Komisija susitikime diskutavo apie gaisro padarinių šalinimo eigą Alytaus mieste ir rajone, taip pat ir gautus tyrimų rezultatus.
Po susitikimo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pranešė, kad gaisro padangų perdirbimo įmonėje metu padaryta žala tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, kitur jos nenustatyta.
Pasak ministrės, tai rodo vietoje atlikti tyrimai.
„Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R.Tamašunienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika pranešė, kad atlikus tyrimą 12-ai Alytaus rajono kaimų panaikinti apribojimai pieno tiekimui į rinką. Tokie apribojimai toliau taikomi 17-ai kaimų.
Pasak D.Remeikos, atlikus žolės ir želmenų tyrimus paaiškėjo, kad juose nuodingų dioksinų yra tiek netoli gaisravietės, tiek toliau nuo gaisro židinio esančiose vietose.
Galvos skausmas dėl vandens
Politikai ir specialistai taip pat svarsto, kaip išvalyti po gaisro likusį užterštą vandenį. Daugiausia jo yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje – apie 30 tūkst. kubinių metrų.
Dar apie 10 tūkst. kubinių metrų susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir apie 1 tūkst. kubinių metrų susikaupė gamyklos rūsiuose.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Raimundo Sakalausko, tvarkymo procesą stabdo tai, kad būtina dar kartą atlikti tyrimus dėl vandenyje susikaupusių teršalų.
„Kol nesutariame, kas ten yra, priimti galutinius sprendimus dėl tvarkymo yra neteisinga“, – sakė R.Sakalauskas.
Pasak jo, vandens sutvarkymo darbai gali trukti nuo kelių savaičių iki pusmečio ar netgi daugiau. „Optimistiniu variantu, jeigu tyrimai neparodys kažko kito, tai turėtų būti keletos savaičių, mėnesio klausimas“, – tvirtino tarnautojas.
„Pesimistiniu variantu yra įvairios versijos, nuo cheminio valymo, naudoti įvairius sorbentus, tai jau tam tikri gaunasi ir paslaugų pirkimai ir netgi statybiniai darbai. (...) Tai gali užtrukti keletą mėnesių, galbūt iki pusmečio“, – kalbėjo jis.
Valstybės valdoma įmonė „Toksika“ iš gaisravietės jau išvežė apie pusę sudegusių padangų, tačiau dabar darbai sulėtės, nes reikės atskirti padangų liekanas nuo pastato griuvėsių ar panašių medžiagų, laikomų nepavojingomis atliekomis. Jos bus paliktos įmonėje.
„Nesigaus krauti ir vežti“, – sakė R. Sakalauskas.
„Milijoninės sumos“
Vidaus reikalų ministrė sakė, kad gaisro padaliniams likviduoti reikės „milijoninių sumų“.
Dalį pinigų bus siekiama atgauti iš „Ekologistikos“ savininko, kita dalis institucijoms bus kompensuota iš valstybės rezervo. Pasak R.Tamašunienės, per pirmadienio posėdį institucijų atstovai pateikė savo patirtas išlaidas ir nustatytą žalą.
Didžiausią sumą – 5,5 mln. eurų – įvardijo Aplinkos ministerija kaip gaisro metu padarytą žalą aplinkai.
250 tūkst. eurų tyrimams jau panaudojo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 100 tūkst. eurų žalą pateikė Alytaus miesto savivaldybė. Rajono savivaldybė ekstremalių situacijų komisijai nurodė apie 40 tūkst. eurų, tačiau ši suma turėtų augti, nes į ją kreipėsi tik 18 iš maždaug šimto nukentėjusių ūkininkų.
Dar maždaug 400 tūkst. eurų kainuos Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamas gyventojų sveikatos tyrimas, vadinamas biomonitoringu.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės, planuojama tirti grupę žmonių gaisro pažeistoje vietovėje ir jų tyrimų rezultatus lyginti su kita kontroline grupe, sudaryta iš žmonių, gyvenančių visoje Lietuvoje.
Ji teigė, kad biomonitoringą tikimasi pradėti sausį, bus imamas tiriamųjų kraujas. „Pagal turimus duomenis, poveikis (žmonių sveikatai) galėtų būti daugiau dėl dūmų“, – sakė viceministrė.
