Anot A.Zuoko, naujasis darinys galėtų būti kaip „startupas“, į politiką atvesiantis daugiau naujų žmonių. Ko tikėtis iš naujo politinio darinio?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su A.Zuoku ir A.Paulausku.
– Šiandien jūs pasirašėte bendradarbiavimo sutartį – į Seimo rinkimus eisite bendru sąrašu ir nekonkuruosite vienmandatėse apygardose. Kodėl jūs nutarėte jungtis?
A.Zuokas: Pirmiausia apie jungimąsi jau kalbama ilgai, šiandien dauguma matome, kad politinės partijos dažniau pykstasi ir skaldosi. Kaip šiandien gerai spaudos konferencijoje gerbiamas A.Paulauskas paminėjo, norint jungtis, reikia turėti tam tikros stiprybės ir ieškoti konsensuso, kompromiso. Šiandien mes matome, kad tiems rinkėjams, kurie norėtų pasirinkti centro liberaliąsias politines jėgas, kaip ir nėra iš ko rinktis.
Todėl po tam tikrų derybų, kurios truko tam tikrą laiką, šiandien mes oficialiai pareiškėme, kad būtent šios politinės organizacijos, kurios turi bendroje sumoje apie 16 tūkst. narių, pasiruošę dirbti drauge. Esame savo partijų organuose priėmę sprendimus ir judėsime į priekį.
– Pone Paulauskai, sutinkate, kad tai primena bandymą griebtis šiaudo? Atskirai jūsų vadovaujami judėjimai į Seimą vargu, ar patektų.
A.Paulauskas: Pasižiūrėkime, kokia yra mūsų politinė sistema. Ji labai silpna, fragmentuota. Sakyčiau, krizinėje situacijoje – apkaltinta, teisiama. Šioje situacijoje partijos tikrai atrodo kaip nepajėgios atstovauti mūsų gyventojų, piliečių. Pasižiūrėjus į registrą, 25 partijos registruotos. Ar mes žinome apie jas, girdime apie jas – gal tik apie 4-5, maksimum 6.
– Pone Paulauskai, bet kodėl jūs nutarėte grįžti į politiką?
A.Paulauskas: Aš galvoju, kad kiekvienuose rinkimuose žmonės ieško kažko naujo. Dažnai tas pasirinkimas juos nuvilia.
– Bet jūs sutinkate – jūs nesate naujas?
A.Paulauskas: Taip. Tai aš ką ir noriu pasakyti, kad žmonės, kurie praėję ilgą kelią, brendo politikoje, mokėsi, įgavo žinių, turi tam tikrą patirtį – jie galbūt šiandien turi geresnę kokybę negu buvo pradėdami savo politinę karjerą. Ir aš noriu, kad žmonės apie tai pamąstytų. Pagalvotų, ar ieškoti visiškai nepatyrusių žmonių ir kuriems atiduoti pirmą kartą savo likimą į rankas, ar žmonėms, kurie jau turi tam tikrą patirtį. Mes šiandien, iš esmės trys politikai, kurie turim už savęs istoriją, įvairų patyrimą ir galim sakyti žmonėms: mes šiandien nešam naują kokybę.
– Seime dabar svarstomas siūlymas nuleisti rinkimų kartelę politinėms partijoms. Jūs pritariate šitam siūlymui?
A.Paulauskas: 2008 m., kai mūsų Naujoji sąjunga matėsi, kad gali peržengti, gali neperžengti tą ribą – tokių minčių net nekilo, kad štai, pamažinkim sau kartelę ir sėkmingai atsidursime vėl Seime. Man visada nepatinka, kai įstatymai yra pritaikomi prie konkretaus asmens, konkrečios situacijos, nežiūrint į priekį, daugiau į tokius globalesnius dalykus.
– Bet jūsų naujam dariniui šitas siūlymas galėtų būti naudingas.
A.Paulauskas: Gal naudingas, gal nenaudingas.
A.Zuokas: 4 mums per mažai. Mes siekiame daugiau.
A.Paulauskas: Aš priminsiu. 2000 m. konservatoriai prieš rinkimus panaikino vienmandatėse antrąjį turą, tikėdamiesi, kad jie pirmame ture surinks daugiau balsų. Kas atsitiko – 8 ir vienas vienmandatininkas Seime. Taip kad visada stengimasis prisitaikyti įstatymus sau kitą kartą atsisuka ir lazda kitu galu trenkia.
– Pone Zuokai, dėl kartelės politinėms partijoms ir kiek jūs tikitės surinkti balsų?
