L.Girskienė savo ir visų bendražygių pergale laiko tai, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kartono pakuotes gaminančios įmonės „Grigeo Klaipėda“, kuri įtariama į Kuršių marias ne vienus metus pylusi didžiulius nevalytų gamybinių atliekų kiekius.
Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis iš pradžių bandė aiškinti, kad visa tai nutiko dėl techninio gedimo.
Tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, tai tyčinė veikla.
Manoma, kad gamtai padaryta žala gali siekti ir dešimtis milijonų eurų.
„Į Kuršių marias nukeliavusios nuotekos gali 100–130 kartų viršyti nustatytas taršos normas. Nevalyto vandens kiekis gali būti skaičiuojamas ne tonomis, o šimtais tūkstančių tonų, gal net milijonais.
Manome, kad tai nėra neatsargus aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimas, o tyčiniai veiksmai“, – sakė J.Sykas.
Nuo „Grigeo Klaipėda“ iki Dumpių, kur sumontuoti šios įmonės valymo įrenginiai, – apie 12 kilometrų.
Manoma, kad įmonė nepajėgia išvalyti visų nuotekų, todėl dalis nevalytų vandenų, aplenkiant valymo įrenginius, vamzdžiu tekėdavo iki „Klaipėdos vandenų“ vamzdyno, kur susimaišę su išvalytais vandenimis suplūsdavo į Kuršių marias.
Įtariama, kad „Grigeo Klaipėda“ siekė piniginės naudos, nes valyti nuotekas – nepigu.
Kai kuriais skaičiavimais, taip sukčiaujant per metus pavykdavo sutaupyti po pusantro milijono eurų.
– Kiek laiko bandėte įrodyti, kad Klaipėdą smardina ir žmonių sveikatą nuodija čia įsikūrusios įmonės? – „Lietuvos rytas“ paklausė pirmąja pasiekta pergale besidžiaugiančios L.Girskienės.
– Gyvenu pietinėje Klaipėdos dalyje. Nuo 2010 metų čia jaučiamas bjaurus kvapas.
Jau dešimtmetį dirbu vienos didžiausių Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrijos pirmininke, tad į mane dėl smarvės nuolat kreipiasi gyventojai.
Skundus pradėjau gauti nuo pat darbo pradžios.
Žmonės tikino, kad smarvė itin sustiprėja vasarą: naktimis nebeįmanoma atverti langų, nuo nemalonių kvapų net ima pykinti, ašaroja akys, perši gerklė.
Kai kurie žmonės karštomis dienomis lekia į sodus ar prašosi pagyventi pas draugus, gimines.
Pažįstu žmonių, kurie buvo priversti išsikelti gyventi kitur. Dabar jie sako, kad tai padarius dingo juos kamavusios sveikatos problemos.
Pradėjome ieškoti taršos šaltinių, dėl smarvės judinti įvairias už tai atsakingas organizacijas, siuntinėjome atsakingoms instancijoms raštus.
– Ar sulaukėte klaipėdiečių palaikymo?
– Iš pradžių į mūsų rengiamas akcijas ateidavo kelios dešimtys žmonių, o praėjusią vasarą surengtose eitynėse – pilietinėje akcijoje „Už teisę gyventi be smarvės“ – dalyvavo apie tris tūkstančius klaipėdiečių.
Nešini plakatais, kai kurie užsimovę dujokaukes ar paslėpę veidus po kaukėmis žygiavome nuo Šilutės plento prie Dumpiuose veikiančių įmonių – mūsų įtariamų smarvės kaltininkių.
Daugiau kaip du tūkstančiai žmonių tuomet pasirašė raštą valdžios instancijoms, kuriame reikalaujama nustatyti griežtesnius taršos mieste reikalavimus, išsamiai ištirti klaipėdiečių sveikatos būklę, parengti taršos mažinimo programą.
Šia akcija pasakėme, kad ir toliau netylėsime: turime teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, prašome nustatyti teršėjus. Pasirodo, neklydome.
– Savo nuomonę išsakėte ir vasarą pajūryje viešėjusiam aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai. Ką išgirdote iš jo?
– Susipažinęs su Dumpiuose įsikūrusių įmonių veikla jis neturėjo pretenzijų tik „Klaipėdos vandenims“.
