Vilnietis šaukiasi pagalbos: sąskaitą ištuštino taip, kad belieka eiti į gatvę, bet antstoliai atkirto griežtai

Antstoliams atidavė ne tik visą atlyginimą, bet ir pagal įstatymą neliečiamus dienpinigius, nebeliko pinigų nei maistui, nei pragyvenimui, todėl belieka eiti į gatvę. Tokia savo istorija pasidalino 34-erių vilnietis Svajūnas.

 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br>123rf.com asociatyvioji nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br> A.Srėbalienės nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br>J.Stacevičiaus asociayvioji nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br>J.Stacevičiaus asociayvioji nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br>V.Balkūno asociayvioji nuotr.
 Vilnietis šaukiasi pagalbos: antstoliai ištuština visą sąskaitą, belieka eiti į gatvę.<br>V.Balkūno asociayvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 13, 2019, 6:54 PM

Antstolių rūmų atstovai teigė, kad dienpinigiai galėjo būti negrąžinti dėl to, kad vyras laiku nepateikė reikiamų dokumentų.

Pragyvenimui neliko nė cento

Portalui lrytas.lt Svajūnas pasakojo, kad jam sugrįžus iš darbų Ispanijoje į Lietuvą, antstoliai nuskaičiavo ne tik jo uždirbtą sumą, bet ir dienpinigius, kurie pagal Civilinio proceso kodeksą yra neliečiami ir negali būti nuskaičiuoti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis nurodo, kad iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, išieškoti negalima.

„Atsidariau banko sąskaitą ir pamačiau, kad visi mano pinigai nuskaityti. Pragyvenimui nieko nepaliko. Jie paima paskutinius pinigus ir tau belieka eiti į gatvę.

Nuvykau pas antstolius, tačiau jie žmogų laiko šiukšle, net nekalba. Pakišo lapą, kad viską parašyčiau ir jokio atsakymo – kaip man toliau gyventi.

Jie gi žmogui turi palikti pragyvenimui, negali nurašyti visų pinigų. Jie sakė, kad esu skolininkas ir turi teisę visus mano pinigus paimti“, – kalbėjo Svajūnas.

Vyras pripažino, kad būdamas jaunas prisiėmė greitųjų kreditų. Dalį skolos jau sumokėjo, o dalis dar liko.

„Jau atsiskaičiau 8 tūkstančius, dar liko sumokėti 5 tūkstančius. Tikiuosi, kad per porą metų viską grąžinsiu“, – skaičiavo pašnekovas.

Nebegali sumokėti už nuomą

Vilnietis teigė neprieštaraujantis, kad nuo uždirbtų pinigų antstoliai išskaičiuotų nustatytą sumą, tačiau praradus visus pinigus – sunku jam pragyventi.

Vilkiko vairuotoju dirbantis ir į Ispaniją važinėjantis Svajūnas, tik grįžęs į Lietuvą skuba pas antstolius.

„Kiekvieną kartą vežioju popierius, nes turi nustatyti laisvai disponuojamą sumą. Mano atlyginimas per mėnesį būna skirtingas – su dienpinigiais apie 800 eurų – 1500 eurų. Kiekvieną kartą antstoliams reikia pristatyti popierius“, – kalbėjo vyras.

Vyras šiuo metu nuomojasi butą, turi susimokėti komunalinius mokesčius, nes neturi savo gyvenamojo ploto. Jis pripažino, kad yra pateikęs prašymą ir laukia eilėje dėl socialinio būsto.

Du aukštuosius baigęs Svajūnas – istorijos ir geografijos mokytojo bakalaurą ir švietimo kokybės specialisto magistrą – pripažino, kad labiau jį traukia vilkiko vairavimas ir geresnis atlyginimas.

Gyvenimas nelepino, bet nepasidavė

Svajūnas išsipasakojo, kad gyvenimas jo nelepino. Jo mamą nužudė, kai buvo vos trijų mėnesių ir Svajūnas tuomet atsidūrė vaikų globos namuose.

„Augau globos namuose, pas krikšto mamą. Turiu penkias seseris ir du brolius – visi gyvename gerai. Gyvename kaip mokame ir neturėjome jokių problemų su teisėsauga ar kitur.

Žmonos neturiu, bet turiu vieną nesantuokinį vaikutį“, – apie savo šeimą papasakojo vyras.

Teisingumo ministerija: negalėjo visko nuskaičiuoti

Teisingumo ministerijos atstovai pakomentavo vilniečio situaciją.

„Antstolis negalėjo nuskaičiuoti viso atlyginimo. Tik dalį, kuri priklauso nuo to, kiek skolininkas turi vykdomųjų bylų, išieškojimo pobūdžio, ir negalėjo nuskaičiuoti dienpinigių.

