„Man Sausio 13-oji buvo šiek tiek kitokia. Tuo metu aš studijavau Vokietijoje. Visą tai mačiau per atstumą ir, patikėkite, nuo to buvo tik dar sunkiau, nes tuos visus įvykius teko matyti per televizoriaus ekraną, neturint galimybių greitai grįžti į šalį ir būti kartu su savo artimaisiais.
Tuo metu nebuvo įmanoma net susiskambinti su mano tėveliais, mano žmona, nes kaip tik buvome ką tik susituokę“, – pasakojo G.Nausėda.
Prezidentas įvardijo ir sau duotą pažadą, kurio laikosi iki šiol.
„Tiesą sakant, blaškiausi, ir kai trečią ar ketvirtą dieną pavyko susiskambinti, tėvai pasakė štai taip: „Vis tiek tu dabar neparvažiuosi, nes sienas pridarė, traukiniai normaliai nevažinėja.
Sūnau, pasilik ir mokykis, studijuok, įgysi išsilavinimą ir būsi naudingas savo šaliai tokiu būdu.“
Tai man taip giliai įsirėžė į širdį, kad nuo to laiko aš padariau sau kaip tokį savotišką įžadą niekada ilgai šalies nepalikti, kad netektų po to gailėtis, kad esi kažkur toli tais lemtingais momentais, kuomet sprendžiasi šalies istorija“, – tikino prezidentas.
V.Pranckietis: „bereikalingų aukų nebuvo“
Pirmadienio rytą Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidėjo iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Jos metu žodį pirmasis tarė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris kalbėjo, kad Sausio 13-osios įvykiai buvo lūžis mūsų tautos istorijoje.
„Kai vakarai ankstėja, vis džiugiau sutinkame kiekvieną rytą. Dienos ilgėja šiandienos žmonėms, bet prieš 27 metus diena nebeprašvito ir sustingo 14 didvyrių. (...) Ar galima džiaugtis, kai tavo laisvę ką tik apipylė krauju ir sumalė tankų vikšruose?“ – klausė Seimo pirmininkas.
„Jie buvo be ginklo, be pykčio, tik su siekiu būti savo pasirinktoje laisvėje. Kai pilki grindiniai sugėrė jaunų žmonių kraują, buvo paskelbta, kad sužeistiesiems reikia gyvybės, reikia kraujo. Atidavėme dalį savęs kovojusiems ir nevadiname to auka, vadiname tai gyvybe daugiau kaip 700 sužeistų žmonių. Garbė jums“, – sakė jis.
V.Pranckiečio teigimu, visi, kas patyrė tragiškus šios nakties įvykius, jaučia, kad gyvenimas iki tos nakties ir po jos jau skyrėsi. „Tai buvo riba, tai buvo lūžis mūsų tautos istorijoje“, – kalbėjo Seimo pirmininkas, pridurdamas, kad „bereikalingų aukų nebuvo“.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad visada yra kitas pasirinkimas ir lygesnis kelias, „bet už tai mes ir dėkojame gynėjams, kad jie rinkosi prasmingą kryptį, gyvenimą ir būtį tomis dienomis, ir tą naktį“.
„Tegul ši diena būna laisva (...) kad kiekvieno lietuvio meilė taptų šakele tvirtai suaugusio vainiko, kuris vadinasi Lietuva“, – linkėjo V.Pranckietis.
Įteikta Laisvės premija
Ceremonijos metu Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įteikė Laisvės premiją Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.
Ceremonijos metu kalbas taip pat sakė Laisvės gynėjas Robertas Gradauskas, 2013 m. Laisvės premijos laureatas kardinolas Sigitas Tamkevičius, videomenininkas Rimas Sakalauskas. Minėjime dalyvauja buvę ir esami šalies vadovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Laisvės kovų dalyviai, politikai, užsienio šalių diplomatai, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, kiti svečiai.
Iškilmingam minėjimui pirmininkauja Seimo pirmininkas V.Pranckietis ir Seimo narys Antanas Vinkus. Po iškilmingo minėjimo, vidudienį, Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, kurios metu sveikinimo žodį tars Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
