Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininku Algiu Lisausku bei Šiaulių rajone ugniagesiu dirbančiu Arūnu Stasiuliu.
– Pone Stasiuli, jūs dirbate Rokiškio rajone ugniagesiu gelbėtoju. Jūs esate dažniausiai tas, kuris rajone pirmasis atvyksta į gaisravietę. Kokios yra jūsų darbo sąlygos? Ar nestatutiniai, savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai viskuo aprūpinti ir gali tinkamai, kokybiškai atlikti savo darbą – gelbėti žmones ir jų turtą?
A.Stasiulis: Darbo sąlygos yra pakenčiamos, bet labiausiai nerimą kelia, kad tenka dirbti po vieną.
– Jūs esate vienas ir vykstate į gaisrą būdamas vienas, be jokio kolegos?
A.Stasiulis: Taip. Būna tokių atvejų, kad arba yra viršvalandžiai kolegai, arba atostogose. Neleidžia dirbti viršvalandžių tarnyba ir važiuojam po vieną. Įsivaizduokite, kokia gaisro gesinimo kokybė.
Ugniagesiai nusivylę, bet streikui nesiruošia: „Negalim palikti žmonių neapsaugotų“
– Ką gali nuvykęs vienas ugniagesys padaryti gaisravietėje?
A.Stasiulis: Vienas ugniagesys gali paduoti vandenį. Jeigu nėra pašalinio, vietos gyventojo, atbėgusio padėti į gaisravietę, tai ir pačiam yra rizikinga, ir neužtikrinamas gyventojų saugumas.
– Pone Lisauskai, kodėl taip yra? Kodėl vienas ugniagesys keliauja į gaisrą? Įsivaizduoju, kad tai ir apskritai nėra saugu?
A.Lisauskas: Taip, tai nėra saugu. Kreipėmės mes į Darbo saugos inspekciją, visas dalykas yra tame, kad nepakankamas finansavimas. Šiais metais trūksta 2,6 mln. savivaldybių ugniagesiams. Iš jų 1,5 mln. sudaro darbo užmokestis. Šiais metais gruodžio mėnesį jau mes neturėsime, iš ko mokėti atlyginimus.
– Ar čia tikrai jau žinomas faktas, kad gruodį ugniagesiai gelbėtojai liks be algų?
A.Lisauskas: Taip, liks be algų. Galbūt tas įsiskolinimas eis į kitus metus, kaip būdavo anksčiau, bet mes prašome Vyriausybės, kad skirtų tam lėšas. Tas visas susidarė iš to, kad dabar ugniagesiai važiuoja po vieną, po du – nėra iš ko mokėti atlyginimo, atlyginimo fondo nėra. Kitos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos taupo ir vietoj dviejų ugniagesių dirba po vieną. Kaip kolega sakė – Joniškio rajone yra net kitos komandos, kur 9 žmonės turi būti, bet yra 5 žmonės.
Lietuvoje yra 51 savivaldybė, yra 51 priešgaisrinė tarnyba ir jos turi komandas. Iš viso Lietuvoje yra 279 ugniagesių komandos. Tos komandos yra vietovėse, nutolusiose nuo miesto centrų, kur žmonėms reikia suteikti pirmą pagalbą, esant gaisrui. Tose komandose yra 9 etatai – 8 ugniagesiai ir vienas skyrininkas. Joniškio rajone priėmė 5 žmones, daugiau negali priimti ugniagesių, nes nėra iš ko mokėti.
– Ir dėl to gaunasi, kad vienam ugniagesiui tenka vykti į gaisravietę.
A.Lisauskas: Taip. Ir atlikti pareigą už du. Nukenčia žmonių saugumas, kokybė gaisro gesinimo ir pačių ugniagesių saugumas.
– Gruodį ugniagesiai gelbėtojai apskritai gali likti be atlyginimų. Pone Stasiuli, žinote, ką darysite, jei gruodį, prieš didžiąsias metų šventes, pinigų nesulauksite?
