galų gale visai užčiaupta. Pradėjus vaikui verkti, direktoriaus pavaduotoja išsivedė ją iš salės ir paliko ant laiptų verkiančią, dar pagrasinusi, kad iškvies policiją“, – pasakojo mergaitės tėvas.
Tėvai tikino, kad apie kilusią konfliktinę situaciją sužinojo tik grįžę namo. „Nei mokytoja, nei pavaduoja nepranešė mums, tėvams, apie konfliktą iš karto. Turbūt tikėjosi, kad tai praslys tylomis, kaip ir tikriausiai daug kartų anksčiau. Ar tai normalu?“ – klausė tėvas.
Vyras teigė, kad tarp mokinių mokytoja pagarsėjusi kaip mėgstanti naudoti psichologinį smurtą, patyčias ir fizinį smurtą.
„Tačiau dėl baimės, kad bus mažinami pažymiai, užsitrauks mokytojos pyktį, ilgą laiką visi vaikai tylėjo. Tiesa, tiek direktorius, tiek direktoriaus pavaduotoja puikiai žino šią problemišką mokytoją. Klausimas, kodėl niekas nesiima veiksmų spręsti šią problemą?“ – kalbėjo tėvas.
Direktorius: mergaitė turi labai daug problemų
Utenos mokyklos direktorius papasakojo apie kilusį konfliktą tarp kūno kultūros mokytojos ir mokinės.
„Mergaitė parėjusi namo pateikė labai vienpusišką situaciją ir tėvų reakcija buvo tokia. Vėliau jie pamatė visą situaciją, kaip viskas vyko, ir jų nuomonė jau buvo kita.
Ketvirtadienį vyko kūno kultūros pamoka. Ši mergaitė turi labai daug problemų – ji greitai užsidega, yra labai impulsyvi, jai būdavo teikiama psichologo pagalba. Vėliau tėveliai tai nutraukė, galbūt psichologę norėjo pakeisti, nežinau. Ji tokių problemų turi.
Ji dažnai ateina nepasiruošusi pamokoms. Kitose pamokose būdavo panašių dalykų. Jai iš tiesų reikia pagalbos.
Per kūno kultūros pamoką ji taip pat buvo nepasiruošusi. Ji kabojo ant švediškos sienelės. Visa klasė žaidė judrųjį žaidimą.
Mokytoja priėjo prie jos ir sakė: „Gana tau kaboti, dabar tu gaudai“ ir plekštelėjo jai per užpakalį. Ji nušoko nuo sienelės. Atsisuko į mokytoją ir pasakė: „Eik tu š..t.“ Mokytoja pasakė, kaip čia kalba, ir du kartus mergaitė stipriai spyrė mokytojai. Aišku, ten mėlynių nėra akivaizdžių.
Po spyrių mokytoja paėmė ją už peties, apsuko ir liepė eiti link durų iš salės. Pati ėjo pasakyti pavaduotojai, kokia situacija.
Jai būna tokių variantų, gali ir žodžių neatsirinkti. Vaikas nekaltas, kad taip yra. Bet yra, kaip yra. Tada vaikas išėjo iš salės, o mokytoja nuėjo pas pavaduotoją papasakoti situacijos.
Mokytoja ten kažkaip netampė jos už plaukų, mes kalbėjome ir su vaikais, mergaite ir jos tėvais. Jos plaukai yra ilgi, mokytoja ją paėmė už peties ir tie plaukai pasitaikė. Mokytoja tik apsuko ir stumtelėjo eiti iš salės.
Mergaitė verkė išėjusi į lauką ir, matyt, paskui pati suprato, kad čia negerai yra. Mokytoja buvo įpareigota iškart paskambinti tėvams ir papasakoti apie situaciją. Tą pačią dieną pas mus vyko Atvirų durų diena ir mokytoja manė, kad tėveliai ateis ir su jais pasikalbės mokykloje.
Tėveliai neatėjo, mokytoja jiems parašė kur kas vėliau, kai Atvirų durų diena ėjo į pabaigą. Mergaitė tėvams grįžusi papasakojo, kad ją tampė.
Vėliau jos tėveliai buvo atėję į mokyklą. Mes kalbėjomės ir pirmadienį baigėme viską aiškintis. Vakar buvo tėvų komiteto posėdis ir visą situaciją aptarėme.