Jeigu antstolis nuskaitė visus pinigus, būtina kreiptis su skundu į antstolį, pateikti pažymą, kad į tą sąskaitą, iš kurios nuskaitė lėšas, pervedamas darbo užmokestis arba dienpinigiai.

Antstolis pats grąžins neteisėtai nurašytas lėšas. Jeigu nesutiktų grąžinti – pats perduos skolininko skundą teismui“, – teigė ministerija.

Kokios šiuo metu iš skolininkų išskaičiuojamos sumos?

„Išskaitų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų (pensijų, stipendijų ir kt.) dydžiai yra numatyti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje ir pagal įstatymą negali viršyti 30 procentų iš dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA).

Jei skolininkas turi 1 vykdomąją bylą, atskaitoma 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA ir 50 procentų nuo dalies, viršijančios MMA.

Jeigu skolininkas turi 2 ir daugiau vykdomųjų bylų arba moka išlaikymą, žalą dėl suluošinimo, išskaitoma 30 procentų iki MMA ir 50 procentų iš dalies, viršijančios MMA“, – nurodė Teisingumo ministerijos atstovai.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacija: žmogui turi likti pragyvenimui

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės teigimu, žmogui turi būti palikta suma pragyvenimui, nuo dienpinigių neturi būti nuskaičiuojama nė cento.

„Jei taip nutiko, žmogus turi reikalauti grąžinti pinigus. Problema, kad antstoliai ne visada mato, kokiu pagrindu žmogaus sąskaitoje yra pinigai – jis tik mato lėšas, kurios įkrenta ir automatiškai nuskaito. Žmogus privalo pateikti informaciją antstoliams, kokios jo pajamos ir kokia jų kilmė. Jei tai dienpinigiai, tai jis turi informuoti antstolius ir jie negali nuskaityti tos sumos.

Jei žmogui nepavyksta išsiaiškinti, tai kaip tik iki šios savaitės vyksta Advokatūros savaitė ir galima nemokamai gauti advokato konsultaciją. Turėtų pakakti rašto antstolių kontorai ir jie turėtų grąžinti lėšas, jei jie negrąžina ir neatstato tų lėšų, tuomet galima kreiptis į teismą.

Nuo minimalaus atlyginimo antstoliai gali atskaityti 30 procentų. Jei turi daugiau nei vieną bylą, tai 50 procentų virš minimalios algos.“, – kalbėjo A.Adomavičienė.

Antstolių nuskaitymai – didžiausi Europoje

Pasak direktorės, Lietuvoje antstolių skolų nuskaitymai vis dar yra didžiausi visoje Europoje, nepaisant to, kad pastaraisiais metais jie buvo sušvelninti.

„Įsivaizduoju, kad žmogui yra sudėtinga išgyventi ir juo labiau, kad jam dar reikia aiškintis, kad tai dienpinigiai ir nuo jų neturi būti nuskaičiuojama nė kiek.

Mes visada pasisakėme, kad turi būti ne daugiau kaip 20 procentų nuskaitoma nuo minimalios algos, kad leistų žmogui oriau gyventi. Tačiau Seimas atmetė, pritrūko dviejų balsų ir liko 30 procentų. Alimentai dar truputį kitaip nuskaitomi.

Nuo 2020 metų bus pokyčių. Jei žmogus turės nedarbinių pajamų, pavyzdžiui, gaus piniginių dovanų, tai jam bus kiekvieną mėnesį paliekama minimalaus vartojamojo dydžio suma – šiuo metu yra 245 eurai.

Darbinėms pajamoms bus taikomos tos pačios išskaitos – 30 procentų nuo minimalios algos ir 50 procentų kas yra virš minimalios algos“, – sakė pašnekovė.

Savivaldybės gali padėti grąžinti skolas

Direktorė papasakojo, jog žmonės skolose atsiduria dėl įvairių priežasčių. Kartais jie praeityje padaro daug klaidų ir lieka įsiskolinę. Jie gali vėliau atgailauti, bet skolas privalu grąžinti.

„Pastebime, kad po 2008 metų krizės yra dalis žmonių, kurie iki šiol dar neatsigavo. Verslai bankrutavo, ar neteko darbo ir jie įsiskolino. Tos skolos augo ir jie niekaip iš to neišbrenda arba išbrenda labai sunkiai.

Čia labai svarbus savivaldybių vaidmuo. Jos gali žmonėms padėti. Yra galimybė pagal Socialinės ir piniginės paramos įstatymą teikti įvairių formų paramą. Viena iš jų – tai tikslinė parama įsiskolinimų padengimui.