A.Stasiulis: Tokių drastiškų priemonių negalvojom nieko daryti, bet kalbam su profsąjungom – kažką vis tiek reiks daryti. Gal vėl darysim kažkokias akcijas prašyti tų pinigėlių.
– Kiek jūs uždirbate?
A.Stasiulis: Vidutiniškai mūsų savivaldybėje apie 470 eurų per mėnesį į rankas. Priklauso nuo naktinių valandų, šventinių dienų, kiek dirbam. Bet apie 20 proc. tą atlyginimą sukelia naktinės valandos, nes už jas moka brangiau.
– Ar ugniagesiai išgyvena iš tokio atlyginimo? Budėjimai vyksta ne kiekvieną parą, daugelis galbūt turi papildomus darbus?
A.Stasiulis: Visi turim papildomus darbus, iš tų pinigėlių niekaip neišgyventume. Yra vaikai, kuriuos reikia į mokslus išleisti, ir savo namus prižiūrėti. Iš tų 40 su trupučiu šansų nėra išgyventi. Tas vėl susideda į tą, kad turim dirbti kitus darbus, parėję iš kito darbo, rytą vėl einam budėti visą parą. Visą parą atbudėję, vėl einam į kitus darbus. Nepailsėję, pavargę. Ir ta kokybė būna prastesnė.
– Pone Lisauskai, šiandien jūs piketavote prie Vyriausybės. Ar jūs sulaukėte reakcijos iš valdžios atstovų? Kiek viešoje erdvėje paskaičiau, vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma buvo atvykęs į piketą ir jo atsakymas buvo, kad yra pinigų kiek yra ir reikia taip išgyventi. Ar jūs sulaukėte konkretesnių pažadų? Mes nekalbame apie šimtamilijonine sumas, šiemet, jūs sakote, trūksta virš 2 mln., kitiems metams poreikis 32 mln., o suplanuota 27 mln.
A.Lisauskas: Buvo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, kuris pažadėjo, kad 3,2 mln. jau yra surasta savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms prie tų 27 mln. Ir dar dėl 2,5 mln. vyksta pokalbiai, derybos. Tokie pažadai, bet kas įdomiausia, buvo ne vienas mitingas – niekas iš Vyriausybės atstovų neišėjo į lauką, pas mitinguotojus.
– Viceministras irgi Vyriausybės atstovas – galima taip traktuoti. Jis kalbėjo su jumis?
A.Lisauskas: Jis atėjo, pasisveikino, apsisuko ir išėjo. Net nepakalbėjo. Dar mes šnekėjome: gal jūs ką nors, viceministre, pasakysite. Gerai, gerai ir dingo iš minios.
– Pone Stasiuli, kaip jūs žvelgiate į tai, kad valdžios atstovai, šiuo atveju viceministras, nei su jumis pabendrauti per daug norėjo ir apskritai visuomenei ištransliuoja žinią, kad yra kaip yra, gyvenkime taip ir galbūt susitaikykime su tuo. Jums nekyla nusivylimas, nesvarstote galbūt mesti tą darbą?
A.Stasiulis: Be abejo, kad yra visokie ir piktumai, ir nerimas dėl to. Jaunesnio amžiaus vaikinai meta darbus ir išvažiuoja į užsienį. O mes, senesni, yra didelė problema tas labai didelis finansinis skirtumas, bet stengiamės kažkaip, kitus darbus turim, kažkaip išgyventi. Bet šiaip esame nusivylę labai visu departamentu, Vyriausybe ir visais valdžios vyrais.
– Jūs dar tikite jų pažadais?
A.Stasiulis: Norim tikėti, bet kažkaip nelabai tikisi.
– Šiandien į Kudirkos aikštę priešais Vyriausybę buvo atvaryta ir sena ugniagesių mašina, tarybinius laikus dar menanti. Daug dar tokių mašinų yra savivaldybėse? Kalbame apie atlyginimus, bet ar užtikrinamos tvarkingos mašinos, aprangos, batai?
