G. Landsbergis – apie klaidas, „prekybą vietomis“, konkurentus rinkimuose ir I. Šimonytę

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia nepakeitęs nuomonės ir vis dar siūlo buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei vesti partijos sąrašą. Pasak jo, jei konservatoriai laimėtų 2020 m. Seimo rinkimus, šiuo metu TS-LKD frakcijai priklausančiai politikei siūlytų užimti premjerės postą.

G.Landsbergis: „neprekiauju vietomis“, bet partijoje norėčiau matyti I.Šimonytę ir R.Masiulį.<br>Lrytas.lt montažas.
G.Landsbergis: „neprekiauju vietomis“, bet partijoje norėčiau matyti I.Šimonytę ir R.Masiulį.<br>Lrytas.lt montažas.
Gabrielius Landsbergis.<br>D.Umbraso nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>D.Umbraso nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Gintautas Paluckas ir Gabrielius Landsbergis.<br>D.Umbraso nuotr.
Gintautas Paluckas ir Gabrielius Landsbergis.<br>D.Umbraso nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabrielius Landsbergis ir Vytautas Landsbergis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Ingrida Šimonytė.<br>T.Bauro nuotr.
Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Rokas Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
 Rokas Masiulis.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Rokas Masiulis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Rokas Masiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Rokas Masiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Karbauskis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Linas Linkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Linas Linkevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Paulina Levickytė, ELTA

2019-11-21 17:05, atnaujinta 2019-11-21 17:45

G.Landsbergio teigimu, I.Šimonytė dar nėra apsisprendusi, ar su tokiu pasiūlymu sutiktų, tačiau, pabrėžia jis, neigiamo atsakymo taip pat nėra pareiškusi.

Tuo tarpu apie pasiūlymus Rokui Masiuliui prisijungti prie partijos sąrašo G.Landsbergis nei patvirtino, nei paneigė. Pasak politiko, tai aukščiausios prabos profesionalas, kurio požiūris labai artimas konservatorių DNR. Todėl, pabrėžia jis, partija džiaugtųsi savo gretose turėdama tokią asmenybę.

„R.Masiulis ideologiškai yra vertinamas. Akivaizdu, artimas visai mūsų konservatyviai daliai. Be to, ir jo pozicija – už valstybę, prieš korupciją ir prieš vagis yra labai artima DNR ir nekelia jokio pasipriešinimo“ – interviu Eltai sakė G.Landsbergis.

– Kaip vertinate Jaroslavo Narkevičiaus situaciją? Kas turi prisiimti atsakomybę – Saulius Skvernelis ar Gitanas Nausėda?

– Pirmiausia Narkevičius yra pats už save atsakingas. Pirmasis žingsnis – reikalauti premjero pasisakymo. Jam tiko šie žmonės į koaliciją. Jis pasiėmė šią (Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – ELTA) frakciją į koaliciją, nepaisant iš visuomenės skriejusių įspėjimų. Tiesą sakant, prezidento pasisakymas buvo švelnus, kad reikia dar duoti laiko.

Tačiau ką sutvarkyti? Nebepirkti pietų kitas dvi savaites... Visgi tai yra daugiau nei pasakė premjeras. Premjeras šioje pozicijoje nemato nei problemos, nei duoda kokio atsakymo. Nei gina, nei vertina. Jeigu premjeras pasako, kad jam čia tinkamos tokios praktikos ir tai, kas čia dabar vyksta, tuomet nieko neliktų ir prezidentui reikėtų griežčiau pasisakyti.

– Siūlytumėte Jaroslavui Narkevičiui pačiam pasitraukti?

– Faktas. Žmogus yra ne savo vietoje. Jis kukliai sėdėjo kaip Seimo narys, niekas nežinojo, su kuo jis susitikinėja, ką jis daro ir niekam nebuvo įdomu. Bet ministrui yra taikomi kiti standartai, panašu, kad jis su jais nesusitvarko.

– Vienas stresinių klausimų kalbant apie biudžetą – mokytojų klausimas. Vyriausybės biudžete numatytomis lėšomis mokytojams kai kurios profsąjungos nėra patenkintos. Kaip reiktų tvarkytis su šia situacija?

