Streikuojanti Lietuva: švenčių išvakarėse protestai atvėrė šalies žaizdas

Mokytojai, dėstytojai, švietimo darbuotojai, medikai, advokatai, ūkininkai, ugniagesiai ir kiti statutiniai pareigūnai per paskutinius du šių metų mėnesius rinkosi į įvairaus pobūdžio protesto akcijas.

Protestų banga Lietuvoje atvėrė sistemines problemas.<br>Lrytas.lt montažas.
Protestų banga Lietuvoje atvėrė sistemines problemas.<br>Lrytas.lt montažas.
Šarūnas Liekis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šarūnas Liekis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Algis Krupavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Algis Krupavičius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Statutiniai pareigūnai dalyvavo biudžeto priėmime.<br>T.Bauro nuotr.
Statutiniai pareigūnai dalyvavo biudžeto priėmime.<br>T.Bauro nuotr.
Statutiniai pareigūnai dalyvavo biudžeto priėmime.<br>T.Bauro nuotr.
Statutiniai pareigūnai dalyvavo biudžeto priėmime.<br>T.Bauro nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Statutinių pareigūnų protesto akcija.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Ugniagesių streikas prie Vyriausybės.<br>T.Bauro nuotr.
Ugniagesių streikas prie Vyriausybės.<br>T.Bauro nuotr.
Medikų inicijuota žvakučių degimo akcija.<br> V.Skaraičio nuotr.
Medikų inicijuota žvakučių degimo akcija.<br> V.Skaraičio nuotr.
Medikų inicijuota žvakučių degimo akcija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikų inicijuota žvakučių degimo akcija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikų inicijuota žvakučių degimo akcija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Medikų inicijuota žvakučių degimo akcija.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ugniagesių protestas prie Vyriausybės.<br> T.Bauro nuotr.
Ugniagesių protestas prie Vyriausybės.<br> T.Bauro nuotr.
Įspėjamasis statutinių pareigūnų protestas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Įspėjamasis statutinių pareigūnų protestas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Įspėjamasis statutinių pareigūnų protestas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Įspėjamasis statutinių pareigūnų protestas.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
VU akcija „Diplomas už ačių“.<br> T.Bauro nuotr.
VU akcija „Diplomas už ačių“.<br> T.Bauro nuotr.
 VU akcija „Diplomas už ačių“.<br> T.Bauro nuotr.
 VU akcija „Diplomas už ačių“.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

2019-12-26 12:40, atnaujinta 2019-12-26 16:59

Politologai vieningai sutaria, kad protestų ir mitingų suaktyvėjimas Lietuvoje atskleidžia sistemines valstybės problemas, o į gatves žmonės išeina vedami įsitikinimo, kad jei patys nekovos, negaus visiškai nieko.

Nuvilnijo protesto akcijų banga

Spalio pabaigoje iš gyvenimo pasitraukus jaunam gydytojui, medikų bendruomenė surengė simbolinę žvakučių degimo akciją, kurios metu žvakutes degė ne tik dėl kolegos atminimo, bet ir dėl griūvančios sveikatos apsaugos sistemos. Lapkričio pradžią Lietuvos ūkininkai pažymėjo pakelėse pastatytais kryžiais. O kiek vėliau į protesto akciją prie savivaldybių ūkininkai suvažiavo su traktoriais.

Paskutinį rudens mėnesį skanduotė „gėda“ iš ugniagesių lūpų aidėjo po Vyriausybės langais. Po to sostinės gatves vienai dienai užplūdo vilkikai. Tą pačią dieną Vilniaus universitetas (VU) suorganizavo simbolinę diplomų dalijimo akciją. Diena vėliau dviems valandoms veiklą sustabdė pedagogai ir švietimo darbuotojai.

Prasidėjus gruodžiui veikla stojo ir dvi dienas nevyko visame VU. Į eiseną pačioje žiemos pradžioje rikiavosi advokatai, šauksmu savo protestą palydėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenė. Net du kartus – į įspėjamąjį prostestą ir į protestą – gruodį sukilo statutiniai pareigūnai.