A.Zuokas: Dar grįžtant prie mūsų šiandieninio susitarimo paminėsiu, kad iš esmės prie stalo susėdo politinės partijos ar jų atstovai, kurie turėjo bendrą patirtį tam tikru politinės veiklos laikotarpiu. Ir šiandien, be abejonės, tai mus vienija, kad jau mes esame dirbę ne kartą politikoje kartu.
Esame centro liberalių pažiūrų ir norime, kad ir daugiau tokių organizacijų, kurios šiandien politinėje arenoje veikia, galėtų kalbėti apie susėdimą prie vieno stalo. Kalbant apie artėjančius rinkimus ir įstatymų pokyčius, be abejo, paantrinsiu, ką gerbiamas Artūras kalba – keisti taisykles tam tikru momentu nėra gerai. Tačiau irgi faktas, kad Lietuvoje kartelė, kurią turi peržengti politinės partijos, jeigu žiūrėsime Europos Sąjungos (ES) valstybių tarpe, yra viena iš aukščiausių.
Daugumoje ES valstybių yra ir 3 proc., 4 proc., net ir mažesnis procentas. Todėl jeigu Seimas pritars 4 proc. barjerui, manyčiau, kad tai būtų gal ir sveikintinas žingsnis, siekiant, kad daugiau visuomenės remiamų politinių darinių būtų atstovaujami Seime. Nėra nieko blogiau, kai yra monolitas ir kai nebėra diskusijos.
– Įvairių nuomonių yra šiuo klausimu.
A.Zuokas: Be abejonės, lazda turi du galus. Bus per daug – bus kolūkis arba bus turgus. Bet šiandien 4 proc. barjeras, manau, kad yra visiškai priimtinas lygmuo. O mūsų darinys – be abejonės mes tikimės ženkliai didesnio palankumo ir dėmesio, kurį mes tikėsimės, nusipelnysime rinkėjų tarpe, pateikdami savo programą ir tolimesnius žingsnius.
– Pone Zuokai, žinote, kaip socialiniame tinkle yra vadinamas jūsų judėjimas?
A.Zuokas: Taip.
– „Trys muškietininkai“ po 20 metų.
A.Zuokas: Žinote, šiais laikais labai yra daug filmų, kurie atsigręžia į tuos žmones, kurie turi patirtį. Šiandien rinkėjai turi pabandymą – valstiečiai žalieji. Nauja politinė jėga, faktiškai atėjusi gavo daugumą. Ar šiandien rinkėjai patenkinti ja? Tas naujumo arba netikėtumo efektas, mano manymu, jau politikoje yra išnaudotas.
Ir ES, ir visur kitur šiandien žmonės atsigręžia į tuos, kurie jau yra žinomi rinkėjui, kurie turi patirtį, kurie turi tam tikrą veiklos bagažą – teigiamą, neigiamą, klaidas – ir kurie turi idėjų ir gali kažką pasiūlyti naujo. Neabejoju, mes šiuo atveju tik partijų lyderiai ar politinių organizacijų lyderiai, mūsų tarpe yra puikių, jaunų žmonių, kuriuos reikia atvesti į politiką.
Mes netgi ieškome tas, kuris galbūt galėtų prisijungti prie mūsų ir vadovauti mūsų dariniui rinkimuose. Mes norime būti kaip vadinamas „startupas“. Ateikite, mes jums sudarome galimybes dalyvauti Lietuvos politikos gyvenime ir kurti savo valstybės ateitį. Šiandien, manau, esame vieni iš atviriausių tarp politinių partijų, kuriose yra per daug viskas jau sustruktūrizuota. Manau, mes esame ir savo patirtimi naujausi ir jauniausi pagal savo galimybes ir idėjų turinį.
– Pone Paulauskai, ruošdamasis laidai skaičiau jūsų 2007 m. duotą interviu. Tada taip pat ėjo kalbos apie galimą Naujosios sąjungos ir liberalcentristų susijungimą. Tuomet, paklaustas apie A.Zuoko moralinį veidą, jūs atsakėte: „Čia turbūt silpniausia vieta. Klausimas į paširdžius“. Kas pasikeitė dabar?
A.Paulauskas: Praėjo 10 metų. Žmonės keičiasi, žmonės daro išvadas iš savo klaidų, iš įvairiausių dalykų žmonės išeina visiškai kitos kokybės. Dabar ieškoti, kas ten buvo 2007 m. ar dar anksčiau – čia galim daug ką surasti ir pacituoti. Bet mes žiūrime šiandien, su kokia patirtimi šie žmonės, su kokia istorija.
– Istorijos nepakeisi.