– Pirmiausia reikėtų pradėti nuo pradžių. Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą, kuriuo pažadėjo mokytojams skirti daugiau nei 130 mln. eurų. Ar tų pinigų trūksta? Trūksta visam viešajam sektoriui. Ugniagesiams trūksta 11 mln. eurų, kurie buvo pažadėti. Trūksta medikams, trūksta visoms viešojo sektoriaus sritims. Juolab ne tik kad trūksta, tačiau buvo pažadėta. Šalia to mes turime mokesčių pertvarką, kuri pernai buvo įgyvendinta ir su kuria šiais metais iš Lietuvos biudžeto bus išleidžiama pusė milijardo eurų. Tai ką reiškia „trūksta“?

Mes įspėjome, kad viešasis sektorius Lietuvoje yra praktiškai be deguonies, jis labai greitai bus neveiksmingas. Tai aš nieko naujo negaliu pasakyti – prieš darant tokio pobūdžio pertvarkas kaip milijardas, milijonai, reikia pagalvoti ir kokie bus alternatyvūs kaštai. Jei tai reiškia, kad visiškai bus paskandintas viešasis sektorius, tai...

– Jūs teigiate, kad valdantieji skiria mažai dėmesio viešajam sektoriui?

– Aš manau, kad neskiria visiškai.

– O gal artėjančiuose rinkimuose, jūsų rinkimų programoje, viešasis sektorius bus jūsų prioritetinė sritis?

– Vienareikšmiškai, aš manau, kad tai privalo būti viena iš prioritetinių sričių. Jeigu kalbame apie gerovės valstybę, apskritai apie valstybės funkcionavimą, tai 99 proc. žmonių, nepriklausomai nuo jų pajamų, gyvenamosios vietos, priklauso nuo viešojo sektoriaus paslaugų. Mes priklausome nuo sveikatos sistemos, priklausome nuo pensijų sistemos, todėl, kad beveik niekas negalėtų pats susitaupyti pensijai.

Mes priklausome nuo mokyklų, ugniagesių, kurie gesina Alytuje padangas ir gelbsti mūsų namus, kuomet juose kyla gaisras. Mes visi priklausomi nuo viešojo sektoriaus. Jeigu ugniagesiai pasako, kad mes neišgyvename iš 350 eurų, tai reiškia, kad mes šios viešosios paslaugos nebegalime gauti. Tai reiškia mano, jūsų, visų kitų namai yra nesaugūs.

Tai apie kokią valstybę mes tuomet kalbame? Čia klausimas, ar gerovė, ar negerovė. Klausimas apskritai, ar valstybė funkcionuoja ir gali tesėti pažadus, duotus žmonėms, kad jūs gyvensite saugioje valstybėje, kad turėsite aukštąjį išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir t.t. Ši valstybė, kuri yra dabar rėdoma, gali prieiti liepto galą.

– Kalbant apie rinkimus reitingų lentelėse pastaruosius mėnesius konservatoriai yra viršuje, tuo tarpu valstiečiai smarkiai krito. Kaip tai paaiškintumėte? Kaip manote, ar tai atspindės ir realią situaciją artėjančiuose rinkimuose?

– Į reitingus aš žiūriu atsargiai. Aš iš reitingų nesiimu prognozuoti rinkimų rezultatų. Pamenu 2015 m. rezultatus, ten buvo visko. Socialdemokratų reitingas buvo maždaug 30 proc., valstiečių buvo labai mažas ir t.t.

Matome, kad viskas tuomet pasikeitė. Prognozuoti tikrai neverta, nereikia laukti rezultatų, reikia dirbti, perduoti žmonėms žinią, kurią mes norime įgyvendinti, pristatyti programą, ką mes dabar darome keliaudami po Lietuvą. Bet iš reitingų galime pamatyti vieną dalyką – tendenciją. Jeigu skaičiuojame mėnesiais, tai dabar akivaizdi tendencija veikia valstiečių nenaudai. Tai visiškai nesudėtinga pasakyti kodėl. Tai absoliučiai prarasta politinė kultūra.

