Rekordinę paramą lydėjo susikirtimai: 2020-ųjų biudžetas – skaičiai ir faktai

85 Seimo nariai – „už“, 48 – „prieš“, 3 – susilaikė. Tokia rekordinė šią kadenciją parama biudžetui buvo užfiksuota parlamente. Už 2017 metų biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, už 2018 ir 2019 metų projektus – po 84.

Valdančiųjų lyderiai galėjo pagrįstai džiaugtis, kad jų viltys palaiminti biudžetą įtikinama persvara išsipildė su kaupu.

Tai sklaido ir prognozes, kad biudžetą gali vetuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Be to, jo veto greičiausiai būtų atmestas.

Tiesa, antradienį Seimo posėdžių salėje netrūko emocijų protrūkių ar aštresnių apsižodžiavimų.

Politikai vienas kitą mėgino tildyti švilpimu ar šūkavimais balsuojant dėl automobilių mokesčių ir papildomo finansavimo ugniagesiams.

Automobilių mokestis buvo palaimintas gana sklandžiai, bet Vyriausybės variantui skirti papildomus daugiau kaip 3 mln. eurų ugniagesiams, o ne 9 mln., kaip pageidavo patys pareigūnai, buvo pritarta vos per plauką.

Iš pradžių buvusio valstiečio Vytauto Bako teiktam pasiūlymui didinti finansavimą ugniagesiams 9 mln. pritarė 70 Seimo narių, bet vieno balso pritrūko, kad tas projektas būtų įteisintas. Opozicijos reikalavimu pakartojus balsavimą siūlymas tesulaukė 61 parlamentaro pritarimo.

Tai sukėlė pasipiktinimo bangą ir salės balkone šį procesą stebėjusių ugniagesių gretose. Jie pagrasino protesto akcijomis.

Užtat siūlymas didinti vaiko pinigus taip, kaip buvo susitarę valdantieji, sulaukė didžiulio palaikymo – už tai balsavo net 111 Seimo narių.

Tarp jų – ir dėl šių išmokų prieš tai triukšmavusi opozicija.

Nieko keista, kad tarp opozicijos atstovų, kurie balsavo ir už visą biudžetą, kaip kasmet, buvo keli vienmandatėse apygardose rinkti Liberalų sąjūdžio atstovai. Biudžetui pritarė keturi šios frakcijos nariai – Seimo vicepirmininkas Jonas Liesys, taip pat Juozas Baublys, Jonas Varkalys ir Ričardas Juška.

„Dėl biudžeto jie susilydo, ištirpsta lyg kokia gražuolė prieš seną patyrusį lovelasą“, – frakcijos kolegų elgesį juokais paaiškino liberalas Eugenijus Gentvilas.

Biudžetą taip pat parėmė šeši Mišrios Seimo narių grupės atstovai, tarp jų – buvęs konservatorius Rimantas Dagys, su valstiečiais išsiskyręs, tačiau premjerą Saulių Skvernelį karštai remiantis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Valdančiosios frakcijos – valstiečių, „Lietuvos gerovei“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – biudžetą parėmė vieningai, o konservatoriai ir socialdemokratai balsavo prieš.

„Prognozavau, kad palaikys 82 Seimo nariai. Neatspėjau. Tai rodo, kad yra pakankamai tvirta dauguma. Priimtas biudžetas leis mums visiems gyventi šiek tiek lengviau, geriau ir sočiau“, – po balsavimo kalbėjo S.Skvernelis.

Premjeras abejojo, ar G.Nausėda galėtų vetuoti biudžetą, nes esą nėra teisinio pagrindo: „Biudžetas atitinka fiskalinės drausmės įstatymą ir atliepia visus lūkesčius, kokius buvo išsakęs ir prezidentas.“

„Biudžetas ir realistinis, ir subalansuotas. Jis orientuotas į skurdo mažinimą“, – Vyriausybės vadovui antrino finansų ministras Vilius Šapoka.

Paklaustas, kodėl Seimo valdantiesiems nepavyko įgyvendinti grasinimų perrašyti biudžetą taip, kad jis taptų labiau rinkiminis, S.Skvernelis svarstė, jog galbūt pagaliau valstiečių frakcijos nariai subrendo.

Opoziciniai konservatoriai dėl biudžeto anksčiau žadėjo kreiptis į prezidentą ir prašyti jį vetuoti, bet vakar jų ryžtas buvo priblėsęs.

Galimybė, kad G.Nausėda pareikštų veto, abejojo ir biudžetą kritikavusi Ingrida Šimonytė.

Tiesa, konservatorių frakcijos atstovė teigė, kad valdžia be reikalo giriasi, kad šis biudžetas yra socialiai orientuotas, nes toks jis esą buvo net krizės metu: „70 proc. išlaidų visada tenka socialinei apsaugai, sveikatai ir švietimui.

