„Iš savo universitetinio darbo ir Seimo patirties, tai tikrai esu ne vienoje laidoje pasakojusi, kad gal porą mėnesių buvo didžiulis kultūrinis šokas, kada tu ateini iš universiteto aplinkos, kuri yra pakankamai kultūringa, ir staiga patenki į Seimą, kur stovėdamas tribūnoje išgirsti, kad tu gal eik į šuns būdą.
Tai tokių pasisakymų man irgi yra pasitaikę iš tos pačios konservatorių partijos“, – antradienį „Žinių radijuje“ pasakojo ji.
Pasisakymui pritaria
Neseniai premjeras S.Skvernelis opozicinę konservatorių partiją pavadino antivalstybine organizacija, kuri nieko gero nepadarė valstybės gerovei.
Tuo tarpu Gabrielius Landsbergis sakė, kad premjeras savo žodžiais pažemina ne tik jam nepatinkantį vieną ar kitą politiką, bet ir visus konservatorių partijos narius: partizanus, tremtinius, politinius kalinius, krikščionis demokratus, tautininkus, Nepriklausomybės akto signatarus, Konstitucijos autorius, valstybės vadovus, valstybės tarnautojus.
A.Širinskienė neslėpė taip pat mananti, kad konservatoriai – antivalstybinė partija: „Pritariu, bet tiesiog pritariu dėl to, kad žinau tų žodžių kontekstą, kaip jie buvo pasakyti. Šie žodžiai vainikavo du mėnesius vykusius debatus ir tam tikrą elgesį Seime priimant valstybės biudžetą, kada opozicija, ne tik konservatoriai, elgėsi antivalstybiškai, stengdamiesi kiek įmanoma didinti valstybės išlaidas ir balsuodami už tai, bet kartu sabotuodami tuos projektus, kurie didina pajamas.“
Valstietės teigimu, buvo daroma viskas, kad biudžetas nebūtų priimtas. „Konservatorių partija išsiskyrė savo važinėjimu po regionus ir parašų rinkimu. Matant visą tą elgesį, kuris buvo tikrai destruktyvus – nebuvo pasiūlymų, nebuvo alternatyvaus biudžeto, buvo kritikuojami mokesčiai, šnekami įvairūs dalykai, nepasiūlant alternatyvų. Šiuo atveju tikrai viskas buvo daroma, kad mes gyventume nuo sausio mėnesio kaip įmanoma blogiau“, – aiškino ji.
Įžvelgia pavydą
A.Širinskienė tikino pastebinti ir pati ne kartą pajutusi patyčias iš konservatorių, taip pat kritikos pažėrė jauniesiems konservatoriams, kurie, jos žodžiais, taip pat „nevengia patyčių“. Tokią retoriką valstietė įvardijo kaip pasiruošimo jau šiemet vyksiantiems Seimo rinkimams.
„Aš manau, kad kaip ponas Karbauskis pasakė, kad jie yra beviltiški, tai taip, tu natūraliai pradedi galvoti, jog jie yra beviltiški. Normalūs politikai, kurie yra kultūringi ir save gerbiantys, turi taikyti moralinį imperatyvą, bet to dalyko nėra.
(...) Natūraliai opozicinėms partijoms kyla pavydas, nes jų valdymo laikotarpiais buvo kitos situacijos, kur teko skolintis, mažinti pensijas, kai kurias išmokas tik dabar mes pradėjome grąžinti, kurios buvo sumažintos. Tai tam tikrą pavydą, kartais nepilnavertiškumo jausmą galbūt tie pasakymai ar pasiuntimai eiti į šuns būdą iš tikrųjų bando slapstyti“, – sakė Seimo narė.
Kirto atgal
Savo ruožtu konservatorius Kęstutis Masiulis stojo ginti partiją, primindamas, kad tokie pasisakymai žeidžia ne jį patį, o iškilius partijos asmenis ir jos elektoratą.
„Mes turėtume katutėmis ploti, kad S.Skvernelis mus pavadintų valstybiniais? Aš asmeniškai neįsižeidžiau, nes pagalvojau, ko iš tų valstiečių norėti – kokie žmonės, tokia ir retorika. Jeigu pirmasis žmogus, premjeras S.Skvernelis, leidžia sau tokius išsišokimus, o po to turi A.Širinskienė vargti ir galvoti, kaip čia jį į kokį kontekstą įsprausti.
Jeigu mano įmonės vadovas šitaip pašnekėtų apie savo darbuotojus ar pirkėjus, aš vyčiau jį tą pačią akimirką. Sakyčiau, kad tu neįžeidinėk žmonių, ką tu darai. O paskui jis lyg niekur nieko kviečia mus pasišnekėti vieningai švietimo klausimais“, – stebėjosi K.Masiulis.
Jis nepraleido progos įgelti valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui, kuris, vertindamas S.Skvernelio teiginį, pasisakė dar griežčiau nei premjeras.
„Iš sąjūdžio kilusi partija, deklaruojanti aiškias valstybes, dabar lyg turėtų aiškintis. O valstiečiai, kurių lyderis R.Karbauskis vaikštinėjo ir agitavo prieš NATO, ES, jau yra valstybininkas, visus integruojantis. Didžiausias vertybių nešiotojas“, – ironizavo konservatorius.