– Kas šioje vietoje kaltas? Valstiečių lyderis?

– Sunkus filosofinis klausimas... Bet iš esmės jis užduoda toną. Negebėjimas pripažinti pralaimėjus, negebėjimas suprasti, nuolatinis ieškojimas naujos keršto aukos... Visuomenė dėl to neduoda pliusų. Tiesą sakant, man tenka kiekvieną savaitę keliauti po Lietuvos regionus, nuoširdžiai galiu pasakyti, kad nėra svarbesnio klausimo žmonėms už politinę kultūrą. Mes kalbame apie mokytojus, mes kalbame apie medikus, visi pritaria, kad yra blogai.

Bet taip pat sako, klausykit, kaip atrodo Seimas, kokia gėda. Tai yra pirmiausia valdančiųjų atsakomybė. Jie tą laužą užkūrė. Tiesa, viena iš priežasčių buvo, kodėl mes nusprendėme važiuoti po Lietuvą, kad nedalyvautume tame procese, kurio negali sustabdyti.

– Ką manote apie partijų kartelės mažinimą rinkimuose? Ar tai nėra susiję su artėjančiais rinkimais?

– Yra neblogas Mažvydo Jastramskio tekstas, jis šią situaciją paanalizuoja iš mokslininko perspektyvos. Pirmas dalykas, tai yra baimės pataisa. Pataisa iš baimės. Taip bijoma rinkėjų nuosprendžio, teismo, kad yra dedamos pastangos pakeisti rinkimų sistemą. Tuo pačiu pasmerkiant naująjį Seimą dar didesniam chaosui.

Gera Mažvydo pastaba: jei 2016 m. (galiu klysti dėl metų) būtų ši kartelė 3 proc. tai į Seimą būtų praėję „frontininkai“ ir Algirdas Paleckis. Seime turėtume žmonių, kurie yra teisiami už tiesioginį bendradarbiavimą su Rusijos žvalgyba. Vadinasi, 3 proc. kartelė leidžia radikalams, juokdarių partijoms kartelę pasiekti. Kita vertus, taip tikriausiai valstiečiai vertina savo galimybes, kad yra rizika nekirsti 5 proc.

– Kuri partija rinkimuose yra jums didžiausia konkurentė?

– Man sunku įvardinti didžiausią konkurentą. Jeigu mes einame į oponavimą, kam mes oponuojame? Natūralu, oponuojame valstiečių chaosui, netvarkai ir esamai politinei kultūrai. Kita vertus, tikroji rinkimų konkurencija dėl tų pačių rinkėjų. Man atrodo per kelerius metus, ypač po prezidento rinkimų, mums pavyko konsoliduoti dešinįjį balsą.

Aš esu įsitikinęs, kad I.Šimonytės veiknys yra labai svarbus būsimuose rinkimuose. Jos pastanga parodė – su Tėvynės sąjungos buvimu netoliese – kad pavyksta konsoliduoti tą plačią centro dešinę, arba žmones, kurie apskritai neina į rinkimus. 460 tūkst., atrodo, jos geriausias pasiektas rezultatas. Tai yra daugiau nei Tėvynės sąjunga gavo balsų 1998 metais, geriausiais savo laikais.

– Per Prezidento rinkimus teigėte, kad I.Šimonytei siūlysite vesti partijos sąrašą. Ar nuomonė išliko ta pati?

– Aš tikrai nepakeičiau nuomonės. Aš žinau, kad Ingrida dar neapsisprendusi, bet ji to ir nepaneigusi. Tai mes su optimistine viltimi žiūrime į ateitį. (...) Nuolat kalbamės. Mūsų susitarimą galėtume pavadinti džentelmenišku susitarimu. Aš tikrai neužsiimu spaudimu. Partija ruošiasi rinkimams, kaip ji ruoštųsi bet kuriuo atveju.

Dabar mes matome nuosaikesnį žmonių požiūrį į partiją. Pirmiausia dėl to, kad TS-LKD matoma kaip pagrindinė alternatyva viskam tam, kas dabar vyksta. Jeigu ne valstiečiai, tai kas dabar galėtų? Tai krypsta žvilgsniai į TS-LKD. Mes ruošiamės nuosekliai. O vakarienėje yra prie stalo pastatyta kėdė, o žmogus gali prisėsti, kai mano, kad jam yra laikas.