A.Paulauskas: Tai, istorijos nepakeisi, jos neperrašysi, bet galima pasižiūrėti, kokias išvadas žmonės padarė. Mes 2007 m. jeigu ne metus, tai pusmetį tikrai tarėmės dėl mūsų partijų sujungimo. Jis neįvyko tuo metu – gal dabar įvyks. Gal įvyks ne partijų, bet judėjimo ir partijos struktūrų.
– Šiandien jūs pasirašėte tik bendradarbiavimo sutartį. Bet ar galima kalbėti apie buriamą naują partiją?
A.Paulauskas: Mes norėtume naujos struktūros. Kaip mums tai pavyks ir ką sakė gerbiamas Artūras – mes norim pritraukti daugiau žmonių, norinčių dalyvauti mūsų judėjime, toje koalicijoje. Ir norim sukurti naują darinį, visiškai naują.
– Iš trijų sulipdyti vieną?
A.Paulauskas: Ne tik iš trijų. Galbūt bus ir kiti. Pavyzdžiui, buvo visai, mano nuomone, neblogų komitetų, kurie buvo ir Europos Parlamento rinkimuose, ir savivaldybių rinkimuose. Aš su jais bendrauju, susitikinėju. Jie irgi ieško, kur realizuoti savo sumanymus. Tai gali ir jie prisijungti. Mes turėsime ne tik trijų struktūrų vienijimąsi, bet gal ir platesnį.
– Kol kas garsiai įvardintos tik trys pavardės – jūsų abiejų ir R.Žemaitaičio. Gal galite atskleisti, kokios dar asmenybės bus rinkimų sąraše?
A.Zuokas: Neskubant mūsų gretos, neabejoju, tikrai plėsis. Ypač savivaldos rinkimuose, Europos Parlamento rinkimuose buvo daug naujų veidų, kurių reikia Lietuvos politikai. Šiandien jie galbūt dėl savo patirties trūkumo neranda kelio. Mes norime būti ta platforma, „startupas“, per kurį būtų galima ateiti į Lietuvos valstybės ekonominį ir politinį gyvenimą.
Šiandien mes vedame diskusijas dar su keliais buvusiais judėjimais, lyderiais, jų komandoms – bet šiandien nenorėčiau įvardinti, kol neturime galutinių susitarimų. Bet patikėkite, mūsų banga tik prasideda – iki devintosios ir daugiau dar yra laiko.
– Gal bandysite į savo sąrašą prisikviesti premjerą Saulių Skvernelį?
A.Zuokas: Šiandien aš norėčiau, kad pirmiausia jo gydymas baigtųsi sėkmingai. Neabejoju, kad šis asmuo yra stiprus politikas, gerai žinomas tiek man asmeniškai, tiek Lietuvos žmonėms. Tegu jis atsistoja ir pasako: šiandien esu sveikas ir noriu būti toliau Lietuvos politikoje aktyvus. Ir neabejotinai, kad toks žmogus yra stiprus politikas ir vertingas, rinkimuose jis turėtų dalyvauti. Bet aišku, šiandien jam svarbu yra jo ligos dalykai, dėl ko ir linkime, kad viskas būtų gerai.
– Kalbant apie turbūt būsimą partiją, A.Paulauskas, A.Zuokas ir R.Žemaitaitis – trys lyderiai. Bet kaip jūs partijoje pasidalinsite lyderystę?
A.Paulauskas: Mes susitarsime. Čia tikrai, kaip bando pavaizduoti, kad vos ne išsišaudysime – tikrai to nebus. Mes esame jau subrendę žmonės.
– Kas taps naujo politinio judėjimo pagrindu? „Tvarkos ir teisingumo“ partija skilusi?
A.Paulauskas: Aš manau, kad sutarsim, kas galėtų šiandien geriausiai reprezentuoti. Tegul žmonės, kurie bus toje partijoje, taip pat renka, pasako savo nuomonę – niekas iš viršaus nepasodins vieno ar kito ir nepasakys, kad štai jis turi būti vadovas. Čia bus viskas demokratiškai atlikta, bet, mano nuomone, visada reikia žiūrėti, kas neša didžiausią pridėtinę vertę, koks žmogus gali duoti šitam junginiui didžiausią naudą. Tą ir reikia rinktis.
– Pone Zuokai, užleisite pirmininko postą R.Žemaitaičiui?
A.Zuokas: Mielai. Mes esame trys politinių partijų lyderiai, turintys didelę patirtį. Puikiai žinome, kad partijos pirmininko pozicija nėra medumi tepta. Svarbiausia, ko mes siekiame – naujų lyderių, naujų veidų politikoje.
