Pasak prezidentų, susitikimo metu buvo aptartas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, šalių pozicijos ES, NATO ir santykių su Rusija klausimais. G.Nausėda pabrėžė, kad jei tokie santykiai kaip tarp Lietuvos ir Lenkijos būtų tarp visų valstybių, pasaulyje vyrautų taika.
Susitikimo proga – išskirtinė
Į Lietuvą A.Duda atvyko dėl penktadienį vyksiančių valstybinių laidotuvių, kurių metu bus perlaidojami 1863–1864 m. sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne. Šis sukilimas vyko Rusijos imperijos užimtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Lenkijos teritorijose, todėl yra reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos istorijai.
„Mūsų susitikimas vyksta labai prasmingo ir iškilmingo istorinio įvykio išvakarėse. Tas faktas, kad į šį įvykį atvažiavo ypatingai aukšto rango ir tokia gausi Lenkijos delegacija, džiugina mus ir pabrėžia šio įvykio svarbą“, – spaudos konferencijoje po susitikimo kalbėjo G.Nausėda.
Sukilimo vadams 1864 m. buvo įvykdyta mirties bausmė. Jų palaikai rasti 2017 metais tvarkant Gedimino kalno šlaitus.
Galimybė puoselėti dialogą tarp regiono valstybių
G.Nausėda džiaugėsi, kad perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus ir atstovai iš Ukrainos, Baltarusijos. Tai, pasak Lietuvos valstybės vadovo, pabrėžia bendrą šalių istoriją bei bendrą siekį įgyti laisvę.
Bendrystės tarp Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos svarbą akcentavo ir Lenkijos prezidentas, tikindamas, kad tokie istoriniai įvykiai labai svarbūs bendrai Vidurio Europos regiono tapatybei ir istorinei atminčiai, o kartu draugystei tarp tautų.
Primename, kad perlaidojimo ceremonijoje taip pat dalyvaus Baltarusijos ir Ukrainos vicepremjerai, Latvijos vyriausybės atstovas.
Tačiau kalbėdamas apie santykius su Baltarusija, G.Nausėda aiškino, jog Lietuva pasiruošusi dialogui su Baltarusija, bet tai priklauso ir nuo Baltarusijos veiksmų, įskaitant branduolinės saugos reikalavimų įgyvendinimą, pažangą žmogaus teisių srityje.
A.Duda dėkojo Lietuvos prezidentui už kvietimą, tikindamas, kad Lenkijos „žmonės kalba, jog tos iškilmės turi jiems didelę simbolinę reikšmę“.
„Rytoj lydėsime bendrus didvyrius, kurie kovojo už mūsų laisvę su caro Rusija, su priespaudėjais, su imperatoriumi, kuris mums primetė nelaisvę. Dabar jie galės būti garbingai palaidoti“, – po susitikimo sakė A.Duda.
„Džiaugiuosi, kad Baltarusijos atstovai dalyvaus, tai bendra istorija. Reikia neskirstyti didvyrių pagal priklausomybę vienai ar kitai tautai, kova už laisvę, vienija visas tautas. Tai yra svarbiausias instinktas, svarbiausia vertybė, kurią tautos gali turėti: tik kova už laisvę išsaugo tautą kaip tokią“, – pabrėžė G.Nausėda.
Reaguodamas į klausimą, kokią įtaką santykiams su Baltarusija turi diskusijos apie baltarusiškas K.Kalinausko šaknis, A.Duda tikino, kad tai yra bendri valstybių didvyriai.
„Labai džiaugiuosi, kad baltarusiai laiko K.Kalinauską savo didvyriu. Aš pasakysiu taip: mes visus juos laikome savo didvyriais. Šiandien sunku atskirti, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, kas kieno buvo didvyriu“, – akcentavo Lenkijos prezidentas.