Savivaldybėms tam tikrais atvejais gali padėti žmonėms padengti skolas. Žinoma, tai nėra dovanos. Su žmonėmis galimi susitarimai, aptariamos sumos, padedama žmonėms keisti gyvenimo būdą“, – sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

Lietuvos antstolių rūmai: apsauga nuo panašių nemalonumų – informavimas

Lietuvos antstolių rūmų pakomentavo, kad tokių nemalonių situacijų išvengti galima labai paprastu būdu: laiku pateikiant antstoliams informaciją apie gaunamų lėšų kilmę.

„Kai vyksta skolų išieškojimas, lėšas iš skolingų asmenų sąskaitų pagal antstolių pateiktus nurodymus automatiškai nuskaito Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS). Jeigu skolingas žmogus yra pranešęs antstoliui, kokias lėšas ir į kokias sąskaitas jis gauna, tai antstolis atitinkamai suformuluoja sistemai siunčiamą nurodymą ir PLAIS tada „žino“, kokią lėšų dalį reikia naudoti dengiant skolas, o kokią – palikti asmens pragyvenimui.

Jeigu antstoliai neturi duomenų apie skolininko gaunamų lėšų kilmę, tai jų „nežino“ ir PLAIS, todėl skolų išieškojimas gali būti nukreipiamas į visas asmens sąskaitoje esančias lėšas.

Vis dar populiarus mitas – kad antstoliai, tarsi kokie aiškiaregiai mato, kokias lėšas ir iš kur asmuo gauna. Taip nėra: antstoliai be asmens pagalbos gali sužinoti tik tai, kokias sąskaitas asmuo turi. Visa kita yra banko paslaptis, įstatymų saugomi asmens duomenys.

Jeigu gerbiamas Svajūnas nesuskubo pranešti antstoliui, į kokią sąskaitą jis gauna darbo užmokestį, dienpinigius, ar kitas lėšas, iš kurių išieškojimas turi būti vykdomas pagal specialias taisykles arba iš kurių skolos visai neišieškomos, tai ir buvo pradėtas standartinis išieškojimo procesas. Antstoliai tiesiog neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip.

Taigi, patyrus panašių nepatogumų, reikėtų kuo skubiau susisiekti su antstoliais. Banko sąskaitos išrašas ar kitas lėšų kilmę patvirtinantis dokumentas – tai viskas, ko reikia, kad antstoliai galėtų nedelsdami spręsti klausimą dėl visų ar dalies lėšų grąžinimo, jeigu skola ar jos dalis išieškota iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas.

Tiesa, svarbu tai padaryti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos. Šių veiksmų neatlikus, galimybių susigrąžinti pinigus mažėja, kadangi lėšos gali būti jau paskirstytos ir pervestos išieškotojams (tai taip pat vyksta automatizuotai).

Praktiškas patarimas visiems, turintiems priverstinai išieškomų skolų: informuokite antstolius apie gaunamų lėšų kilmę iš anksto. Tada darbo užmokesčio dalis ar kitos tik jums priklausančios lėšos tikrai nebus panaudotos skoloms dengti ir nereikės laukti, kol antstoliai jas grąžins.

Kai skolingas asmuo pateikia informaciją apie gaunamų lėšų kilmę bent vienam jo skolas išieškančiam antstoliui, PLAI sistemoje nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS). Iš šių lėšų skolos nėra išieškomos.

LDS paskirtis yra užtikrinti socialiai remiamų ir dirbančių skolininkų interesus: automatizuotai dengiant skolas iš lėšų sąskaitoje, asmeniui paliekama dalis pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Dažniausiai LDS atitinka skolininko kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą jo pajamų dalį. Pagal antstolių nurodymus Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje nustatoma „neliečiama“ skolininko lėšų dalis ir išieškojimas vykdomas tik iš tų lėšų, kurios viršija LDS“, – teigė Lietuvos antstolių rūmų atstovai.

Iš kokių pajamų skolos neišieškomos?

Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį skolos neišieškomos iš aštuonių rūšių lėšų.

„Tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ar darbą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpos; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; našlaičių pensijos ir rentos; išeitinės išmokos.

Tiesa, yra ir išimčių. Jeigu asmuo geranoriškai nemoka teismo priteisto išlaikymo (alimentų) arba kompensacijos už nusikaltimu padarytą žalą, jo skolos gali būti priverstinai išieškomos iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų ar nedarbo socialinio draudimo išmokų“, – teigė atstovai.

Kokia pajamų dalis gali būti išskaitoma išieškant skolas?

Pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 procentų gaunamų lėšų.

„Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 procentų darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 procentų lėšų.

Išskaitų dydis taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies. Tuo atveju, jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma 30 procentų pajamų.

Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų, gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui.

Pagal Civilinio proceso kodekso 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Tai yra, skoloms padengti išskaitomos 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų dalies, likusios sumokėjus mokesčius“, – atsakė Lietuvos antstolių rūmų atstovai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kada ir kaip baigsis VVT vairuotojų streikas?