Pasak jos, tiriamas grupes sudarys apie šimtas žmonių.
Rinkosi prieš mėnesį
Paskutinį kartą Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija į posėdį rinkosi beveik prieš mėnesį, spalio 20 dieną, praėjus kelioms dienoms nuo gaisro Alytuje pradžios.
Šis komisijos posėdis buvo surengtas Alytuje, jos nariai tuo metu taip pat lankėsi ir gaisravietėje, tačiau valstybės lygiu ekstremali padėtis nebuvo paskelbta.
Alytaus mieste ir rajone iki šiol paskelbtos ekstremalios situacijos savivaldybių lygiu.
Tai reiškia, kad ekstremalią situaciją kontroliuoja pačios savivaldybės, tačiau turi galimybę kreiptis į Valstybės rezervą dėl kompensacijų ar kitų reikalingų priemonių situacijai likviduoti.
Tiria vandenį
Ekspertai ir mokslininkai pirmadienį dar kartą po gaisro Alytuje ėmė užteršto vandens mėginius.
„Galima daryti prielaidą, kad didžiausia tarša susikaupusi vandenyje, kuris buvo naudotas gaisrui gesinti. Šio vandens mėginius tyrimui dar kartą ims ekspertų ir mokslininkų konsiliumas pirmadienį“, – BNS sakė aplinkos ministro atstovas Justas Jaskonis.
Pasak jo, penktadienį gauti tarpiniai keliolikos dirvožemio mėginių rezultatai, kuriais užfiksuota neženkli tarša, tačiau galutinis vertinimas žadamas kitą savaitę.
„Tarpiniais keliolikos paviršinio dirvožemio mėginių rezultatais, fiksuojama tik neženkli tarša. Galutiniai vertinimai bus kitos savaitės pradžioje, turint išsamius ir galutinius tyrimų rezultatus“, – teigė Kęstučio Mažeikos atstovas.
15 mėginių buvo imta Alytaus rajone esančioje Miklusėnų gyvenvietėje bei Alytaus miesto Panemunės ir Putinų mikrorajonuose.
Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir Kauno technologijos universiteto ekspertai, taip pat Alytaus miesto savivaldybės ir už nuotekų valymą mieste atsakingos įmonės „Dzūkijos vandenys“ atstovai penktadienį Alytuje rinkosi spręsti, kokiu būdu valyti gaisro metu susikaupusį užterštą vandenį.
Daugiausia užteršto vandens yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje – apie 30 tūkst. kubinių metrų. Dar apie 10 tūkst. kubinių metrų susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir apie 1 tūkst. kubinių metrų susikaupė gamyklos rūsiuose.
Prašo kompensacijų
Alytaus rajono savivaldybė pranešė, kad dėl kompensacijų jau kreipėsi 18 ūkininkų, dvi įmonės, rajono priešgaisrinės apsaugos tarnyba, Visuomenės sveikatos biuras ir savivaldybės administracija.
Savivaldybė Finansų ministerijai pateiks 21 prašymą, o dviejų įmonių prašymai bus pateikti vėliau, kai jos atsiųs trūkstamus dokumentus.
Vėliau savivaldybė žalos duomenis tikslins ir kas dvi savaites juos teiks ministerijai. Nukentėjusieji nuo gaisro dėl kompensacijos turi kreiptis ne vėliau kaip per mėnesį nuo žalos atsiradimo.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Aptikus užteršto pieno ūkiuose, 29 kaimo vietovėms buvo uždrausta tiekti, parduoti bei naudoti savo reikmėms pieną. Vėliau šešioms jų buvo leista tai daryti.
Be to, iš karto po gaisro iš prekybos atšaukta beveik 400 tonų „Rokiškio sūrio“, „Rokiškio pieno“, „Varėnos pienelio“, „Rivonos“ ir „Marijampolės pieno konservų“ pieno produktų.
Kol kas neaišku, kiek sieks visa žala ūkininkams, verslininkams bei įvairioms tarnyboms. Aplinkos ministras K.Mažeika yra sakęs, kad gamtai padaryta žala gali siekti 5 mln. eurų.