A.Stasiulis: Su apranga šiuo momentu šiek tiek pagerėjo situacija, yra nupirkta naujų aprangų. Bet su technika – tikrai turim labai seną, vadinamą sovietinę techniką. Bent jau mūsų komandoje turim GAZ-66 rusišką mašiną, į ją telpa tik 1,6 kubo vandens. Tai mes, nuvažiavę savo kaime į gaisrą, tą vandenį išpilam per 5-6 minutes. Net nespėja statutiniai atvažiuoti. Paliktas likimo valiai. Mes išpilam, gaisras vėl toliau įsiplieskia ir kol atvažiuoja statutiniai, vėl būna čiut ne tas pats.
– Ką tokiu atveju ugniagesys gelbėtojas daro? Atvažiuoja, išpylė vandenį, kolegos neatvyko. Belieka stovėti ir žiūrėti?
A.Stasiulis: Ne, mes važiuojam vėl prisipildyti vandens. Kaime jokių hidrantų nėra, kurie yra miestuose – vėl kitokia padėtis yra. Ir dar yra didelė problema, kad niekas neprižiūri priešgaisrinių rezervuarų, telkinių – viską suverčia seniūnijai. Kiek bendravom su seniūne, skambinom į savivaldybę – seniūnei liepia rūpintis tuo dalyku. Ką seniūnė pasirūpins, kaip ji pripils to vandens?
– Pone Lisauskai, kodėl prieita iki tokios situacijos? Ar yra, kas prižiūri, kad ir automobiliai būtų tvarkingi, ir tuos pačius vandens rezervuarus? Ar yra kažkokia institucija, ar palikta likimo valiai ir tiems keliems žmonėms komandose tenka patiems tuo rūpintis?
A.Lisauskas: Pagal viską Vyriausybė suteikia savivaldybėms funkcijas ir skiria pinigus tik atlyginimams ir dalį aprūpinimui. 96 proc. pinigų, kuriuos gaunam iš valstybės, eina atlyginimams. Kiti 4 proc. technikai, aprūpinimui, kurui, išlaikymui. Tai įsivaizduojate, koks yra mizeris, nenupirksi nei technikos, nei ką. Viską palieka ant savivaldybės pečių, nors tą funkciją turi Vyriausybė vykdyti.
Vyriausybė deleguoja funkcijas savivaldybėms, bet neaprūpina jų pinigais, kaip priklauso. Gerai, jeigu savivaldybė yra geranoriška, turi pinigų pakankamai, turi naują techniką. Kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Joniškyje buvom nuvažiavę pas merą. Jis pasakė taip: „Neturim pinigų, naikinkit priešgaisrines komandas“. Joniškyje buvo panaikintos dvi priešgaisrinės komandos. Situacija nepasikeitė. Iki šiol pas juos problema su tuo, kad nėra žmonių. Dabar atsirado Vitalijus Gailius, jis prisižadėjo, kad tuo klausimu pasirūpins.
– Lietuvoje daug savivaldybių, kurios skiria papildomai pinigus? Jūs protestavote prie Vyriausybės, gal ir prie savivaldybių reikėtų rengti vietos ugniagesiams piketus?
A.Lisauskas: Per šiuos metus savivaldybės prisidėjo prie ugniagesių finansavimo iki 1,5 mln. Vienas nuperka priešgaisrinę techniką, cisterną, kiti patvarko pastatus, kadangi pastatai, jeigu jūs pamatytumėte, atrodo pas ūkininką tvartas gražesnis. Patys ugniagesiai malkas skaldo, pečius kūrena, valo patalpas. Tokia yra padėtis.
– Ar jūs spaudžiate, lūkesčius išsakote savivaldybėms? Šiandien prie Vyriausybės paprotestavote, išsakėte savo reikalavimus, bet savivaldybėms galbūt irgi derėtų dalintis finansine našta ir 1,5 mln. per 51 savivaldybę turbūt nėra geistinas skaičius?
