„Paprašėme, kad įstatymo pataisas teikianti Prezidentūra paaiškintų visas aplinkybes, dėl ko, kas teikiama, pagrindinius aspektus“, – BNS sakė Seimo NSGK vadovas valstietis Dainius Gaižauskas.
Posėdyje buvo išklausyti prezidento patarėjai. Žvalgybos tarnybos pristatyti savo poziciją į Seimą bus kviečiamos vėliau.
Diskusijas sukėlė prezidento siūlymas
Primename, kad prezidentas G.Nausėda Kalėdų išvakarėse registravo Žvalgybos įstatymo pataisas. Jos reglamentuotų žvalgybos teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnams būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Pagal įstatymo projektą, į prevencinį pokalbį žmonės galėtų būti kviečiami „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.
Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Kritikai sako, kad nuostatos yra abstrakčios, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiauti, taip pat ragina plečiant žvalgybos galias užtikrinti griežtesnę priežiūrą.
Opoziciniai konservatoriai registravo pataisas dėl žvalgybos ombudsmeno instituto steigimo ir prezidento paketui žada pritarti tik tuo atveju, jei kartu bus svarstomi ir jų siūlymai.
Pataisas registravo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, rašoma aiškinamajame rašte.
Prezidentas savo siūlymus grindžia sparčiai besikeičiančia saugumo situacija ir naujais iššūkiais augančių hibridinių grėsmių akivaizdoje.
Sukėlė įvairias interpretacijas
Pasak NSGK posėdyje dalyvavusių prezidentūros atstovų, žvalgybos įstatymo projekto iniciatyva buvo iš žvalgybos tarnybų.
„Nauja versija, prezidento manymu, yra geresnė. Kilo šioks toks ažiotažas visuomenėje. Dėl to čia susirinkome, norėdami tas interpretacijas ir kontroversijas pakomentuoti“, – teigė prezidento patarėjai.
Vadovaujantis prezidentūros pozicija, pakeitimų tikslas – optimizuoti žvalgybos institucijų veiklą: visus pakeitimus galima suskirstyti į pakeitimus, susijusius su didesnių galių arba papildomų instrumentų suteikimu institucijoms.
Valstybės saugumo deprtamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikino, kad numatytomis pataisomis prašoma galių, jog žvalgybos pareigūnai būtų lygūs su policija, su kariuomenės pareigūnais.
„Apie tas įstatymo pataisas buvo kalbama ilgai ir jos yra gimę iš patirties ir matytų trūkumų. Tai nėra susiję su žmogaus teisių pažeidimais. Dar kartą paminėsiu, kas link prevencinių pokalbių, tai liečia 10-15 žmonių per metus, tai neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės“, – aiškino D.Jauniškis.
„Mano giliu įsitikinimu, tai tikrai nėra susiję su kažkokiais žmogaus teisių pažeidimais. Viešoje erdvėje bandoma išvystyti temą, tikrai nėra jokio pagrindo tam“, – trečiadienį per NSGK posėdyje sakė VSD vadovas.
Tuo tarpu NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas teigė, kad neįsivaizduoja, kaip be prašomų įgaliojimų apskritai buvo įmanoma dirbti žvalgybos ir saugumo srityje.
„Galiu pasakyti labai atsakingai, jums niekas jokių galių čia neišplečia. Neįsivaizduoju, kaip savo veiklą galėjote vykdyti be šių galių. <..>
Ką dabar siūloma, tai vakarietiškai, aiškiai, viešai, vykdyti pokalbius. Jūs pagal tam tikras procedūras viešai galėsite pasikviesti žmogų, apklausti ir įspėti“, – sakė D.Gaižauskas.
Sieks didesnio slaptumo ir personalo vadybos tobulinimo
Prezidentūros atstovai pabrėžė, kad teikiamomis įstatymo pataisomis siūloma suteikti galimybę vykdyti prevencinį pokalbį ir tokiu būdu apsaugoti Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio.
„Žvalgybos pareigūnai, saugumo pareigūnai neturi teisės atlikti dokumentų patikrinimą arba administracinį sulaikymą. <..> Palaikome žvalgybos institucijų poreikį išsakytą, kad tokios teisės turėtų būti suteiktos.
Draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijoms priklausančias teritorijas ir pastatus – nėra reikalo, kad šita informacija būtų lengvai prieinama ir fiksuojama“, – taip apie įstatymo pataisas kalbėjo prezidento patarėjai.
Pagal pateiktas pataisas numatyta galimybė, kad žvalgybos institucijos galėtų pačios gamintis priedangos dokumentus. Dabar, anot prezidentūros atstovų, pasitelkti reikia kitas institucijas, todėl didėja ratas žmonių, kurie apie tai žino.
„Dabar yra nelogiška nuostata, kad Lietuvos žvalgybos institucija negali teikti jokios informacijos užsienio institucijoms, jei tos informacijos oficialiai neužprašė. Niekas negali užprašyti informacijos, jei nežinoma apie jos egzistavimą“, – įstatymo pataisas komentavo prezidentūros atstovai.
Konservatoriai siūlo ombudsmeno instituto steigimą
Reaguodamas į VSD direktoriaus pasisakymą ir prezidento patarėjų išsakytas pozicijas, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad įstatymo pakeitimų, atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją, reikia, tačiau būtina užtikrinti ir piliečių teises.
„Norint kad ta diskusija būtų subalansuota, mūsų siūlymas buvo, kad įstatymo projektai būtų apjungti.
<..> Galbūt dabar yra laikas sudėti galių išplėtimą, kartu dedant naują instituciją prie Seimo (ombudsmeno institutą – aut. past.), kuri priimtų skundus žmonių“, – sakė G.Landsbergis
Tuo tarpu Vytautas Bakas siūlė iš pataisų formuluočių išimti tai, kas galėtų potencialiai pažeisti žmogaus teises ir bylotų apie represinius įrankius. Jo teigimu, priimant pataisas, būtina girdėti žmones, kad būtų galima reaguoti ir keisti taisytinas vietas.
Prevencinio pokalbio reikšmė kibernetinių atakų atveju
Karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas teigė, jog Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prevencinius pokalbius vykdo nuo 2013 metų.
„Tai yra mūsų praktika, ir mes tai darėm nuo 2013 metų. Visi gerai prisimena šnipinėjimo atvejus Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje ir sulaikyti asmenys, kurie vykdė informacijos rinkimą apie kitus asmenis, kurie apie tai nieko nežinojo. Mes su jais susitikom, kai kuriais atvejais informavom raštu, kad yra renkama apie juos informacija, tai yra prevencinio pokalbio vykdymas“, – sakė R.Baltrėnas.
„Tai praktikoje vyksta, tačiau pasekmių, jei Lietuvos pilietis atsisakytų susitikti ir išgirsti, kad renkama informacija apie jį, mes neturėtumėm jokių instrumentų jį įspėt“, – pažymėjo Antrojo departamento vadovas.
Jis pažymėjo, kad prevencinio pokalbio esmė – informuoti žmogų, kad juo domimasi, kibernetinio šnipinėjimo atveju tai daroma per jo įrenginius ir t. t.
„Kibernetinė dimensija, žmogus, turintis kompiuterį, gali net nežinoti, kad vykdomas šnipinėjimas jo atžvilgiu, per jo asmeninį kompiuterį. Tokiu atveju žvalgybos tarnybos gali tokią informaciją turėti, kadangi stebi užsienio žvalgybos tarnybas, ir tada įsijungtų prevencinio pokalbio, užkardant galimas rizikas, mechanizmas“, – kalbėjo R.Baltrėnas.