Ši mokytoja nebuvo patekusi į panašią situaciją, neturėjo kokių nors problemų. Ji tikrai nėra pikta ar kerštinga. Bet mergaitė – tikrai turinti problemų. Informavome vaikų teisių darbuotojus.
Su tėveliais taip pat kalbėjome, kad reikia tęsti psichologų pagalbą, ir jie žadėjo pagalvoti. Kalbėjome su mergaite ir jos problemos vėl išlindo per kitą pamoką. Ji pati ir tėveliai sutiko, kad reikia tęsti pagalbos teikimą, be to nieko nepadarysi. Ji pati nesusivaldo ir nežino, kodėl jai taip būna“, – kalbėjo direktorius.
Psichologė: „Nuolat kyla konfliktų su paaugliais“
Apie mokinių ir mokytojų santykius komentavo Vilniaus pedagoginės ir psichologinės tarnybos psichologė Jolanta Šabliauskienė.
„Prasidėjus paauglystei vaikai tampa mažiau paklusnūs nei anksčiau. Jie ginčijasi, neklauso, provokuoja. Pedagogai turi turėti specialių žinių ir įgūdžių, kaip atlaikyti, kokias technikas naudoti siekiant drausmės klasėje, bet ir nepažeidžiant vaiko ribų. Kartais tiesiog padeda draugiškas humoras, draugiškas mokytojo elgesys, kai vaikas dar nieko blogo nedaro. Tuomet reikia mažiau energijos sutelkti į konfliktų sprendimą.
Kartais paaugliai yra pasišiaušę kaip ežiai, bet jie nori būti mylimi ir „glostomi“, tai yra siekia pripažinimo.
Bet nuolat kyla konfliktų su paaugliais. Tai neišvengiama. Jie gali bandyti praplėsti ribas, būti demonstratyvūs, nesilaikyti taisyklių. Turbūt čia yra nuolatinė pedagogų duona. Paaugliai konfliktuoja su visais suaugusiaisiais – mokytojais, tėvais, būrelių vadovais, autobusų keleiviais ar kitais.
Svarbu, kad suaugęs būtų sąmoningas ir kilus konfliktui vengtų peržengti vaiko ribas, tai yra nežemintų, neužgauliotų ir pan. Paauglys gali provokuoti, o suaugęs – jaustis pažemintas ir prarasti savitvardą. Jei suaugęs nesusilaiko ir užsipuola vaiką, siekdamas net ir geriausių tikslų, tai tampa smurtu.
Jei konfliktas kyla pamokos metu, svarbu atsiminti, kad pamoka skirta ne konfliktams spręsti. Reikėtų susitarti su vaiku ir atidėti konflikto sprendimą vėlesniam laikui (per pertrauką ar po pamokų). Pamoka yra skirta darbui ir mokymuisi. Neturėtų būti pamokos metu nuolat kviečiami psichologai ar socialiniai darbuotojai.
Vienas paauglių malonumų – pamokos nutraukimas. Tinka viskas, kad tik nereikėtų dirbti. Gali būti, kad konfliktų kils mažiau, jei bus nustatytos aiškios taisyklės.
Kiekviena mokykla turėtų turėti savo algoritmą ir tvarką, kaip konfliktai sprendžiami. Kartais prireikia ir tarpininkų – tai socialinis pedagogas, psichologas, administracijos darbuotojas ar specialiai apmokyti pedagogai.
Jei pirmą kartą įvyksta konfliktinė situacija, galbūt geriau neskubėti įtraukti ir tėvų, nes gali nukentėti ir vaikas. Su paprastais konfliktais mokytojai turėtų mokėti tvarkytis ir patys. Dar svarbu, kaip tėvai įtraukiami, kokios pagalbos iš jų tikimės.
Jei vaikas nuolat nedirba per pamokas, tėvai turėtų būti informuojami, kad žinotų, kas vyksta su vaiku. Gal paauglys išgyvena krizę ir taip siekia pagalbos. Kartais mokykla įtraukia tėvus tam, kad tėvai nubaustų vaiką, tada situacija tarp mokytojo ir mokinio tik blogės. Mokinys nebegerbia mokytojo, jo elgesys blogėja, ir užsisuka ydingas ratas.
Mes iš tėvų tikimės supratimo, daugiau informacijos, kas vyksta su vaiku, kaip jiems pavyksta su juo susitarti“, – kalbėjo psichologė.