A.Lisauskas: Taip, tas skaičius yra sąlyginai mažas. Savivaldybės pasako, kad čia yra Vyriausybės funkcija. Jos prisideda tuo, kuo gali. Pagal viską, savivaldybei priklauso žmonių saugumas, jie traukia į savo planus, kad mes rūpinsimės. Yra sukarintų priešgaisrinių tarnyba, yra inspektoriai, kurie tikrina, surašo patvarkymus, kad jie būtų sutvarkyti. Dabar daug kur kaimo vietovėse rengia priešgaisrinį vandentiekį, ko pasekoje palengvina gesinimą.
– Pone Stasiuli, 13 metų dirbate ugniagesiu. Ar ta situacija nors kiek keičiasi?
A.Stasiulis: Situacija gal netgi blogėja. Anksčiau būdavo, kad ir pinigėlius, kuriuos skirdavo, kažkaip atiduodavo, nebūdavo tokių didelių problemų. Dabar kažkaip viską suverčia vien ant savivaldybės pečių, o savivaldybė negali visko išspręsti.
– Ar jūs, matydamas šią situaciją, galėtumėte pasakyti, kad žmonės, kurie gyvena atokesniuose rajonuose, yra saugūs, ar jie laiku sulauktų tinkamos pagalbos, jeigu kiltų gaisras?
A.Stasiulis: Didžiąja dalimi jie yra saugūs, bet būna tokių atvejų, kad ir mūsų sena technika sulūžta, pakeliui. Skirtumas atvažiavimo iš miesto priešgaisrinės tarnybos yra nuo kelių iki keliolikos minučių, tai čia tikrai nėra didelis saugumas atokesniems gyventojams.
– Pone Lisauskai, vykstant biudžeto svarstymams ir švietimo bendruomenės žmonės kelia nepasitenkinimą, ir medikai kelia nepasitenkinimą. Jau laukiame mokytojų, dėstytojų protestų. Ar savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai taip pat gali protestuoti, streikuoti?
Susiję straipsniai
A.Lisauskas: Savivaldybių ugniagesiams pagal įstatymą leidžiama streikuoti, protestuoti, bet mes streiką numatom kaip paskutinį kraštutinumą. Jeigu mes streikuosim, automatiškai nukentės žmonių saugumas.
Įsivaizduokit, atokesnis kaimas ir ugniagesiai streikuoja. Mes nedarom dėl žmonių saugumo. Mes sakėm darysim streiką: aprengsim ugniagesio uniforma iškamšą ir pasakysim, čia tas ugniagesys, kuris streikuoja. Kitas vykdys savo pareigas. Mes negalim palikti žmonių neapsaugotų, nesupras mūsų liaudis, sakys: mes jums mokam mokesčius savo, iš jūsų norim lūkesčių, o jūs sugalvojot streikuoti. Aišku, suprantu, kad mūsų noras yra kad mes gyventume geriau.
– Gal tolimesni jūsų žingsniai bus prie savivaldybių, rajonų savivaldybių?
A.Lisauskas: Šnekėjome, jeigu kas prie Finansų ministerijos, toliau darysime kraštutiniu atveju kaip ir bado akcijas. Čia spręs mūsų valdyba, kartu su ugniagesiais, bendruomene, kokius tolimesnius daryti, kad visas problemas išspręsti. Jau užtenka, kiek galima kentėti. Metai iš metų vis pažadai, pažadai. Už tokią pinigų sumą neįmanoma išgyventi – technika, dar kažkas. Kitų metų biudžetas – numatyta buvo 32 mln., skyrė 27 mln. Tai kaip galima priiminėti nacionalinę kolektyvinę sutartį, kur numatoma 3,7 mln. jos įgyvendinimui. Projekte nenumatyti pinigai įgyvendinti tam, kas sutartyje.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.