Politikams ir politikos ekspertams kartojant, kad prezidentas save įspraudė į kampą ir nebeturi įrankių, kaip susitvarkyti su situacija, užsimenama, kad jei J.Narkevičius nesitrauks, Prezidentūros durys valdantiesiems gali užsiverti kaip kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės laikais.
Egzamino iš valdančiųjų sulaukęs G.Nausėda esą dabar turės įrodyti lyderystę, kitaip ji persimes į parlamento pusę. Tuo tarpu pasigirsta ir svarstymų, kad viskas iš esmės gali pasikeisti po biudžeto priėmimo.
Gavo antausį
Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, J.Narkevičiaus klausimas sukūrė nemažą takoskyrą tarp prezidento ir valdančiųjų, kuri gali turėti didelę įtaką santykiams ateityje.
„Prezidento pareiškimas dėl to, kad vertina ministro veiksmus kaip nemoralius ir kad jam reikia atsistatydinti, visiškai atsiremia į tokį valdančiųjų monolitą, kuris sako, kad ministras nieko blogo nepadarė. Nežinau, kaip jie ruošiasi rasti bendrą kalbą, gal čia ir tokie bandymai yra, bet aš manau, kad jei J.Narkevičius nesitrauks, jokios čia draugystės, matyt, nebebus tarp Prezidentūros ir Vyriausybės bei valdančiųjų. Tai yra principinis klausimas“, – lrytas.lt sakė Seimo narė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas rėžė, kad neatsižvelgdami į prezidento raginimus valdantieji ir Vyriausybė žiebė jam stiprų antausį: „Aš manau, kad vožė prezidentui antausį be jokių sentimentų. Jie dabar sprendžia savo valdančiosios daugumos problemas, o prezidentas pakentės iki biudžeto priėmimo, o tada, kaip jau ten pasielgs V.Tomaševskis, tada žiūrėsim.“
Apie tai, kad situacija po biudžeto priėmimo gali keistis, kalbėjo ir V.Čmilytė-Nielsen.
„Biudžetas yra brangus. Aš manau, kad po biudžeto situacija bus nauja. Galbūt jau tie partneriai nebebus tokie reikalingi. Galimas dalykas, kad bus peržiūrėta ta J.Narkevičiaus gelbėjimo strategija ir bus akivaizdu visiems, kad su etika ir su morale ministro veiksmai prasilenkia. Šiuo atveju reikėtų kalbėti ne tik apie teisėtumą, bet ir teisingumą. Politikams šios kategorijos yra labai svarbios“, – aiškino liberalų sąjūdžio lyderė.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vedlys Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad prezidentas elgiasi principingai kvestionuodamas ministro atsakomybės ir moralės klausimus, ko jis pasigedo ministrą iškėlusios Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir valdančiųjų vaidmenyje. „Paprasčiausiai nemalonu žiūrėti V.Tomaševskio ir kitų valdančiųjų retoriką prezidento atžvilgiu“, – įgėlė G.Landsbergis.
Sulaukė svarbiausio egzamino
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo, kad skandaluose įklimpusį susisiekimo ministrą J.Narkevičių skubiai trauktis iš posto paraginęs šalies vadovas G.Nausėda įstūmė save į kampą ir pritrūko fantazijos, kaip iš jo išeiti.
Anot A.Mazuronio, Seime jau matyti įvairių ženklų, kad valdančioji dauguma gali bandyti prezidentui parodyti jo vietą: „Panašu, kad ant tiltelio susitiko daugumos avinėlis su Prezidentūros avinėliu ir jie dabar daužosi ragais, aiškindamiesi, kuris kurį nustums nuo to tiltelio. Tai labai sunkiai prognozuojama kova.
Bet reikia pripažinti, kad tai prezidentui pirmas rimtas iššūkis ir pirmas jo, kaip politiko, egzaminas – dabar visas Seimas stebi, kaip jis jį išlaikys ir kokią poziciją užims: ar tęs bekompromisinę liniją, principingo, savo nuomonę turinčio ir ją ginančio lyderio, ar susvyruos. Jeigu prezidentas kaitalios nuomonę, žvalgysis į tuo metu Seime susiklostysiančią konjuktūrą ar atsitrauks, galios pakryps ne į jo, bet į parlamento pusę“.