Įmonių vadovai tikino, kad į gyventojų skundus atsižvelgta, – diegiamos modernios blogų kvapų šalinimo technologijos.
„Grigeo Klaipėda“ žadėjo netrukus uždengti du vandens valymo baseinus, kad nesklistų smarvė.
– Ar ėmėtės kokių nors konkrečių veiksmų dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“?
– Siekėme, kad mus išklausytų prokuratūroje.
Rugsėjį mus priėmė prokurorė Kornelija Rusinaitė.
Jos kabinete kalbėjomės keturias valandas – aiškinome savo versijas, braižėme, įrodinėjome. Tuomet išsakėme nuomonę, kad nežinia kur dingsta maždaug pusė „Grigeo“ nuotekų.
Prokurorė atidžiai klausėsi, viską pasižymėjo, manau, kad tai irgi turėjo įtakos tyrimui.
Įmonė nuolat didina pajėgumus, o nuotekų mažėja – juk tai nelogiška.
Dabar paaiškėjo, kad buvome pernelyg didelės optimistės, – prokuratūros teigimu, buvo išvaloma ne pusė, o tik dešimtadalis gamybos proceso nuotekų.
Į prokuratūrą atėjome ne tuščiomis: vasarą ne kartą lankėmės „Grigeo“ teritorijoje.
Prašėme suteikti būtinos informacijos, bendrovės atstovai vežiojo po savo teritoriją ir aiškino, kur ir kaip keliauja nuotekos.
Sakydavo, kad viskas suplaukia į valyklą Dumpiuose. Tačiau kad ir kaip skaičiavome, mums nesueidavo galai.
Įtarėme, kad vanduo kažkur nubėga. Dar daugiau įtarimų sukėlė Klaipėdos universiteto mokslininkų išsakytos mintys dėl Kuršių mariose atliktų žuvų tyrimų.
Lankėmės Dumpiuose ir su Klaipėdos aplinkosaugininkais. Prašėme, kad patikrintų keletą vietų, kur nuotekos suteka į Kuršių marias, paimtų mėginius, tačiau jie nereagavo.
Mus laikė kvailėmis, aiškino, kad negali būti, jog į marias tekėtų nevalytas vanduo, juk jie esą atlieka tyrimus ir niekada nieko panašaus neužfiksavo.
Tuomet išvažiavome nieko nepešusios ir susinervinusios.
Kita kovotoja už švarią Klaipėdą – Raimonda Zaborė – dar daugiau nei prieš metus pradėjo kalbėti apie galimą papildomą vamzdį, kuriuo teka teršalai.
Mes net ieškojome to vamzdžio, o uostamiesčio aplinkosaugininkai iš to vėl tik pasijuokė.
Klaipėdoje visur atsitrenkdavome tarsi į sieną.
Tik kai su situacija supažindinome Vyriausybę, Aplinkos ministeriją, reikalai pajudėjo.
Manau, kad Klaipėdos aplinkosaugininkų elgesys turėtų būti ištirtas, kaltieji turėtų atsakyti už tai, kad netinkamai vykdė savo pareigas.
Kas gali paneigti, kad apie tokius nusikalstamus dalykus jie žinojo, tačiau tylėjo?
– Gal todėl specialistų, gamtosaugininkų ir policininkų naktinė operacija „Grigeo“ buvo slapta, kad niekas apie tai neperspėtų kartono gamintojų, net pareigūnams pranešta tik paskutinę akimirką?
– Natūralu, kad viskas vyko naktį. Smarvė sklisdavo vakarais, naktimis ir savaitgaliais. Darbo dienomis jie tikriausiai elgdavosi atsargiau.
– Jei tokia galybė teršalų pasiekė Kuršių marias, turbūt pavojinga valgyti čia pagaunamas žuvis?
– Be abejo, jose gali būti susikaupę nuodingųjų medžiagų. Tų skanėstų geriau atsisakyti. Girdėjau, kad bus ištirtos marių žuvys.
– Vienas teršėjas nustatytas, kaip manote, ar jų yra daugiau?
– Tuo net neabejoju. Ateityje mūsų dar laukia nemažai veiklos.
Pirmoji pergalė skatina nenuleisti rankų.
