Kol kas nėra garantijos, kad spalį priimtas miesto politikų sprendimas dėl diskriminaciniais vadinamų mokesčių už vaikų ugdymą Kauno ikimokyklinėse įstaigose po vasario keisis.
Sprendimą gali skųsti teismui
Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė, antradienį kalbėdama su žurnalistais, bent keletą kartų pakartojo, kad Vyriausybės atstovas teismui gali skųsti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kurio atšaukti neketinama.
Tuo pačiu klausimu, kuris, beje, aktualus šimtams tėvų, gyvenamąją vietą deklaravusių arčiau ar toliau nuo Kauno nutolusiose savivaldybėse, tačiau dirbančių Kauno mieste, įmonėse, kurių pelno mokesčiai pildo visos valstybės biudžetą (paskui dalis jų tenka ir savivaldos reikmėms), naujienų agentūra ELTA kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Mindaugą Sinkevičių.
Kadangi Jūs vadovaujate nedidelei savivaldybei, neabejotinai žinote, kad ne visi jos teritorijoje gyvenantys (ir gyvenamąją vietą deklaravę) asmenys dirba Jonavoje. Dalis tikrai važiuoja dirbti į Kauną, kur padeda kauniečiams kelti jų miesto ekonomiką. Važiuodami į darbus, tikėtina, į Kauno darželius savo vaikučius atveža. Tad gal jau ir Jonava numatė kompensavimo mechanizmą, kai nuo sausio vaiko ugdymas Kauno įstaigose tėvams (nedeklaruotiems) nuo sausio 1-osios brangs keliolika kartų ir kainuos ne po 0,58 euro už vieną vaiko lankytą (arba nelankytą, bet nepateisintą) dieną, o po 9,20 euro?
– Nemanau, kad turėtume kalbėti apie piniginį kompensavimo mechanizmą, labiau esu linkęs remtis bendradarbiavimo principu. Pavyzdžiui, mūsų savivaldybės teritorijoje yra Kauno mieste registruotų mažųjų piliečių, kurie lanko mūsų įstaigas, bet yra ir jonaviečių, kurie ugdomi Kauno miesto darželiuose.
Šioje vietoje, esu įsitikinęs, būtų protinga tiesiog bendradarbiauti. Nemanau, kad toks vaikų rūšiavimas, kokį dabar numato Kauno miestas, yra etiškas ir moraliai teisingas.
Gal Lietuvoje yra ir kitų savivaldybių, kurios taiko „svetimiems gyventojams“ kitokius tarifus už vaikams teikiamas viešąsias paslaugas, – apie tai Asociacijoje kalbėta?
– Asociacijos lygmeniu ši problema nebuvo aptarta, nes mokėjimo už vaikų ugdymą klausimas aktualus ne visoms, o labiau – žiedinėms savivaldybėms. Štai keli pavyzdžiai, kokia šiuo metu yra jose situacija:
Vilniuje nėra kompensacijos mechanizmo. Vilniaus įstaigos priima vaikus iš rajono, jei tik yra laisvų vietų.
Klaipėdos rajonas yra pasirašęs sutartį su miestu ir už bendro ugdymo mokyklas lankančius vaikus moka miestui kompensaciją.
Šiauliuose tokia sutartis tarp miesto ir rajono savivaldybių pasirašyta dėl neformalaus švietimo, rajonas pagal nustatytus įkainius apmoka miestui išlaidas. Šiaulių miesto mokymosi įstaigos priima vaikus iš rajono, jei yra laisvų vietų.
Alytuje apie šią problemą jau yra kalbama, bet konkretaus kompensavimo mechanizmo dar nėra.
Jūsų nuomone, teisingas toks vaikų „rūšiavimas“ – čia savi, o čia – svetimi, kai visi vaikai yra Lietuvos?
– Jei tik konkreti savivaldybė turi laisvų vietų savo ikimokyklinio ugdymo grupėse, manau, priimti ugdyti kitos savivaldybės vaiką neturėtų būti problema.
Jeigu vaikas lanko kitos savivaldybės įstaigą, labai dažnu atveju taip yra dėl to, kad abu ar vienas iš jo tėvų dirba toje kitoje savivaldybėje. Šiuo atveju ikimokyklinio ugdymo paslaugos suteikimas, mano nuomone, yra naudingas abiem pusėms, – savivaldybė daugiau pritraukia reikiamų darbuotojų, sudarydama sąlygas ugdytis jų vaikams.
