Kaip ir per gaisrą Alytuje, taip ir Klaipėdoje iškart tapo aišku, kad nelaimė įvyko todėl, jog struktūros, kurios turėjo neleisti jai subręsti, yra supuvusios ar bent smarkiai papuvusios.
Daugybę padangų nesaugiai laikiusios Alytaus įmonės atveju – tai priešgaisrinė apsauga ir vietos savivaldybė, kurios meras N.Cesiulis tapo tautos numylėtiniu.
Dar aiškiau dėl „Grigeo Klaipėda“. Policija ir prokuratūra, šią savaitę užgriuvusios įmonę su naktine krata, pabrėžė, jog veikė be vietos aplinkosaugininkų.
Ikiteisminiam tyrimui dėl esą slapto nelegalaus vamzdžio, kuriuo gamybos teršalai tekėjo į marias ir jūrą, buvo pasitelkti ne Klaipėdos, o Šiaulių aplinkosaugininkai.
Beje, ir tyrimas prasidėjo tik po to, kai vietos bendruomenė, ilgus metus dėl dvoko tuščiai barbenusi į visas duris Klaipėdoje, ėmė belstis į aukščiausias instancijas Vilniuje.
Dabar jau atsibudo visi. Aplinkos ministras, žaliasis valstietis K.Mažeika demonstruoja, jog yra pirmosiose teisingumo vykdytojų bei tyrėjų gretose ir jau pusmetį žinojo apie padėtį, kurią visiškai valdė.
Žaibais svaidosi ir premjeras S.Skvernelis, ir ekologiškųjų valstiečių galva R.Karbauskis.
Vyriausybės vadovas sutrimitavo, kad po šio protu sunkiai suvokiamo įvykio reikia ištirti visas įmones, kurios gali panašiai teršti aplinką ar kelti kitokią ekologinę grėsmę.
Išties, juk ore tvyro tas pats nerimas kaip ir po Alytaus gaisro: kas kitas ir kur?
Tuo metu opozicija šaukia, jog visa dabartinė valdžia, neva labai sėkmingai reformavusi aplinkosaugos sistemą, turėtų prisiimti atsakomybę dėl pavaldinių, stovinčių ant žemiausių sistemos laiptelių, „netyčinio“ aklumo.
Šie valdininkai aiškina, jog ne tik nieko nenutuokė apie bene dešimt metų kurstomą ekologinę katastrofą, bet netgi neturėjo galimybių ir priemonių tai sužinoti.
Dar painesni ir miglotesni įmonių grupės „Grigeo“ vadovo bei pagrindinio akcininko G.Pangonio ir jo pavaldinių pasiaiškinimai. Pripažinę, jog „Grigeo Klaipėda“ teršė marias, kitais klausimais jie blaškėsi lyg Baltijos silkės toksiškų atliekų sraute. Jie visi esą nieko nežinojo.
Pats G.Pangonis iš pradžių teigė, kad įvyko avarija, po to – kad teršalai tekėjo kažkokiu avariniu vamzdžiu, o jokio slapto neva nėra. Be to, tie klaipėdiečius vimdantys teršalai esą buvo mechaniškai išvalyti.
Galiausiai milijonierius ėmė muštis į krūtinę ir paskelbė apie specialaus fondo Kuršių marioms tirti įsteigimą.
Jau šią savaitę kelios stambios šalies verslo įmonės paskelbė atsisakančios „Grigeo“ produkcijos. Akivaizdu, kad ir jos supranta, koks smūgis smogtas visos šalies reputacijai, tad savąją mėgina gelbėti bent taip.
Visai neseniai G.Pangonio valdomos įmonės atrodė krištolinės. Joms lenkėsi šalies politinis elitas, kurį „Grigeo“ paremdavo per įvairius rinkimus, o buvusi prezidentė D.Grybauskaitė šią įmonę rodė kaip pavyzdį.
Turintys tokį stogą verslininkai, matyt, taip apsvaigo, kad teršalai, kliokiantys į marias, jiems atrodė kaip tyro upelio čiurlenimas.
Tačiau dabar viskas apsivertė. Verslininkams pakvipo rimta byla, o kai kurie politikai, ką tik gavę pinigų iš G.Pangonio, suskubo jų demonstratyviai atsisakyti.
Vienas pirmųjų tai padarė G.Nausėda. 4 tūkst. eurų, kuriuos per rinkimus jam paaukojo „Grigeo“ vadovas, prezidentas skyrė Kuršių marioms tirti.
Be to, prezidentas rūsčiai raukia antakius ir reikalauja aplinkos ministro K.Mažeikos atsakomybės.
Tiesa, tokių G.Nausėdos kalbų įspūdį gerokai menkino jo desperatiškos pastangos žūtbūt priversti valdančiuosius atleisti susisiekimo ministrą J.Narkevičių.
Šalies vadovas, lyg sekdamas savo pirmtake D.Grybauskaite, visus teisdavusia iš oro nukabintų pažymų pagrindu, paskelbė, kad J.Narkevičius ministerijai pavaldžiose įmonėse įdarbino apie 20 su savo atstovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) susijusių asmenų.
Ką reiškia „susijusių“, kas tie asmenys, ar jie tikrai buvo įdarbinti neteisėtai? Į šiuos klausimus prezidentas dar neatsakė.
Užtat J.Narkevičius šitokią G.Nausėdos paskelbtą informaciją kategoriškai paneigė. LLRA-KŠS atstovas pareiškė, kad prezidentą suklaidino jo aplinka.
Ministras greičiausiai galvoje turėjo buvusį vieną artimiausių eksministro R.Masiulio komandos žmonių, prezidento patarėju dabar dirbantį Š.Kuliešių. Galima spėti, kad J.Narkevičius šį buvusį specialiųjų tarnybų veikėją greičiausiai laiko pagrindiniu kovos prieš jį organizatoriumi, kuris manipuliuoja ir prezidentu.
Kad ir kaip būtų, versiją, jog G.Nausėda gali pasiduoti kokiai nors įtakai, paremia ir šią savaitę kilęs triukšmas dėl jo pateiktų įstatymo pataisų, kurios sustiprina Valstybės saugumo departamento galias ir gali kelti grėsmę žmogaus teisėms.
Šių pataisų kritikai įtaria, kad poste vis dar netvirtai besijaučiantis naujasis šalies vadovas, nekritiškai flirtuodamas su specialiosiomis tarnybomis, taip mėgina pasijusti tvirčiau.
Galbūt taip ir yra. Juk Seimo valdančioji koalicija bent kol kas demonstruoja, kad nepaklus G.Nausėdos raginimams kitą savaitę nuritinti J.Narkevičiaus galvą. Tiesa, šioje situacijoje, matyt, daug lems premjero, kuris nenori pyktis su prezidentu, elgesys. Gal S.Skverneliui vis dėlto pavyks pasiekti, kad ministras pats parašytų atsistatydinimo pareiškimą – valstybės stabilumo labui?
Tiktai iki to stabilumo, kaip rodo šios savaitės skandalai, Lietuvai dar toli.
