V. Pranckietis savo, kaip Seimo pirmininko, darbo pradžioje žadėjęs visuomenėje gerinti parlamento įvaizdį, teigia, kad nuo šio tikslo neatsitraukia.
„Aš sakiau, kad noriu kelti ir aš vis dar noriu kelti tą įvaizdį – pasitikėjimą Seimu. Nuo vieno žmogaus tai nepriklauso, kai (Seime. – ELTA) dirba 141 ir dar daug aplinkos. Tad aš lieku prie šio savo tikslo“, – LRT radijui sakė V. Pranckietis, pridurdamas, kad savo darbais didina pasitikėjimą Seimu.
„Manau, kad savo pavyzdžiu aš tą darau“, – tvirtino V. Pranckietis. Politiko teigimu, didelio nepasitikėjimo Seimu priežastys yra kiti, blogus reitingus turintys politikai.
„Labai dažnai Seimo reitingai koreliuoja su Seimo veikla tuo metu. Tuo metu buvo skandalų atomazgos metas, buvo paskelbti papildomi mokesčiai, kurie tarp žmonių yra nepopuliarūs (...) Reikėtų galvoti ir apie tai, kad dažnai tokių įstaigų kaip Seimas reitingai labai koreliuoja su prasčiausius reitingus turinčių politikų ir lyderiaujančių viešojoje erdvėje reitingais“, – LRT radijo eteryje aiškino V. Pranckietis.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, pastarąjį mėnesį labiausiai sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Seimu. Nuo rugsėjo pasitikėjimas šia institucija krito net 10 procentinių punktų. Šiuo metu parlamentu pasitiki 22 proc. piliečių, o priešingai galvojančių yra 75 proc. Toks staigus pasitikėjimo parlamentu kritimas, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, buvo tik prieš dešimtmetį – po „naktinės mokesčių reformos“ bei 2009 metų sausį kilusių riaušių prie Seimo rūmų.
Žvelgiant į pasitikėjimo dabartiniu Seimu pokyčius, per savo valdymo laikotarpį V. Pranckiečio pirmininkaujamas Seimas suteiktą kreditą „sumažino“ beveik dvigubai – nuo 40 proc. 2016 m. lapkritį iki 22 proc. 2019 m. spalį. Taigi per 3 pastaruosius metus pasitikinčių šiuo Seimu, kurio prestižą gerinti žadėjo V. Pranckietis, sumažėjo 18 procentinių punktų.