Dar finansų ministras didžiuojasi, kad biudžetas yra subalansuotas. Bet tai padaryta kūrybinės apskaitos priemonėmis – balansas pasiektas Klimato kaitos bei Kelių priežiūros ir plėtros programų sąskaita.“

Tuo metu kitas konservatorius Mykolas Majauskas pripažino, kad biudžetas nėra toks tragiškas, koks gali atrodyti iš diskusijų Seime: „Yra ir gerų dalykų – didėja vaiko pinigai, pensijos. Bet liko daug neišpildytų pažadų mokytojams, medikams, ugniagesiams, o tarp duotų pažadų ir gebėjimų atsivėrė didžiulės skylės biudžete, kurias bandyta chaotiškai kamšyti mokesčiais.

Deficitas. Planuojamos valstybės biudžeto pajamos – 11,559 mlrd. eurų, išlaidos – 12,705 mlrd. eurų, deficitas – 1,146 mlrd. eurų.

Pajamos. Daugiausia įplaukų laukiama iš pridėtinės vertės mokesčio – 4,148 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 1,997 mlrd. eurų, akcizų – 1,61 mlrd. eurų. Iš viso iš mokesčių tikimasi surinkti 8,865 mlrd. eurų.

Kitos planuojamos pajamos (valstybės įmonių dividendai, rinkliavos ir pan.) turėtų siekti 569,475 mln. eurų, sandorių dėl materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo, finansinio turto sumažėjimo ir finansinių įsipareigojimų prisiėmimo pajamos – 141,576 mln. eurų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos – 1,982 mlrd. eurų.

Išlaidos. Didžiausi asignavimai skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – 3,54 mlrd. eurų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – 1,327 mlrd. eurų, Finansų ministerijai – 1,28 mlrd. eurų, Krašto apsaugos ministerijai – 1,017 mlrd. eurų.

Bankai. Kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) nuo kitų metų taikomas kitoks pelno mokesčio skaičiavimas – pelnui viršijus 2 mln. eurų, nuo papildomos dalies reikės mokėti ne pagal įprastinį 15 proc., bet pagal 20 proc. tarifą. Finansų ministerija papildomai tikisi surinkti 20 mln. eurų.

Automobiliai. Nuo 2020 metų liepos įsigalios automobilių registracijos mokestis, kuris bus skaičiuojamas pagal išmetamą anglies dvideginio kiekį ir mokamas kiekvieną kartą pasikeitus savininkui. Mokestis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, tačiau jis nebus taikomas istoriniams automobiliams, taip pat žemės ūkio ar kitai sunkiajai technikai. Tikimasi surinkti apie 15,7 mln. eurų per metus.

Būstas. Nekilnojamojo turto mokestį turės mokėti tie asmenys, kurių valdomo būsto vertė viršys 150 tūkst. eurų (dabar – 220 tūkst. eurų). Minimalus tarifas padidintas nuo 0,3 iki 0,5 proc., maksimalus paliktas tas pats – 3 proc. Tikimasi papildomai surinkti apie 2,5 mln. eurų per metus.

Akcizai. Nuo sausio dėl didesnio akcizo benzino ir dyzelino litras pabrangs maždaug 4 centais. Planuojamos papildomos pajamos – 24 mln. eurų. Dar per milijoną eurų tikimasi surinkti simboliškai pakėlus akcizą žemdirbių naudojamam dyzelinui. Akcizo mokestis stipriesiems alkoholiniams gėrimams išaugs 10,5 proc., todėl puslitris tokių svaigalų pabrangs maždaug puse euro. Laukiama nauda – 10 mln. eurų. Nuo kovo akcizas kaitinamajam tabakui didės 65 proc., papildomai tikimasi surinkti apie 13 mln. eurų.

Mokesčiai. Metinės pajamos, viršijančios 60 vidutinių darbo užmokesčių (apie 79 tūkst. eurų), bus apmokestintos 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Neapmokestinamasis pajamų dydis augs iki 350 eurų (ankstesniame plane – 400 eurų). Dėl šių veiksmų į valstybės ir savivaldybių biudžetus tikimasi papildomai surinkti apie 70 mln. eurų.

Algos. Minimali mėnesio alga išaugs 52 eurais – nuo 555 iki 607 eurų (neatskaičius mokesčių).

Vaiko pinigai. Nuo sausio universali išmoka didės nuo 50 iki 60 eurų už vieną vaiką per mėnesį, o daugiavaikėms, nepasiturinčioms bei neįgalius vaikus auginančioms šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Papildomai tam skirta 149 mln. eurų.

Pensijos. Pritarus Prezidentūros siūlymui labiau nei planuota didinti bazines pensijas, tam papildomai skirta 31,8 mln. eurų. Vidutinė senatvės pensija augs nuo 345 iki 375 eurų, vidutinė su būtinuoju darbo stažu – nuo 364,5 iki 397 eurų.