– Jei laimėtumėte rinkimus, kokiame poste matytumėte save? Darysite kaip R.Karbauskis, ar eisite į Seimo pirmininkus?

– Apie save aš labai nenoriu kalbėti per postų prizmę. Man tikrai nerūpi postai, būsiu ten, kur manęs reikės.

– Bet gal rinkėjui tai taip pat svarbu sužinoti prieš rinkimus, gal jis mato jus kaip premjerą, gal kaip Seimo pirmininką ir t.t.

– Mano pasiūlymas I.Šimonytei galioja, pergalės atveju aš ją tikrai matyčiau kaip premjerę. Nes ji sulauktų milžiniško pasitikėjimo. Manau, tai įtvirtinta ir yra pagrindas premjero posto. O aš būsiu ten, kur reikės.

Matote, dar vienas labai pragmatiškas dalykas – derybos dėl koalicijos. Reikės koalicijos, reikės derėtis su partneriais ir t.t. Tai mano požiūris, kad Landsbergis turi turėti postą, būtų neteisingas. Aš to tikrai nedarysiu.

– O kalbėjote su R.Masiuliu apie galimybę jungtis į jūsų gretas?

– Nepatvirtinsiu ir nepaneigsiu (...) Jeigu bus, tai bus didelė žinia.

– Kaip vertinate savo santykius su prezidentu? Kaip apskritai vertinate jo pirmuosius mėnesius?

– Konstruktyviai. Gali net susidaryti įspūdis, kad mes dažnu atveju tampame atrama prezidentui dėl įstatyminių iniciatyvų, kurios buvo teiktos Seime. Pavyzdžiui, veto dėl strateginių įmonių sąrašo... prezidentas grąžino, nes tai neteisinga, ir aš pritariu prezidento nuomonei. Ir mūsų frakcija buvo vienintelė, kuri palaikė. Keli žmonės turėjo savo nuomonę, bet jie ją turi visą laiką (...) Tuo tarpu nė viena kita frakcija nepalaikė prezidento.

– Konservatoriai prašė Lino Linkevičiaus nusišalinimo, o prezidento dialogą su Baltarusija laiko nesuprantamu. Tiek prezidentas, tiek pats ministras tai įvardino kaip jūsų ruošimąsi artėjantiems rinkimams. Kaip tai vertinate?

– L.Linkevičius yra labai keistą poziciją užimantis ministras. Jis prie visų valdžių tinka. Prie Dalios Grybauskaitės jis buvo kategoriškai prieš Astravo AE ir santykių atnaujinimą su Baltarusija.

Dabar, pasikeitus prezidentui, jis atrado galimybę naują darbotvarkę pasiūlyti... Tai kokios yra jo vertybės? Už ką jis yra? Toks pigus pragmatiškumas. Mano nuomone, šitas ministras yra per ilgai ministras. Tai yra faktas. Jis yra praradęs savo vertybinį stuburą bei vertybinę poziciją.

Jeigu būtų galimybė, Užsienio reikalų komitetas padarytų gerą darbą patvirtindamas jį ambasadoriumi, suteikdamas jam galimybę išvažiuoti į šiltus kraštus. O dabar jo pozicija savotiškas vėjarodis, kuris pakrypsta nuo kažko.

Ar jis slėpė savo poziciją nuo Grybauskaitės, nes jos bijojo? O dabar nebebijo G.Nausėdos, tai kalba kitaip? Nelabai rimta. Mes turime tvirtą partijos poziciją – dialogas su Baltarusija turi būti pradėtas po to, kai žinosime, kas yra su Astravu. Situacija su Astravu nepasikeitusi visiškai.

– Po visų šių diskusijų prezidentas bei kai kurie politologai sako, kad Lietuva nepradėdama dialogo nežinos, kas vyksta Astravo AE, kas vyksta Baltarusijoje ir kiek ji yra priklausoma nuo Rusijos, kiek ne. Aš suprantu, kad tarp Astravo AE ir Rusijos jūs dedate lygybės ženklą, bet ir po visų šių diskusijų, jūs manote, kad tai yra G.Nausėdos klaida?

