Maždaug 100 žmonių pirmadienį susirinko į protesto akciją šalia Kauno savivaldybės. Ją surengė Lietuvos pašto darbuotojai, prisidėjo pora profesinių sąjungų. Tarp protestuotojų sukiojosi ir keli politikai.
„Svarbiausia – sustabdyti aukcioną“, – kalbėjo Lietuvos pašto darbuotoja, viena akcijos iniciatorių Raimonda Regelskienė.
Valstybės valdomas Lietuvos paštas centrinio pašto pastatą Kaune aukcione pardavinėja už daugiau kaip 3,3 mln. eurų. Rinkos žinovai abejoja, ar atsiras norinčių mokėti tokią sumą už pastatą, kuriam dar reikia didelių investicijų.
Lietuvos pašto atstovai pranešė, kad 4,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastato Laisvės alėjoje aukcionas vyks gruodžio 18–19 dienomis.
R.Regelskienė ragino rašyti simbolinius laiškus Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kad šis imtųsi iniciatyvos ir paprašytų Lietuvos pašto, Susisiekimo ministerijos vadovybės bei Vyriausybės stabdyti aukcioną.
Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų padalinio vadovė Vaida Budrienė pranešė, kad statinys buvo siūlomas tiek Vyriausybei, tiek Kauno savivaldybei, tačiau atskriejo neigiami atsakymai.
„Aukcionas nėra sustabdytas, o Lietuvos paštas neturi išteklių suremontuoti ir tinkamai prižiūrėti šį statinį“, – kalbėjo V.Budrienė. Ji pridūrė, kad įmonės vadovybė yra pasiryžusi vertinti ir aptarti įvairius siūlymus.
V. Budrienės žiniomis, protesto akciją surengė ne Lietuvos pašto profsąjungos ar oficialūs darbuotojų atstovai. Renginyje dalyvavo pavieniai įmonės darbuotojai, ir tai yra jų pilietinė teisė.
Gruodžio 16–17 dienomis įmonė taip pat pardavinės 2,1 tūkst. kvadratinių metrų ploto centrinio pašto statinius Klaipėdoje, Liepų gatvėje. Pradinė jų kaina – 1,56 mln. eurų. Šiuo pastatu susidomėjo Klaipėdos savivaldybė.
2017-aisiais Lietuvos paštui rinkai pasiūlius šiuos pastatus, Kauno centrinio pašto vertė buvo beveik 1,62 mln. eurų, Klaipėdos – 1,57 mln. eurų.
Lietuvos paštas gruodį aukcione taip pat pardavinės Vilniaus centrinio pašto pastatą. Jo pradinė kaina siekia daugiau kaip 10 mln. eurų.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.
Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko bandant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.
Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pareiškė neva pastatas turi likti valstybės nuosavybe, tačiau vėliau buvo nuspręsta kitaip ir šis turtas atsidūrė ant prekystalio.
Iš pradžių Lietuvos pašto vadovai planavo dalį patalpų palikti savo reikmėms, tačiau vėliau nusprendė išsikraustyti į „Akropolį“.