Visų protesto akcijų tiklas paprastas ir aiškus – darbuotojų atlyginimų kėlimas ir būtinos skirtingų viešojo sektoriaus sistemų reformos.

Daugiau drąsos išnaudoti protesto geną

VDU profesorius, politologas Algis Krupavičius patikino, kad, žvelgiant retrospektyviai, matoma, jog lietuviai turi protesto geną.

„Lietuvoje protesto genas tikrai egzistuoja. Aiškiausiai jį matėme per Dainuojančią revoliuciją. Po to protestų reiškiniai mažėjo, slopo ir pastaraisiais metais jie buvo matomi labai retai bei buvo gana lokalaus pobūdžio.

Tačiau, pažvelgę į atkurtos Lietuvos istoriją, matysime, kad Lietuvoje streiko metu kelius blokavę yra ūkininkai, laikas nuo laiko streikuoja mokytojai, prieš praėjusias Kalėdas turėjome okupacinio streiko pavyzdį, kai pedagogai užėmė ministeriją“, – portalui lrytas.lt sakė A.Krupavičius.

Šį geną išnaudoti būtent dabar, pasak politologo, VDU politologijos katedros profesoriaus Šarūno Liekio, žmones skatina labai aiškus suvokimas: kas nekovos už savo interesą, tas nieko negaus.

„Žmonės darosi drąsesni, nes jie supranta, kad tik taip gali apginti savo interesus. Žmonės suprato, kad tas išėjimas į gatves vienintelis būdas kovoti už savo teises: kas kovoja, kažką gauna, kas nekovoja, nieko ir negauna“, – pastebėjimais dalijosi Š.Liekis.

Profesorius A.Krupavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad protesto akcijas rengia viešojo sektoriaus atstovai, tai yra gydytojai, mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pareigūnai.

Politologo teigimu, būtent šios visuomenės grupės turi pakankamą pagrindą protestuoti, nes jų atlyginimai yra nekonkurencingi.

Sisteminės problemos ir valdžios nekompetencija

Tiek Š.Liekis, tiek A.Krupavičius vieningai sutarė, kad įvykę protesto akcijos apnuogina sistemines valstybės problemas.

„Tai sisteminės problemos išdava, kurios pagrindinis vektorius yra per mažas bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas. Dabartinis protestų pakilimo laikotarpis nemaža dalimi yra konjunktūrinis: egzistuoja visuomenės netenkinančios socialinės, ekonominės, darbo sąlygos“, – aikšino VDU profesorius A.Krupavičius.

„Protestus provokuoja sisteminiai dalykai. Valstybė buvo vystoma ir ilgą laiką visos pastangos, kartu ir politinės pastangos buvo dedamos viešojo sektoriaus nugyvenimui.

Viskas, kas vyko valstybėje, vyko viešojo sektoriaus sąskaita ir dabar mes artėjame prie sisteminės krizės“, – teigė Š.Liekis.

Anot jo, labai ryškus yra dviejų visuomenės grupių susidūrimas: neįmanoma koncentruoti resursų, nes resursai yra išskaidomi privatiems subjektams, kurie ne visada elgiasi demokratiškai. Kitaip sakant, verslas Lietuvoje nori liberalios tvarkos, bet nenori demokratijos. Verslui reikia kuo mažiau valstybės, o viešajam sektoriui – atvirkščiai.

„Viešasis sektorius yra kritinėje padėtyje. Todėl atsiranda politikų šūkiai apie gerovės valstybę.Turime šūkius, bet neturime konkretaus turinio, slypinčio už tų šūkių.

Vyriausybės programa, jei pasižiūrėtume, yra neoliberali, o rinkimai laimėti su centro-kairės programa. Ką turime? Rinkimus laimėjome su viena programa, Vyriausybę suformavome su visiškai kitokia programa. Tai rinkėjų apgaudinėjimas ir savo nekompetencijos demonstravimas“, – taip protestų kilmę aiškino Š.Liekis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.