– Kol kas klaida nėra padaryta.

– Bet gali būti?

– Visi gali padaryti klaidų. Net pašnekovas, su kuriuo jūs dabar kalbatės, nėra apsaugotas nuo klaidų ateityje. Aš imsiuosi vertinti, kai bus kas nors padaryta. Aš turiu poziciją, aš ją išsakau turėdamas progą. Kai kažkas padaro klaidą, už ją ir prisiima atsakomybę. Tai valstybės vadovas, jo sprendimai. Kol kas aš matau prezidentą, kuris siekia diskusijos, kuris siekia sutelkti balsą.

Sutelkti balsą gali būti sunku, pavyzdžiui, G.Landsbergį ir L.Linkevičių sodinti prie vieno stalo ir pasakyti: vaikai, susitarkit. Mes turime skirtingas nuomones. (...) Bet kol kas aš negirdžiu, kad prezidentas pasakytų, kokią kategorišką vieną ar kitą poziciją.

Suomijoje lyg ir buvo šūksmingos antraštės į vieną pusę. Bet prezidentas pasakė ir vieną labai teisingą sakinį, kad, jo nuomone, Astravas niekada neturi veikti. Tai yra valstybės vadovo pozicija ir tai yra visiškai mano pozicija. Taip, mes turime dėti visas diplomatines, ekonomines priemones, kad elektrinė neveiktų.

– Kaip vertinate savo santykius su Sauliumi Skverneliu, prieš prezidento rinkimus santykiai buvo kiek konfliktiški, ar manote, kad tai pasikeitė?

– Aš vis dėlto turiu liūdnai pripažinti, kad Lietuva neturi dabar premjero, ir tos priežastys labai objektyvios. Tai tokia yra realybė. (...) Aš nesiimu vertinti. Jis yra politikas ir prisiima politinius sprendimus – likti, nelikti premjeru. Politinis sprendimas, kurį jis jau priėmė.

Biudžeto svarstymas, mes matome, kaip jis vyksta Seime. Mano klausimas, kas vairuoja šitą traktorių, kuris važiuoja skersai išilgai per Lietuvą, kur sustos, kas tam vadovauja. Aš tikrai nevertinu kolegų, kurie ten pašaipiai ar agresyviai apie premjero bėdą... Tai jautri situacija ir mano artimoje aplinkoje yra žmonių, kurie sirgę šiomis ligomis.

Galiu nutuokti, ką tai reiškia – siaubinga našta žmogui. Našta šeimai ir artimiesiems. Linkiu jam kuo greičiau pasveikti. Dabar valstybė turi kitų bėdų, turime nevaldomą valstybę.

– Pats premjeras apie savo politinę ateitį dar nekalba. Bet mes jau girdėjome kalbas apie socialdemokratų pasiūlymus premjerui. Prie kokios politinės jėgos siūlytumėte Skverneliui jungtis? Ar matote jį socialdemokratų gretose, ar siūlytumėte likti su valstiečiais?

– Aš nežinau, aš subjektyvus patarėjas ir būsiu vertinamas per savo partijos prizmę. Aš galiu pasakyti, kad labai nustebino galimas socialdemokratų pasirinkimas eiti kartu su S.Skverneliu. S.Skvernelis su kairumu turi maždaug tiek pat, kiek aš su tapyba. Man patinka tapyba, bet aš neturiu žalio supratimo, kaip tai daryti.

Premjeras savo principine nuostata, ką jis darė valstybėje – jis libertaras. Bet kuris ekonomistas tai patvirtins. Tai žmogus, kuris sumažino surenkamų mokesčių dalį. Tuo būdu paneigdamas iš esmės, atimdamas galimybę bent kiek kvėpuoti viešajam sektoriui, tiesą pasakius, čia man yra per liberalu. (...)

