Valstybės biudžetas iš Vyriausybės grįžo į Seimą. Antrasis svarstymas – gruodžio 10 d., priėmimas planuojamas – gruodžio 17 d. Vėliau prezidentas dekretu tvirtina biudžetą.
Ar prezidentas sies biudžetą su politiniais nesutarimais ar atskirs?
„Prezidentas siekia užtikrinti tiek socialinių problemų sprendimų, tiek užtikrinti, kad ministrai dirbtų efektyviai ir nekiltų problemų dėl jų skaidrumo.
Nemanau, kad šia tema yra tam tikros sąsajos. Svarbu, kad visas valdžios aparatas veiktų tvariai visose srityse“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ antradienį teigė Londone šiuo metu dirbantis prezidento patarėjas Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Pasak jo, dėl svarstomo biudžeto yra tam tikrų klaustukų.
„Visų pirma, matome, kad Vyriausybei pritrūko ryžto sparčiau spręsti pensininkų skurdo problemą. Matome, kad biudžete yra alokuotos papildomos lėšos sparčiau didinti pensijas nuo liepos 1 dienos ir taip atidėti skurdo mažinimo veiksmus.
Prezidentas siūlė neatidėlioti. Matome, kad 40 proc. pensininkų yra skurde. Šios problemos tikrai negalima nukelti“, – sakė prezidento patarėjas.
Prezidentas buvo pateikęs konkrečius šaltinius pensininkų didinimui. „Tenka konstatuoti, kad pritrūko tiek Seimo komitetams, tiek Vyriausybei integruoti šiuos sprendimus“.
Vaiko pinigų didinimą iki 70 eurų siūloma nutęsti iki kitų metų liepos. Švietimo darbutoojų atlyginimams sakoma, kad rasta pinigų, tačiau tik nuo kitų metų rugsėjo. Finansuojami tik keli mėnesiai. Ar tokiu būdu numetant atsakomybę nepažeidžiamas fiskalinis tvarumas?
„Antro šio biudžeto analizė rodo, kad Vyriausybė sugebėjo atsilaikyti prieš tikrai kaip iš gausybės rago pasipylusius Seimo narių raginimus didinti išlaidas ir tikrai pažeisti deficitą. Šiuo metu, panašu, kad biudžetas yra subalansuotas ir atitinka minimalius standartus.
Galima pasakyti, kad pavyko rasti tam tikrą sutarimą su mokytojais, švietimo darbuotojais ir šiek tiek papildomų lėšų jiems pavyko alokuoti.
Bet žvelgiant bendrai, didžiulė įtampa dėl biudžeto, kurią matome šiuo metu – ji yra užkoduota tame fakte, kad mūsų biudžetas yra labai menkas palyginus su mūsų ekonomika.
Kol turime ir turėsime apie 31 proc. Siekiantį biudžetą lyginant su mūsų ekonomika, tol, be abejo, bus didžiulės įtampos ir tiesiog negalėsime užtikrinti visų mūsų visuomenės grupių tinkamo finansavimo.
Reikia ieškoti būdų pakelti šį procentą. Nes ES šalyse šis procentas siekia 40 proc. ekonomikos lygio. Tai didžiulis skirtumas ir išvertus į eurus – tai yra keli milijardai eurų“, – sakė patarėjas.