Paklaustas, ar J.Narkevičiaus atveju prezidentas turi realių svertų, A.Mazuronis prisiminė, kaip panašiose situacijoje elgdavosi buvęs šalies vadovai – Valdas Adamkus ir D.Grybauskaitė. Anot A.Mazuronio, pirmasis neretai skųsdavosi, kad jam trūksta galių, tuo metu D.Grybauskaitė esą tvarkėsi, kaip norėjo.
„Seimo koridoriuose pasigirsta valdančiųjų kalbų, kad reikia pasinaudoti proga, kol prezidentas naujas ir neturi pakankamai patirties sugrąžinti galios centrą į parlamentą. Man atrodo, kad jie tą daro pakankamai sėkmingai“, – politikos užkulisius praskleidė A.Mazuronis.
Neturi pakankamai šovinių
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Sauliaus Spurgos įsitikinimu, tarp prezidento ir valdančiųjų įsiplieskęs nesutarimas dėl J.Narkevičiaus santykius gali paskandinti ilgam. „Tas medaus mėnuo turbūt ir pasibaigs su šituo nesutarimu. Dabar klausimas, kiek ta kritika ministrui bus toliau eskaluojama, kiek bus dar pastebėta kažkokių blogų darbų. Tai, kad prezidentas nepasitiki ministru, o jis toliau dirba, sukelia didelę įtampą“, – įsitikinęs S.Spurga.
Anot jo, G.Nausėdai dabar reikėtų laikytis dalykiškumo ir toliau vis priminti apie J.Narkevičiaus problemą, o didesnių veiksmų esą jis imtis ir nebegalėtų, nes neturi pakankamai „šovinių“ užbaigti situaciją.
„Jam turbūt vis tiek reikėtų laikytis dalykiškumo, protingumo principų, spręsti kartu valstybines problemas, tačiau nuolat priminti šitą dalyką per metinius pranešimus ir panašiai, kad tokie dalykai dedasi. Jeigu mes turime šovinių, tai mes jais šaudome, o prezidento galias riboja Konstitucija.
„Don Kichote“ yra tokia viena vieta, kai Sanča Pansa vyksta valdyti salą, tai Don Kichotas jam pataria neišleisti tokių įstatymų, kurių jis žino, kad jie nevykdys.
Vienareikšmiškai prezidentas turi laikytis Konstitucijoje numatytų įgaliojimų ir jis negali jų viršyti. Jeigu jis pareiškė, o valdančioji dauguma nesutinka, tai jokių kitų variantų nėra, šovinių nėra ir jų negali iššauti“, – lrytas.lt tvirtino MRU docentas.
Kaip būtų prie D.Grybauskaitės?
Ar D.Grybauskaitės valdymo laikais būtų kitaip?
„Kiekviena situacija – unikali. Būdavo taip, kad po prezidentės žodžių ta situacija dar labiau kaisdavo, eskaluodavosi ir visuomenė atrasdavo dar naujų prasižengimo aspektų. Vis dėlto aš nedėčiau čia lygybės ženklo. Tos situacijos būdavo įvairios ir sunku pasakyti, ar čia D.Grybauskaitė būtų kažką kitaip padariusi, – aiškino S.Spurga.
Panašiai G.Nausėdos pozicijas vertino ir politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
„Turime politinį nepatyrusį prezidentą. Kaip darželyje ar kalėjimo kamerose, kai atvyksta naujas žmogus, tai jam reikia parodyti jo vietą. Šiuo atveju mes turime prezidentą, kuriam reikia parodyti jo vietą, jo galių ribas, ką jis turi daryti, kad nuimtų kokį ministrą. Štai parodome, kad mes nesitrauksime.
Tai pirma rimta kova ir ji yra principinė. Prezidentui nėra traukimosi variantų“, – G.Nausėdos dabartinę situaciją praėjusią savaitę „Lietuvos ryto“ televizijoje aptarė M.Lapinskas.