Naujas Lietuvos-Lenkijos santykių etapas
Lenkijos vadovas atkreipė dėmesį į pozityvius pokyčius dvišaliuose Lietuvos-Lenkijos santykiuose. A.Dudos teigimu, G.Nausėda nuo pat savo kadencijos pradžios ėmė stiprinti Lenkijos-Lietuvos santykius.
Tuo tarpu G.Nausėda pabrėžė, kad jei tokie santykiai kaip tarp Lietuvos ir Lenkijos būtų tarp visų valstybių, pasaulyje vyrautų taika. Pasak prezidento, dvišaliai santykiai šiuo metu jau pasiekė strateginį lygmenį.
Infrastruktūra, „Rail Baltic“, elektros tinklų sinchronizacija, telekomunikacijos struktūros, prekyba, Lenkijos bankų plėtra Lietuvoje – tai, pasak prezidentų buvo svarbios, abiems šalims reikšmingos susitikimo temos.
G.Nausėda tikino, kad Lenkija ir Lietuva turi labai panašias pozicijas, apimančias santykius su Rusija, Ukrainos klausimus, Baltarusijos atominę elektrinę ir elektros nepirkimą iš jos. Jam antrino ir A.Duda. G.Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendri regiono saugumo iššūkiai, pasveikino didėjančius JAV karinių pajėgų kontingentus Lenkijoje ir Lietuvoje bei aptarė šių metų gruodžio mėnesio NATO Viršūnių susitikimo Londone darbotvarkę.
Susiję straipsniai
„Įsipareigojimai NATO lieka nekintami. NATO traktuojame kaip svarbiausią mūsų saugumo skydą. <..> Lietuvoje mėgstame sakyti, kad jeigu tu taupai saugumo sąskaita, pensijas ir kitas socialines išmokas gali gauti iš kitos valstybės“, – tikino G.Nausėda.
Kalbėdamas apie poziciją Ukrainos klausimu, A.Duda papildė, kad „neturime jokių abejonių, kad sankcijos (Rusijai – aut.past.) turi būti išlaikytos“.
„Turime išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį Ukrainai, remti suverenitetą ir teritorinį integralumą, padėti vykdyti reformas“, – kalbėdamas apie Ukrainą ir Krymo aneksiją, teigė G.Nausėda.
Ragino neskaldyti NATO
Prezidentai pareiškė, kad tiki NATO gyvybingumu, ir paragino neskaldyti Aljanso. Taip jie kalbėjo tęsiantis diskusijoms apie NATO reformavimą po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) pasisakymo, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“.
Lietuvos prezidentas tvirtino, kad į tokią mintį absoliuti dauguma NATO šalių žiūri rezervuotai, o Aljanso neištiks mirtis tol, kol to nenutiks kiekvienai bloko šaliai.
„Nei Lenkijos, nei Lietuvos kaip NATO organizacijos narių smegenų mirtis tikrai neištiko. Atvirkščiai, mes puoselėjame labai konkrečius ir ambicingus planus stiprinti savo bendradarbiavimą ateityje“, – žurnalistams sakė G.Nausėda.
Lenkijos lyderis tvirtino, kad NATO kaip tik parodė esanti gyvybinga po Rusijos veiksmų Ukrainoje. „Turiu vilties, kad ji toliau bus gyvybinga ir veiks parodydama, kad yra stipriausia saugumo platforma, bendradarbiavimo platforma, kuri atneša pasauliui saugumą ir taiką“, – kalbėjo A.Duda.
Pasak jo, NATO gyvybingumą įrodo ir vis augantis amerikiečių karių įsitraukimas Lenkijoje.
„Aš jokios specialios problemos nematau. Aišku, kiekviena valstybė turi savo sąlygas, savo politiką, kiekvienas politikas turi savo ambicijų. Atleiskite, jeigu kai kuriems nepavyksta įgyvendinti tų savo ambicijų, tai yra jų problema“, – tvirtino Lenkijos vadovas.