Jeigu pavyks sutarti su asmenimis, su kuriais šnekamės, tai bus labai gražu. Gaila, kad šiandien Lietuvos politika taip yra devalvuota, kad tų žmonių, kurių reikia Lietuvos politiniame gyvenime, neįmanoma prikviesti į politiką, nes jie nenori, vengia, nepatogu ir politiko vardas šiandien yra nuleistas gana žemai. O jeigu ne, galiu pasakyti, kad aš nepretenduoju į politinės partijos lyderius. Čia nėra ta problema, kuri šiandien mums trims politinių darinių atstovams būtų lemiamas ar svarbus argumentas.
– Kokias partijas jūs matote galimomis savo politinėmis sąjungininkėmis?
A.Zuokas: Šiandien mes turime planą, kaip iki šių rinkimų esamą politinį darinį paversti stipresniu, nes visi žinome, kad „Tvarka ir teisingumas“ turi tam tikrų paveldėtų, deja, problemų, kurias tenka spręsti R.Žemaitaičiui – teisinių problemų.
Tai pagrindas būtų Lietuvos laisvės sąjunga, bet viskas priklauso nuo juridinių procedūrų, laiko ir visa kita. Tikslas, kad rinkimuose dalyvautume kaip viena politinė jėga, o jeigu mums dėl grynai procedūrinių dalykų tai nepavyktų, dalyvautume kaip vienas rinkiminis sąrašas. Ką jau esame išsakę – kviečiame apie tai pagalvoti ir Liberalų sąjūdį.
– Jie jau atsakė – ir Aušrinė Armonaitė, ir Viktorija Čmilytė-Nielsen, kad nebendradarbiaus.
A.Zuokas: Puiku. Vadinasi, tokia yra jų pozicija. Bet žinote, mes bendraujame su Liberalų sąjūdžio skyriais Lietuvoje. Mes kažkada visi buvę to pačio, kaip gerai yra pasakyta R.Žemaitaičio, ąžuolo gilės. Yra skirtingų labai nuomonių, pozicijų. O kas įvyks, kai Liberalų sąjūdis kitą pavasarį, kai vyks teisminė byla „MG Baltic“ ir Eligijaus Masiulio, partija gaus neigiamą teismo sprendimą?
Ką galvos jų partijos nariai, ką galvos tie kandidatai, kurie norės keliauti į Seimą ir keliaus kaip teistos partijos atstovai? Taigi kartais lyderiai pasako nepagalvoję arba paskubėję. Mes kviečiame diskusijai. Net ir mūsų susėdimas prie stalo prasidėjo nuo diskusijos, kurią inicijavo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Ir čia graži pradžia. Kas bus toliau – pamatysim.
A.Paulauskas: Žinote, jau pakankamai seniai esu politikoje. Esu daug prisiklausęs tokių teiginių – su tais jau ne, su tais niekada. Netgi paskutiniai valstiečiai, kai atėjo į valdžią, irgi apibrėžė raudonas linijas: su tais niekada, su tais niekada. O kaip pasirodė gyvenime, kad ir su tais, ir su anais – su visais tenka bendrauti, norint kažką padaryti. Tas pasakymas, kad mes niekada – aš visada žiūriu ramiai.
– Bet matote su kuo savo politinę ateitį galėtumėte sieti?
A.Paulauskas: Suprantate, mes kalbame apie centro liberalių jėgų formavimą. Jos irgi į tą apibrėžimą visiškai patenka. Tai ar mums turėti 4 partijas, ar mums turėti 2 partijas, ar 3 – yra apsisprendimo reikalas. Bet visada vienas kumštis yra stipresnis negu išskaldyti balsai per 4-5 organizacijas.
Čia yra elementarus dalykas, bet kol mūsų politikoje dominuoja tas vadizmo principas – nieko nuostabaus, reikėjo pragyventi ir mums juos – tai tada labai sunku kalbėtis apie bendravimą, bendrą sąrašą, susijungimą, nes iškeliamas asmuo. Bet kai iškeliama idėja ir bendras tikslas – labiau galima susitarti.
– Gal jau turite sugalvoję partijos pavadinimą?
A.Paulauskas: Keli darbiniai yra. Nė vienas nebuvo priimtas.
A.Zuokas: Dar anksti. Pradžioj mums užteks, kad pakrikštijo muškietininkais. Tai yra gerai.
– Ar pavadinime bus žodis „gerovė“?
A.Zuokas: Pavadinime tikrai turėtų būti žodis, bent jau mūsų Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) nariai to siekia, net yra įpareigoję mane, kaip pirmininką, kad būtų žodis „liberalai“ arba „laisvė“.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
