„Gėda, gėda, gėda, kad nefinansuoja, kad neužtikrina tinkamo finansavimo ugniagesiams“, – tokiomis skanduotėmis susirinkę gaisrininkai kreipėsi į valdžios atstovus.
Reikalauja pinigų ir tinkamo komandų formavimo
Skaičiuojama, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie 50 proc. visų šalies gaisrų bei atliekant apie 30 proc. gelbėjimo darbų, t.y. 11000-13000 išvykimų per metus. Pasak ugniagesių atstovų, dažnu atveju kaimo ir kitose atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą ir pradeda gaisro gesinimą ir gelbėjimo darbus.
Esant tokiai situacijai, prie Vyriausybės protestuojantys gaisrininkai reikalavo skirti jiems daugiau pinigų bei tinkamai komplektuoti komandas. Protestą rengiančios profsąjungos pabrėžė, kad šiemet savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams buvo numatyta beveik 24,8 mln. eurų, nors finansavimo poreikis buvo 27 mln. eurų.
Anot profsąjungų atstovų, kitąmet savivaldybių ugniagesiams reikėtų 32 mln. eurų, nors biudžete planuojami 27 mln. eurų.
Savivaldybių ugniagesiai taip pat reikalavo laikytis Vyriausybės patvirtintų taisyklių, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du žmonės, dirbantys keturiomis pamainomis. Anot jų, pagal dabar suteiktą etatų skaičių yra užprogramuojami ugniagesių viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.
Primename, kad savivaldybių ugniagesiai nėra statutiniai pareigūnai, jie atlieka pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus.
„Kalbant apie nestatutinių ugniagesių darbo užmokestį, reikėtų paminėti, kad tai yra minimalus darbo užmokestis, iš esmės vos keletu eurų didesnis už minimalią algą.
Kaip mes žinome pagal Darbo kodeksą, minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tai reikėtų mūsų valdžios paklausti, ar tikrai mūsų ugniagesiai dirba nekvalifikuotą darbą? <..>
Mes negalime palikti mažesnių miestelių be ugniagesių. Čia ne bankų skyriai, kuriuos galima panaikinti. Žmonės moka mokesčius ir jie nori, kad būtų užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos“, – protesto metu svarstė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.
Bijo likti be algų
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga turėtų didėti 52 eurais (nuo šiuo metu nustatytos 555 Eur iki 607 Eur sumos).
Todėl nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių atliekamai valstybės perduotai priešgaisrinei funkcijai vykdyti skiriamų valstybės dotacijų suma minimaliai turi didėti bent 52 eurais per mėnesį (624 eur/metus) kiekvienam savivaldybėje dirbančiam ugniagesiui.
„Deja, dabartinė teisės aktais nustatyta savivaldybių ugniagesių komandų struktūra užprogramuoja ir neišvengiamą viršvalandinį darbą ugniagesiams, kuris taip pat turi būti teisingai apmokamas skiriant savivaldybėms iš valstybės biudžeto tam tikslui papildomų lėšų“, – oficialiame pranešime pabrėžė Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos vadovas Vytas Kaziliūnas.
Kai kurie Vinco Kudirkos aikštėje protestuojantys ugniagesiai atviravo, kad šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo gruodį jie gali likti be darbo užmokesčio. O kitų metų finansavimo planai, jų teigimu, problemų ne tik nespręs, bet padidins.
Tikimybę, kad gruodį ugniagesiai gali likti be algų, patvirtino ir Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Algis Lisauskas, tikindamas, kad „trūksta 1,5 mln. eurų šiems metams išsimokėti atlyginimams“.
„Turi pagal visas taisykles, patvirtintas Vyriausybės, budėti du ugniagesiai, tačiau iš to biednumo budi po vieną, nes nėra pinigų. Pažeidinėjame darbo saugą. Atvažiuoja į gaisrą su mašina vienas žmogus – kaip anekdote. Prisigyvenom, kad mūsų Vyriausybė nekreipia dėmesio“, – Vinco Kudirkos aikštėje sakė A.Lisauskas.
Kol valdžia žada, ugniagesiai naudoja sovietinę techniką
Mitinge dalyvavo ir vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, kuris tikino, kad „savivaldybių ugniagesių poreikiai kiekvienais metais didėja. O šiais metais taip pat yra paprašyta pinigų“.
Kokie poreikiai bus patenkinti, pasak viceministro, bus matyti, kai bus patvirtintas biudžetas. Jis tikino nemanąs, kad gaisrininkai gruodžio mėnesį liks be atlyginimų.
Piketo metu ugniagesiai gelbėtojai pasakojo, kad daug problemų kelia ir sena įranga bei sovietinės mašinos.
„Tai ilgalaikis procesas, kad automobilius pakeisti ne taip greita ir ne taip paprasta. Iš dalies jie atlieka savo funkciją, iš dalies reiktų juos keisti. Numatyta, kad kiekvienais metais po truputį atnaujinsim autoparką“, – situaciją komentavo Č.Mulma.
Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, valstietis Valius Ąžuolas dėkojo ugniagesiams ir žadėjo biudžeto pataisas, numatančias reikiamą finansavimą.
„Iš tikrųjų norėčiau prieš jus nulenkti galvą už jūsų darbą, kad jūs, kokios bebūtų sąlygos, savo pareigą visada atliekate. Ir jumis žmonės pasitiki daugiausiai. Dėkoju jums už tai. Noriu padėkoti jūsų profsąjungai ir jūsų atstovams <..>. Džiaugiuosi, kad sprendimų pavyko rasti tiek su Vyriausybe, tiek su Finansų ministerija, tiek su Vidaus reikalų ministerija“, – teigė V.Ąžuolas.
Pagal šį sutarimą, politiko teigimu, biudžetą numatyta didinti 3,2 mln. eurų.
„Rytoj teikiu Biudžeto ir finansų komitetui, kad būtų papildomai skirta dar 2,5 mln. eurų. Tai bendra suma padidėjimo būtų 5,7 mln. eurų. Tikiuosi, kad tokiam siūlymui bus pritarta komitete, biudžetas grįš į Vyriausybę ir Vyriausybė taip pat palaikys šį siūlymą“, – sakė valstietis.