Tai kaip suderinti partijos, kuri yra į kairėje, kuri yra dar labiau už viešąjį sektorių, profsąjungas, kuo didesnį perskirstymą ir valstybės naštos pasiėmimą sau. Kaip jie suderins pozicijas su žmogumi, kuris iškasė duobę valstybės biudžete. To aš nesuvokiu. Čia ideologinė vandenilinė bomba (...) Tai, kad socialdemokratai nepaneigė tos informacijos, panašu, kad derybos vyko, bet labai paprasta pasakyti, kad netiesa ir baigti istoriją. (...) Tai čia tas pats kaip Vytenį Andriukaitį pasikviesti Tėvynės sąjungos sąrašą vesti (...)

– Gal socialdemokratai ieško asmenybės, gal kaip jūs siūlote I.Šimonytei ar kalbatės su R.Masiuliu, tai čia gal jų variantas...

– Matote, mano požiūris, kai mes kalbamės, pirmiausia žiūrime, kaip bendruomenė žiūri į vieną ar kitą žmogų. Kaip mūsų bendruomenė žiūri į I.Šimonytę, tai čia aišku. Ji prieš Ušacką laimėjo. Akivaizdu, kad konservatoriai žiūri į I.Šimonytę kaip į visiškai savą. Iš mūsų ir su mumis. Tai čia nėra klausimo.

R.Masiulis yra ideologiškai vertinamas. Akivaizdu, visai mūsų konservatyviai daliai artimas. Be to, ir jo pozicija – už valstybę, prieš korupciją ir prieš vagis valstybėje yra labai artima DNR ir nekelia jokio pasipriešinimo.

– O ką darysite, jei ir R.Masiulis ir I.Šimonytė sutiks? Ką darysite su tokiomis dviem asmenybėmis?

– Tik tegul sutinka, rasime ką daryti. Manau, bendruomenė džiaugtųsi.

– O R.Masiuliui siūlytumėte vesti partijos sąrašą?

– Aš neprekiauju vietomis. Buvo labai specifinės sąlygos pasiūlytos I.Šimonytei ir unikalios aplinkybės (...) R.Masiulis yra atskiras dalykas. Tai aukščiausios prabos profesionalas, kad ir kur jis apsispręs būti, ar politikoje, ar viešajame, privačiame sektoriuje, ar valstybinėje įmonėje, tai gaus vieną geriausių žmonių, kurie yra Lietuvoje. Čia mano toks požiūris.

– Ką atsakytumėte kritikams, kurie jus laiko nevykusiu partijos pirmininku, kad esate atėjęs į pirmininko postą dėl pavardės. Ar pats matote, kokių esminių pokyčių partijoje nuo tada, kai pradėjote jai pirmininkauti?

Kritika yra neišvengiama ir pavardė prie to prisideda. Politikoje kritika visiems neišvengiama. Į tą žiūriu ganėtinai ramiai. Aš pasitikiu keliais dalykais. Pasitikiu demokratine partijos pirmininko rinkimų struktūra. Tai nėra išminčių taryba ar prezidiumas kažkoks, kuris gali susitarti užkulisinius susitarimus. (...) Po 2016 m. rinkimų partijos žmonės turėjo galimybę pasakyti, ką jie mano apie mano vadovavimą ir jie pasakė. Tai aš iš esmės būdamas dėkingas tada, aš vis dar turiu tą mandatą.

Mandato pasitikrinimas ateis po kitų rinkimų. Vėl gi žmonės pasakys ką jie mano, ar ta kritika tikra ar netikra, jiems reikia palikti tai vertinti. Didžiausias pokytis partijoje tai kad, manau, šiandien mes sugebėjome suderinti dažnai buvusius skirtingus balsus į vieningą chorą.

Yra skirtingos pozicijos, partija jungtinė iš keturių partijų (...) 2015 m. partija atrodė kaip iš pasakėčios apie lydeką, gulbę ir vėžį. Į skirtingas puses tempiama, atrodė labai sudėtinga sutelkti bendram darbui. Tai tokia partija man teko po Andriaus Kubiliaus vadovavimo. Dabar aš jaučiu, kad esame kitoje situacijoje (...)

– Sako, kad partija liberalėja, sutiktumėte ar paneigtumėte?

– Oponentai daug ką sako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.