Po skandalo – aistros ir veiksmai
Medžio plaušo, popieriaus ir kartono gamybos grupė „Grigeo“ trečiadienį pareiškė nevengianti atsakomybės dėl galimos Kuršių marių taršos. Ji pranešė sudariusi komisiją, tirsiančią incidento aplinkybes.
„Susirinkusiems įmonės darbuotojams pasakiau ir visai Lietuvai galiu pakartoti, kad prisiimame visą atsakomybę ir nuo jos nebėgsime – padarysime viską, kad išsiaiškintume šio įvykio priežastis, jas pašalintume ir kad daugiau tokia situacija nepasikartotų“, – pareiškė „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis.
Prekyba „Grigeo“ akcijomis biržoje antradienį, kai kilo taršos skandalas, smuko daugiau nei 9 proc. ir buvo sustabdyta.
Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis užterštų Kuršių marių, tiek aplinkosaugininkai, tiek Vilniaus valdžia ketina išsamiai patikrinti Grigiškėse esančią pagrindinę „Grigeo“ gamyklą.
„Vilniaus vandenys“ pernai sutvarkė 603,2 tūkst. kubinių metrų Grigiškių įmonės nuotekų.
„Atsakymo, ar visas Grigiškių gamyklos užterštų nuotekų kiekis yra atiduodamas į „Vilniaus vandenų“ tinklus, šiandien neturime. Nežinome ir to, ar šioje gamykloje yra alternatyvių nuotekų valymo įrenginių ar kokių nors alternatyvių vamzdynų“, – trečiadienį sakė Vilniaus vicemeras V.Benkunskas.
Vienas didžiausių šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – tai bus daroma, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų antrinei įmonei „Grigeo Klaipėda“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. Kiti prekybos tinklai teigė stebintys situaciją ir sprendimų kol kas nepriėmė.
Bendrovė turėjo tvirtą užnugarį
Anksčiau bendrovė „Grigeo“ vadinosi „Grigiškės“. Ją, kaip pavyzdinę lietuviško kapitalo įmonę, yra aplankiusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, lydima buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko.
2012 metais vykusio vizito metu daugiausia kalbėta ne apie tualetinio popieriaus ar kartono gamybą, bet apie šilumos tiekimą.
Įmonė tuomet buvo įsigijusi keturis biokuro katilus ir siekė tiekti šilumą Grigiškėms, tačiau „Vilniaus energija“ kurį laiką ją atsisakinėjo supirkti, nes „Grigiškės“ nebuvo įvykdžiusios reikalavimų, kuriuos nepriklausomiems šilumos gamintojams buvo nustačiusi valstybė.
Skundai buvo išgirsti – netrukus po vizito prezidentė ėmė aiškinti, kad bendrovei kuriamos dirbtinės kliūtys. Anot D.Grybauskaitės, nepriklausomų šilumos tiekėjų suteikiamą naudą galėtų pajusti visi šalies gyventojai.
Šiuo metu „Grigeo“ veikia kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, o įmonės siūloma šilumos kaina sausio mėnesiui buvo mažiausia visoje sostinėje.
Kaune buvo aptiktas paslėptas vamzdis
2017-ųjų pavasarį Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl į Nemuną bendrovės „Kauno vandenys“ leistų nevalytų nuotekų.
Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose prie sistemos buvo prisijungta apeinant įmonės įrengtas technologijas, todėl nevisiškai išvalytas nuotekų vanduo pakliūdavo į Nemuną.
Nelegalus nuotekų vamzdis rastas po žeme, pusantro metro gylyje, Marvelės gyvenvietėje, netoli Nemuno ir Neries santakos.
Pirminę informaciją pateikė pilietiški žmonės, o tikrinant nuotekų išleidimo sistemą kilo įtarimų, kad davikliai, atsižvelgiant į technologiją, įrengti neįprastoje vietoje.
Ekspertai nustatė, kad, palyginti su upėje leistinais kiekiais, azoto koncentracija vamzdyje ribas viršijo beveik 400 kartų.
Tyrimo metu nustatyta, kad užterštas vanduo į Nemuną tekėjo 2013–2017 metais, gamtai padaryta žala siekia 4 mln. eurų.
Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio jau baigtas, byla perduota į teismą.
