Tačiau, pasak skirtingų visuomenės grupių ir profesinių sąjungų atstovų, didžiausia problema yra ne ribotas biudžetas ar netesimi pažadai, o ilgalaikės strategijos ir sisteminio požiūrio nebuvimas.
Trūksta ne pinigų, o strategijos
Ketvirtadienį Seime vykusioje diskusijoje „Dėl padėties Lietuvos viešajame sektoriuje“ dalyvavo skirtingų viešojo sektoriaus sričių atstovai.
Mokytojų, dėstytojų ir neakademinio personalo atlyginimai yra nekonkurencingi, tačiau pagrindinė problema, anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovės, iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ narės Rūtos Žiliukaitės, yra „sistemingo požiūrio ir vizijos nebuvimas“.
Jai antrino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas. „Švietimo sistemos sėkmė priklauso ne nuo pinigų, o nuo aiškių tikslų, kuriems tie pinigai išleidžiami. Reikia dešimtmečių, bet laikas veikti yra dabar“, – sakė E.Milešinas.
Aiškių tikslų ir ilgalaikės strategijos trūkumą įvardijo ir Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė.
„Nepasididžiuosiu, kad šiandien Lietuvos medikų sąjūdis, susibūręs prieš dvejus metus, yra labiausiai girdimas medikų balsas Lietuvoje. Pradėję savo veiklą sakėme, kad sveikatos apsaugos sistemoje yra chaosas“, – teigė Ž.Gudelevičienė.
Tačiau ji apgailestavo, kad šiuo metu, praėjus dvejiems metams, „joks kokybinis proveržis sveikatos apsaugos sistemoje nėra pasiektas“.
Vietoje politinės valios – skirtingų grupių priešinimas
„Įsipareigojimai įtvirtinti Vyriausybės programoje. Vyriausybės programą patvirtinote jūs visi. Tereikia jos laikytis“, – taip apie politinę valią, kreipdamasis į Seimo narius, kalbėjo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel.
Jis atkreipė dėmesį, kad visi skirtingų viešojo sektoriaus grupių atstovų pasiūlymai ir rekomendacijos yra pateikti valdžios atstovams. O dėl finansavimo didinimo prašymų jiems tenka sulaukti net patyčių.
„Mums reikia tik šiek tiek pagalbos. <.> Ne pinigai yra esmė“, – akcentavo V.Banel.
Akademinės bendruomenės atstovė R.Žiliukaitė pabrėžė, kad, netylant kalboms dėl biudžeto, politikai aktyviai taiko savo mėgstamą taktiką – viešojo sektoriaus priešinimą.
„Mums politikai sako, kad pinigų nėra, nes yra labiau nuskriaustų grupių ir bendruomenių. Yra ir daug labiau privilegijuotų grupių. <..>
Politikai renkasi tarp mokslo finansavimo ir išmokų socialinei apsaugai. Jei iš tiesų renkamasi tarp mokslo finansavimo ir pensijų didinimo, tai mokslo šiai visuomenei nebereikia“, – sakė R.Žiliukaitė.
Kalbų apie tai, kad šios kadencijos Seimo nariai dėl artėjančių rinkimų nebespės įgyvendinti rimtų reformų fone, sociologė ragino kelti klausimą, už ką per laikotarpį iki rinkimų politikams bus mokami pinigai: už pasiruošimą rinkimams ar už darbą ir būtinas reformas?
Anot medikų atstovės Ž.Gudlevičienės, į ilgąjį laikotarpį nukreiptų politinių sprendimų ir politinio veikimo stoka šiuo metu sveikatos apsaugos sektoriuje išprovokavo ne tik finansinę, bet ir žmogiškųjų išteklių krizę.
„Drąsiai sakome, kad situacija sveikatos priežiūros srityje yra kritinė. Trūksta darbuotojų, atlyginimai per maži, krūviai per dideli ir valstybiniu lygmeniu nekontroliuojami“, – tvirtino Ž.Gudlevičienė.
