Didžiausių partijų penketuke – byranti politinė jėga
Vadovaujantis Teisingumo ministerijos duomenimis, spalio 1 d. daugiausia narių turinčia partija Lietuvoje išliko LSDP. Tiesa, ši partija kartu tapo ir didžiausią narių skaičių per pusmetį (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) praradusia politine jėga: iš jos per šį laikotarpį pasitraukė 541 narys.
Tuo tarpu 2017-ųjų rudenį nuo LSDP atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) negali pasigirti tokia narių gausa: šią partiją naujausiais duomenimis sudaro 3 tūkst. 394 nariai, per pusmetį nuo jos nubyrėjo 22 partiečiai.
Antrąja pagal narių skaičių išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), turintys 13 tūkst. 931 narį. Trečioji pagal narių skaičių – Darbo partija (DP) su jos sąrašuose esančiais 11 tūkst. 495 nariais.
Skilimą, byrėjimą ir vidinius nesutarimus išgyvenanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija, išsaugojusi 11 tūkst. 36 narius, pagal dydį rikiuosi ketvirtojoje vietoje. Per pusmetį „tvarkiečius“ paliko 168 partiečiai. Pasak politologo, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Vytauto Dumbliausko, ši politinė jėga Lietuvos politinėje arenoje yra mįslė.
„Ją kartais apskritai sunku pozicionuoti kairės-dešinės skalėje. Tai tarsi Rolando Pakso partija ir nors R.Paksas iš jos dingo, rinkėjai ir nariai liko“, – pastebėjo politologas.
Traukėsi beveik visos, didėjo vos dvi
Remiantis naujausia Teisingumo ministerijos informacija, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 partijos. 3 iš jų, tai yra „Žemaičių partija“, politinė partija „Profesinių sąjungų centras“ ir Lietuvos rusų sąjunga, nėra pateikę reikiamų duomenų, leidžiančių fiksuoti narių didėjimą ar mažėjimą.
Vos 2 politinės jėgos – neseniai įkurta, Aušrinės Armonaitės vadovauja „Laisvės partija“ ir Rusų aljansas – patyrė augimą. Prie „Laisvės partijos“ per pusmetį prisijungė 567 nauji nariai. Rusų aljanso augimas buvo žymiai kuklesnis – ši politinė jėga padidėjo 3 nariais. Bendras šių politinių jėgų narių skaičius siekia atitinkamai 2 tūkst. 910 ir 2 tūkst. 7.
Likusios partijos išgyveno traukimąsi: stipriausiai traukėsi minėta LSDP, 349 narių neteko DP, 318 narių pasitraukė iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, o 240 narių sumažėjo TS-LKD.
Liudija visuomenės nusivylimą
Politologas V.Dumbliauskas patikino, kad partijų traukimasis liudija ryškų skepticizmą partijų atžvilgiu. Žmonės, MRU docento teigimu, nusivilia partijų veikla, kurioje ypač šiuo metu yra daug neprasmingo, tuščio veikimo.
„Valstiečių partija, į kurią lyderis Ramūnas Karbauskis surinko atsitiktinių žmonių būrį ir jį atsivedė į Seimą, nerodo gerų rezultatų. Be to, kalbama, kad jie lyg nepartiniai, lyg nepolitiniai, lyg labiau profesionalai – nėra jokios vertybinės laikysenos. Tą žmonės labai gerai jaučia ir kartu tai verčia žmones nusivilti politika ir politiniu veikimu. Žmonės mato, kad nėra rimtos politikos – politika yra diskutavimas dėl visuomenėje esančių problemų ir tų problemų sprendimų paieška.
Skyla frakcijos ir partijos: „socialdemokratai“, „tvarkiečiai“. Tai, savo ruožtu, sukelia nusivylimą ir atmetimą“, – portalui lrytas.lt sakė V.Dumbliauskas.
Politologas taip pat pastebėjo, kad žmonės dažniausiai nemato prasmės eikvoti savo laiko ir kitų išteklių jungiantis prie neparlamentinių partijų. Narių skaičių išlaiko parlamentinės partijos, nes, anot V.Dumbliausko, žmonės, būdami parlamentinės partijos nariais, su politikoje žinomais veidais gali jaustis lygūs – tai kai kuriais atvejais traukia žmones.
Valstiečiai neturi nė 5 tūkst. narių
Pagal naujausius duomenis valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šiuo metu jungia 4 tūkst. 329 narius. Prieš pusmetį partijos narių sąraše buvo 4 tūkst. 352 žmonės: nuo šių metų kovo mėnesio valstiečiai susitraukė 23 nariais.
Pasak politologo, nedidelis valdančiosios partijos narių mažėjimas yra susijęs ne tik su abejotina valdančiosios partijos veikla ir kritikuojamais politiniais sprendimais bei vidiniais vaidais tarp partijos pirmininko R.Karbauskio, partijos iškelto ir neseniai iš jos pasitraukusio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio.
„LVŽS visada buvo partija, esanti labiau pakraštyje nei centre ir savo elektoratą telkianti labiau regionuose. R.Karbauskio siūlymas nuleisti kartelę Seimo rinkimuose iki 3 proc., reiškia netiesioginę baimę, kad partija per aukštesnę kartelę tiesiog neperlips“, – teigė V.Dumbliauskas.
Primename, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentą, partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę.
Įdomu tai, kad narių skaičiumi daugiausia mandatų šios kadencijos Seime gavusią LVŽS lenkia Lietuvoje menkai žinoma „Emigrantų partija“, turinti 4 tūkst. 413 narių.
